„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

KNYGA. R.Saviano „Gomora”.
2009 09 30

578_Gomora_72_mazas

Jau, atrodo, senokai perskaičiau, bet vis neprisiruošiu parašyti. Šią knygą su gimimo diena padovanojo sesė. Ačiū, mieloji! Iš tiesų – kai perskaičiau, ką rašo apie tą knygą ( arba štai čia) – maniau, kad ją „prarysiu” laaabai greitai. Klydau.

Iš tiesų knyga skaitėsi sunkiai. Ne dėl to, kad sunkus tekstas. O todėl, kad, pavyzdžiui, tiesiog neaprėpdavau vardų gausos. Arba jau po kelių skyrių supratau, ką autorius jaučia visam tam dariniui, o tai tęsėsi…tęsėsi…tęsėsi. Todėl – teisybę pasakius – turėdavo praeiti diena-kita, kad vėl susidomėjusi čiupčiau knygą į rankas. Tačiau turiu pripažinti, kad susidomėjimas vis grįždavo.

Iš tiesų knygos pradžia labai įtraukia. Savo siaubu. Kad visa tai čia, šalia, ES senbuvėje vyksta ir, kaip sakant, nesiruošia liautis. Brrr… Po to įtraukia tam tikros vietos: ir apie moteris, ir apie skiedalus, kuriuos išbando jau beviltiškais tapę narkomanai, ir apie narkotikų bosų namus-pilis, kuriomis jie net negali pasidžiaugti, nes a) slapstosi nuo tų, kurie gali juos nudėti ir b) slapstosi nuo pareigūnų…Ir apie tai, kaip viskas…beviltiška. Tą tikrumo jausmą vis paaštrindavo A pasakojimai, nes jis būtent ten lankėsi (mokyklose) ir matė, kad realybė – dar baisesnė. Nes tu ją lieti. Tu joje esi. Brrr…

Be to, knyga dvelkia ne tik beviltiškumu. Net tokiu prakeiksmu. Keletą vietų skaičiau ir galvojau: „na, jau supratau, ką tu nori pasakyti, ką jauti…” Kartais užplūsdavo toks „gal jau užteks?” jausmas.

Bet iš tiesų jau perskaičius knygą pagalvojau, kad pagrindinis mano konfliktas su šia knyga buvo tas, kad skaičiau „dokumentiką”, bet visa mano esybė priešinosi jos „dokumentikai” . Tiesiog tai, kas ten parašyta, yra per daug toli nuo Italijos, kokią aš matau (ar noriu matyti), tikrovės. Bet tuo pačiu supranti (logiškai), kad knygoje aprašomi faktai. Ir įvyksta tam tikra atmetimo reakcija.

Ar verta knygą perskaityti? Be jokios abejonės. Ar lengvas vakaro skaitinys? Ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo to, kaip skaitysite. Man tai nebuvo lengvas skaitinys. Ar tuo labiau „tualeto skaitinys”. Tiesiog skaudus skaitinys. Bet gerai nuplėšiantis rožinius akinius ir parodantis, kokią vis dėlto nedidelę ledkalnio viršūnę mes kasdien matome…