Grįžti į blogą
rugsėjo 30

KNYGA. Carl-Johan Vallgren "Nuostabios meilės istorija".

get

Ši knyga - irgi gimtadienio dovana, kurią man į  Briuselį perdavė IMUL šeimyna. Knygą, kaip sakant, pati užsisakiau: sudariau sąrašą, kokių knygų norėčiau, o jie jau išrinko! Labai džiaugiuosi, kad išrinko būtent šią knygą, nes turėjau tokią viltį, kad dovanų gausiu būtent ją...labai norėjau! Ačiū, mielieji!

Knygos norėjau dėl kelių priežasčių: a) autorius - švedas, o man Skandinavų literatūra, švelniai tariant, patinka; b) knyga lyginama su U.Eco "Rožės vardu", o ta knyga - viena man labiausiai patikusių per pastarąjį penkmetį. Be to, labai patiko ir knygos aprašymas.

Iš tiesų įdomus fantastinių ir istorinių elementų derinimas, gražūs perėjimai iš tikrovės į mistiką ir sapnus. Ir tikrai nuostabi meilės istorija. Tokia, sakyčiau, net netikroviška. Gal dėl to ir nuostabi? Ir tokia skandinaviškai liūdna (nors veiksmas ir vyksta ne Skandinavijoje).

TAČIAU. Skaičiau ir nesupratau, ko knygoje trūksta.  Ir niekaip nesupratau, kodėl knygą lygina su "Rožės vardu" ar "Kvepalais". Beje, pagalvojau - kai perskaičiau palyginimą su "Kvepalais" - kad man patiko filmas "Kvepalai", todėl - jei panašiai pastatytas - tikriausiai patiktų ir "Nuostabios meilės istorija".

Žodžiu, kažko trūko. Lindo mintys, kad gal man paskutiniu metu patinka "popsas" ir dėl to nepatiko tai, kas gavo Augusto premiją??? (Na, Twilight serija tikrai labiau prikaustė dėmesį, nei ši knyga...) Bet gal dėl to, kad tiesiog šioje knygoje nejaučiau atradusi nieko naujo??? Tragiškos meilės istorijos linija. Tam tikras laikas. Ir tai, ir tai jau skaityta labai labai daug kur. Ir jau iš anksto žinai, kaip baigsis knyga. Ir ne tai kliūva. Tiesiog esu iš tų žmonių, kuriems patinka žinoti, kaip baigsis filmas ir/ar kaip baigsis knyga. Tai iš manęs neatima noro žiūrėti/skaityti. O šios knygos pabaigos nebuvo noro atsiversti, nes nujaučiau, kaip viskas bus. Ir iš esmės taip ir buvo. O taip norisi kažko netikėto... O gal visos nuostabios meilės istorijos panašios? Panašiai "obsessive"? Panašiai tragiškos? Ach, net nežinau...

TAČIAU. Knygą perskaičiau per keletą vakarų, nes - nors ir nuspėjama - tačiau buvo iš tiesų įdomu, KAIP visa tai įvyks. Ir man visai patiko tai, kaip istorija buvo "susukta". Nors nieko sukrečiančio, tačiau visai nieko.  Tik Erkiulio "meilės nirvana" galėjo būti truputį kitokia, nes man ji pasirodė tokia "pritempta" ir banaloka. Tikėjausi daugiau, tačiau nepasakyčiau, kad nusivyliau. Keistai skamba, ar ne? Paskaitykite patys.