„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Ketvirtas Vincento mėnuo.
2008 11 27
 
Štai ir ketvirtojo mėnesio Gertrūdos ir Vincento pasakojimai…
Vincentas:
Gyvenam mes gerai. Sveiki, gyvi, drūti. Tiksliau aš čia drūčiausias. Va, atšvenčiau šiandien vakare ketvirtą mėnesiadienį, brolis užpūtė keturias žvakes. Jis putelioja putelioja tas žvakes be saiko ir vis sako, kad čia jo gimtadienis. Na, lai taip ir galvoja, lai putelioja. Va išmoksiu pats pūsti, atsigriebsiu. Dar kas čia pas mane naujo??? Atradau savo kojas, labai jos mane domina, pagauti rūpi. Kartais visai pavyksta jas nutverti ir pasižaisti, bet gan dažnai nelabai pavyksta, nes dvigubas pagurklis ir trys lašiakai ant pilvo trukdo susiriesti. Tai apie kojų paragavimą net nekalbu. Jau moku suktis ant šono, kai šalia manęs guli koks mane labai dominantis daiktas, pasisuku ant šono, išsiriečiu visas, kartais dar pašliaužiu link tikslo besimakaluodamas ir pagaunu ko reikia. Gulėdamas labai mėgstu daryti „tiltelį”- keliu viršun pilvūzą, išsiriečiu visas. Brolis, kaip ir visada, meilė mano didžioji. Man patinka ir labai juokinga viskas ką jis daro. Net ir dabartiniai jo žaidimai labai juokingi. O dabar brolis vis žaidžia daktarą. Gydo visus žaislus ir mus su mama.
Aš išmokau labai juokingai giedoti. Jau moku net keliomis intonacijomis pagiedoti, tai giedu giedu kai nemiegu. Pamiegu, pavalgau ir vėl giedu.
Dar patinka kai mama dainuoją dainą, kurią vis broliui dainuodavo kai aš dar pilve buvau, tai aš taaaaip gerai ją atsimenu, kad kai tik mama ją uždainuoja, tai ir aš giedu vienan balsan. Kitų dainų tik klausausi, o tą apie „Saulėlydžio apjuostą delfino uostą”  traukiu neatsilikdamas. Oi, tiesa dar išmokau spjaudytis, pursluotis. Ot, kad duodu garo, net smagu. Tik smakras ir visa pasmakrė daba ištisai šlapia. Mamytė jau žada griebtis seilinukų. O man tai kas, ką aš seilinukų nepriveiksiu.
Kita saveitė žadam išvažiuoti pailsėti pas senelius. Susipažinsiu su vietiniais šunimis, katinais, vištom, būsiu tikras kaimo berniokas. Nes dabar nuvažiuodavau tik trumpam, išnešdavo mane laukan, o aš užmigdavau, tai jokių vietinių gyvūnų ir nepamenu.
Tiesa, dar šį mėnesį aš paragavau mišinuko, nes močiutei užšaldyto mamos pieno pritrūko, kol mama su broliuku ligoninėj gulėjo. Iki šiol nebuvau nei čiulptuko ragavęs, nei mišinuko iš buteliuko, tai močiutė labai pergyveno, ar pavyks su manim susitarti. Išvirino man buteliuką, pripylė mišinuko, paragavau, išstūmiau su liežuviu, įdėmiai apžiūrėjau ką čia man pakišo, o tada vėl apžiojau ir gražiausiai atsigėriau. Na, argi aš ne auksinis vaikas???Jokių sunkumų mane auginant.
O kažin kaip tie kiti ketverių mėnesiukų vaikai???Ar tokie pat auksiniai???Pažiūrim pažiūrim, ką jau turim mokėti:
 
KETVIRTASIS GERTRŪDOS MĖNUO (spauskite nuorodą)
KETVIRTAS KŪDIKIO MĖNUO
Šį mėnesį kūdikis:
Gulėdamas ant pilvo mėgsta pasisupti kaip laivelis, pakėlęs kojas ir rankas.
Pakelia galvą 90 laipsnių kampu.
Keliamas už rankų bando prisitraukti.
Judesiai vis labiau koordinuoti, tiesia ranką link žaislo, gali sugriebti jį.
Atranda savo rankutes, kojas, mėgsta jas apžiūrinėti, tyrinėja, paragauja.
Vis įprastesnis tampa rankos judesys link burnos. Tai jau koordinuotas, sąmoningas veiksmas.
Pradeda juoktis balsu.
Krykštauja, čiauška, spygauja.
Džiūgauja išmokęs kažką naujo, daug kartų kartoja.
Akimis ieško garso šaltinio, kai išgirsta garsą, balsą.
Judesiais, garsais atsako į suaugusiojo žodžius, šypseną.
Domisi veidrodžiu, televizoriumi.
Stebi daiktus judančius iš vienos pusės į kitą 180 laipsnių kampu.