Grįžti į blogą
rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

ddbfe2e92d8a58b6b8103068246b3a43

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Knygą pasiskolinau šią vasarą Lietuvoje, bet taip ir neperskaičiau, nes kaip patrakę sirgo vaikai. Ir šiaip kažkaip porą kartų atsiverčiau, tačiau neužsikabinau. Matyt, reikėjo "progos".

"Proga" atsirado vos grįžus į Belgiją, nes Gertrūda dabar, matote, sumąstė, kad valgant reikia mėgautis, o ne šiaip pavalgyti ir eiti miegoti. Taigi dabar mažosios panelės migdymas - ilga epopėja. Kadangi visi vakariniai ritualai jau būna baigti ir man tiesiog reikia sulaukti, kol mergaitės užmigs, įsigudrinau skaityti. Štai taip per porą vakarų (ir - prisipažinsiu - Gertrūdėlės vieną pietų miegą :D ) - perskaičiau ir šią knygą.

Ar patiko? Tikrai taip! Kaip "maitinimo skaitinys", tai ši knyga iš tiesų puiki! Smagiausia, kad "atgamino" istorines žinias. Į tokias knygas aš BE PROTO įsitraukiu. Prisimenu, paskutinis šitaip "užkabliavęs" buvo suomių romanistas Mika Waltaris. "Prarijau" visas jo knygas, išverstas į lietuvių kalbą ir kaip tik važiavau vasarai į Los Angeles, kur tuoj pat įsigijau bibliotekos kortelę ir susirinkau visas jo knygas anglų kalba. Skaičiau ir svaigau kol...nusibodo tas pats rašymo stilius, o visos fabulos susimaišė :D Net neabejoju, kad "praryčiau" ir šios - Philippa Gregory - autorės knygas (nors šiaip man M.Waltari knygos...kaip čia pasakius...vertingesnės?). Panaršiau P.Gregory  internetiniame puslapyje, tai sugraudino ir jos labdaringa veikla. Gražu. Jei pirkdami šias knygas tiesiogiai padedame vaikams Gambijoje, tai, kaip sakant, gal aš net susigundysiu parsisiųsti jos naujausią knygą - The White Queen - kuri pasirodys po 8 dienų...Nors šiaip tokias knygas mieliau skolinuosi...iš artimųjų arba bibliotekoje:)

Ir dar. Knygą skaičiau kišeninio formato. Nekalbant apie tai,  kad taip tausojau gamtą :D (jai pagaminti reikia mažiau popieriaus, minkštas viršelis yra ekologiškesnis už kietą), bet ir - patikėkite - kai reikia skaityti atsigulus ir iškėlus rankoje (taip, vienoje!) knygą ir tuo pačiu maitinti visaip "besimalančią" metinukę, tai tikrai daug lengviau, nei, tarkim, kokią Jodi Picoult "19 minučių", kurią pradėjau skaityti šiandien ir kurios svoris ir dydis gerokai "pakirto" ranką, kol Gertrūdėlė užmigo...bet knyga "užkabino". Apie ją - kitą kartą :D