Grįžti į blogą
kovo 11

Kompiuteriai (ir kt technologijos) darželyje - apie pusiausvyros paieškas.

Prie mano įrašo (ir ne tik šio) kilus diskusijai apie technologijas ir mažus vaikus, pagalvojau, kad jau tikrai yra laikas išsamiam įrašui apie tai. Nes, turiu pasakyti, klausimų apie tai, kada, kiek ir ar naudoti kompiuterius/iPad'us ir pan. mažiems vaikams, gaunu nemažai. Ir, reikia pripažinti, esame ganėtinai technofobiška valstybė, kai kalbama apie vaikus ir technologijas. Paskutinis lašas buvo, kai viena mano darbuotoja susitiko kito darželio steigėją, kuri dievagojosi, kad jau visų tų technologijų ji tikrai neturi ir neturės. Suprasčiau, jei kalbėtumėme apie metinukus, bet juk darželį Lietuvoje lanko ir šešiamečiai! Žodžiu, pribrendau.

Visų pirma reikia pradėti nuo to, kad ši tema - kontroversiška. Oponentai teigia, kad technologijos švaisto laiką, pinigus ir atima iš vaikų vaikystę. Proponentai teigia, kad dabar yra XXI amžius, ir neverta iš vaikų atimti visų tų galimybių, kurias jiems suteikia technologijos. Mano manymu, didžiausia problema yra ne technologijos, bet tai, kad daug kas nemoka jomis tinkamai naudotis ir negeba iš(si)kelti tikslų, kurie padėtų jas naudoti optimaliai.

Klausimas neturi būti formuluojamas, ar duoti mano vaikui kompiuterį/iPad'ą? Taip formuluojamas klausimas neatskleidžia klausimo kompleksiškumo. Pripažinkime: kompiuterius turime, ir vaikai jais naudojasi. Klausimas turėtų būti formuluojamas: kaip tinkamai naudotis kompiuteriu/iPad'u?

Ar turite darželyje foto aparatą? Kamerą? CD grotuvą? Visa tai - taip pat technologijos. Ir visa tai galima naudoti  (ir yra naudojama) skatinant mokymą(si) ugdymo įstaigoje ir siekiant, kad vaiko ugdymas būtų optimalus. Taigi svarbiausia, kalbant apie technologijas, yra užduoti sau keletą klausimų:

a) Ar yra pusiausvyra?

b) Ar yra planuojama?

c) Ar yra atsižvelgiama į vaiko poreikius bei amžiaus tarpsnių ypatumus?

Ir openentai, ir proponentai sutaria, kad ikimokyklinis amžius yra nepaprastai svarbus vaiko fizinei, socio-emocinei, kalbos ir kognityvinei raidai. Tad kur jie nesutaria? Jie nesutaria, kokie yra vaikų poreikiai ir ar technologijos yra reikalingos šiems poreikiams atliepti. Pastarųjų metų smegenų raidos tyrimai koncentruojasi į ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus, į mokymo(si) stilių bei tarpsnių įvairovę, į socio-emocinę raidą bei į tai, kas sąlygoja sėkmę edukacijos procese. The National Research Council (Bransford, Brown, & Cocking, 1999) atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad "vaikams trūksta žinių ir patirties, bet ne gebėjimo mąstyti". Tinkamas vaiko skatinimas (artimas bendravimas su suaugusiuosu ir konkrečios praktinės (hands-on) užduotys) skatina smegenų vystymąsi (Healy, 1998). The National Research Council tyrimo išvadose tai pat teigiama, kad ankstyvąjį mokymąsi lemia ir šeimos bei socialinės aplinkos kontekstas per veiklas, į kurias vaiką įtraukia suaugusieji. Ir - galiausiai - teigiama, kad naujųjų technologijų principai dera su mokslo apie mokymąsi principais. 

Pagrindinės išvados yra šios:

- Naujosios interaktyvios technologijos padeda sukurti aplinką, kurioje vaikai gali veikdami mokytis

- Technologijos padeda vizualizuoti sunkiai suprantamas idėjas/sąvokas

Vaikams reikia kurti ir tyrinėti. Taip, jie puikiai gali kurti ir tyrinėti savo kiemą, knygas ir t.t. ir pan. BET. Jie taip pat gali kurti kompiuterinę muziką, atlikti matematines užduotis, gilinti kalbos žinias ir pan. kompiuterių pagalba. Taip vaikai eksperimentuoja matematikos, kalbos, gamtos mokslais. Ir tai yra nuostabus ugdymo(si) proceso PAPILDAS.

Ikimokyklinukai - ne pradinukai. Ir ne paaugliai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi itin greitai, o šiame procese dalyvauja visi jų pojūčiai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai mokosi žaisdami ir tyrinėdami per penkias pagrindines vystymosi dimensijas (Kagan, Moore, & Bredekamp, 1995). Ką apie vaiko raidą ir technologijas sako tyrimai?

