Grįžti į blogą
liepos 07

Kokia mama esate?

Pasirodo, yra išskiriančių net šešiolika motinos tipų. Koks tipas esate jūs? Aš, pasirodo, mokanti savarankiškumo :D Matyt, tiesos yra, nes apie savo vaikus nuolat girdžiu, kad jie - labai savarankiški! Norite sužinoti, koks tipas esate Jūs? Atlikite šį testą.

Nors šiaip visa įdomus niuansas...kai atlikinėjau šį testą, buvo toks deja vu, kad jau esu jį atlikusi...ir net apie jį rašiusi! Na, bet juk žmonės keičiasi, vaikai auga...visai neprošal vis pasitikrinti. Be to, man patiko tiesiog skaityti tuos teiginius ir galvoti, ką galėčiau daryti kitaip, ką norėčiau daryti kitaip, o kuo džiaugiuosi. Žodžiu, refleksija. O ji, žinia, niekada nėra blogai!

P.S. Ir dar manau, kad tas testas puikiai tiktų ir tėčiams. Bet tiek to, nesileisiu į tos problemos analizę.

P.P.S. Važiuodami iš draugų sodybos Labanoro girioje su Gabrieliumi daug diskutavome apie lygias teises. Darbų pasidalinimo prasme lygybė tikrai gali būti. Tačiau biologine... Moteris vis vien yra ta, kuri nešioja kūdikį, kuri po to jį maitina. Žinoma, yra galimybė kūdikio nemaitinti, bet, pavyzdžiui, man asmeniškai atrodo, kad man kažkas turėtų pasisukti smegenyse, kad aš savanoriškai (be jokių medicininių indikacijų) susileisčiau vaistų ir visiškai nemaitinčiau kūdikio. Na, faktas tas, kad taip padaryti galėčiau. Bet jeigu nenoriu? Jeigu nenoriu, vadinasi, prieš turėdama vaiką moteris iš tiesų turi labai sąmoningai suprasti, kad bent jau pradžioj tos lygybės nebus. Ir - reikia pripažinti - tie vaikų auginimo metai profesine prasme yra ne tokie, kokie yra moterims, neturinčioms vaikų. (Čia jau prasideda moterų, turinčių vaikus ir moterų, jų neturinčių, lyginimas). Aišku, jei neturi didelių profesinių ambicijų, tai didelio skirtumo nėra: tiesiog dirbi dirbi, po to augini augini, o po to vėl ten pat dirbi dirbi. O jei turi? Jei vis dėlto nori dirbti ir lipti karjeros laiptais, o ne dirbti dirbti? Amžinas klausimas: ar galima turėti abu? Ar iš tiesų neįmanoma ir turėti pyragą rankoje, ir mėgautis jo skoniu? Ir ar įmanoma darant karjerą normaliai rūpintis vaikais? Jeigu klaustų mano nuomonės, tai aš manau, kad 100proc suderinti neįmanoma. Nes vis dėlto procentų tėra 100, o valandoje - 60min. O ką manote jūs? (Beje, tie straipsniai žurnaluose apie fantastines karjeras padariusias moteris ir tuo pačiu esančias nuostabiomis mamomis mane šiek tiek juokina...Bene labiausiai patiko vienos daugiavaikės mamos žodžiai: jeigu ne vyras, tai... Būtent! Aš, pavyzdžiui, irgi manau, kad mano disertacija didele dalimi buvo parašyta būtent vyro dėka, kuris atsisakė daug ko, kad būtų tuo metu su vaikais, kai aš dirbau. Ir jokia aš ne SuperMoteris ir ne SuperMama. Mamos išvis nebuvo, kai intensyviai dirbdavau! Ir tą sąžinės graužatį stengdavausi kompensuoti, kai nedirbdavau: įsiklausydama, prasmingai leisdama laiką drauge, tiesiog būdama KARTU. Žodžiu, derini derini...bet ar suderini?)

P.P.P.S. Vienos artimos draugės (ne Lietuvoje) baigiasi kontraktas. Jei būtų prikaupusi atostogų, už jas sumokėtų. Tačiau ji kaip tik į pabaigą turi susilaukti mažylio. Pagal kontraktą yra trys mėnesiai mokamų atostogų. Tačiau...už motinystės atostogas darbdaviai sakosi nemokėsiantys. O jei būtų trys mėnesiai ne motinystės atostogų - sumokėtų. Štai taip. Gal dėlto, kad apie tai daug galvoju, tai ir kažkaip kitaip žvelgiu į kylančias diskusijas motinystės tema...

Nuotrauka: A Mother's Kiss by lab2112