Šiandien mes jau turime tikrai daug mokslinių tyrimų. Dauguma jų tyrė kaip kompiuteriai skatina socialinius, kalbinius ir kognityvinius gebėjimus (Seng, 1998). Tyrimai pabrėžė kalbos naudojimo galimybių bei socialinės sąveikos prasiplėtimą bei padidėjusią motyvaciją mokytis. Be to, šių technologijų pagalba galima  įgyti patirčių, kurios būtų neįmanomos realiame pasaulyje, o tai ne tik atveria daugiau patirčių, bet ir gilina supratimą.

Technologijos ir socio-emocinė raida

Noriu, kad mane teisingai suprastumėte: technologijos negali ir neturi pakeisti žmonių tarpusavio santykių. Taip pat negali pakeisti skaitymo ir pokalbių. Kita vertus, teisingai naudojamos technologijos gali skatinti socialinę sąveiką (Clements & Nastasi, 1993). Ir tai - kaip matome - jau žinoma vos ne 20 metų! Grupė, kurioje aplinka sukurta taip, kad ji skatina bendravimą ir tinkamą technologijų naudojimą, ne kliudys, o skatins kalbos ir raštingumo raidą. Pavyzdžiui, jei vaikai dirba visada poromis, tai skatina ne tik socializaciją, bet ir idėjų dalinimąsi bei aktyvų dalyvavimą  (Clements, 1999). Kai tinkamai naudojami:

- kompiuteriai motyvuoja ikimokyklinio amžiaus vaikus ir skatina jų kognityvinę ir socialinę raidą (National Association for the Education of Young Children [NAEYC], 1996);

- kompiuteriai gali (pa)didinti vaiko savivertę ir (pa)gerinti jų požiūri į ugdymą(si) (Sivin-Kachala & Bialo, 1994)

- naudodamiesi kompiuteriais vaikai demonstruoja padidėjusį šnekamosios kalbos vartojimą ir bendradarbiavimo įgūdžių augimą (Clements, 1994; Haugland & Wright, 1997)

- drauge naudodamiesi kompiuteriu vaikai dalijasi lyderio vaidmeniu ir dažniau inicijuoja sąveiką (Clements, 1994; Haugland & Wright, 1997)

Technologijos ir kalbos raida

Įvairios raštingumo raidą skatinančios veiklos (pokalbiai su artimu suaugusiuoju, pasakų skaitymas/sekimas, piešimas, įsivaizduojamieji žaidimai ir pan.) yra itin svarbūs šnekamosios ir net rašytinės kalbos raidai (Novick, 1998). Kiekvieną dieną vaikus supantis raštas skatina vaikus suprasti, kad skaitymas ir rašymas yra svarbūs juos supančiame pasaulyje (International Reading Association [IRA] and NAEYC, 1998). Technologijos - kad ir ką kas sakytų - irgi yra mus supančiame pasaulyje. Žinoma, yra teigiančių, kad kompiuterių naudojimas trukdys kalbos raidai ir sąlygos socialinę izoliaciją (Cordes & Miller, 2000; Healy, 1998), tačiau tyrimai rodo, kad:

- Žaidimas kompiuteriu sąlygoja ilgesnių sakinių vartoseną, sudėtingesnę kalbą ir kalbos sklandumą (Davidson & Wright, 1994)

- Vaikai dažnai pasakoja, ką jie daro, kai piešia, perkelia ir pan. objektus ekrane (Bredekamp & Rosegrant, 1994)

- Vaikai, drauge žaisdami kompiuteriu, kalba sudėtinga kalba, mokosi bendradarbiauti, palaukti savo eilės. Nors atrodo neįprasta, tačiau lyginant su dėlionių dėliojimu ar žaidimu kaladėlėmis kompiuteris labiau skatina socialinę interakciją ir tų interakcijų įvairovę (Clements, Nastasi, & Swaminathan, 1993, p. 60)

Technologijos ir motorikos raida

Smulkioji ir stambioji motorika vystosi nevienodais tempais ir kiekvienam vaikui ypatingai. Mokymasis rašyti gali būti itin sunki užduotis mažiems vaikams, o štai technologijos padeda vaikams kurti tekstą (ką jie jau geba) dar nerašant (kam jie dar nėra pasiruošę)  (Davis & Shade, 1994). Žinoma, naudojimasis kompiuteriu turi būti ribotas, tačiau tyrimai rodo ir štai tokią statistiką: tipinę dieną 2-7 metų vaikas JAV praleidžia 11min prie kompiuterio ir DAUGIAU NEI 3val prie televizoriaus/žaisdamas video žaidimus (Roberts, Foehr, Rideout, & Brodie, 1999). Tuo tarpu pediatrai, psichologai ir edukologai nerekomenduoja daugiau, kaip 1val prie ekrano (American Academy of Pediatrics,2000; Healy, 1999). Ir apskritai: judėti ir žaisti vaikas turi daugiau/ilgiau, nei sėdėti prie ekrano. Kita vertus, mes čia kalbame apie MINUTES. Mano taisyklė ikimokyklinukams: ne ilgiau kaip 20min vienu prisėdimu. (Apskritai yra tokia 20-20-10 taisyklė vaikams (manau, tinka ir suaugusiems): kas 20 minučių pažvelgti į objektą, nutolusį 20 pėdų ir žiūrėti į jį 10s; bet ikimokyklinukams aš apsiriboju tuo 20min).

Technologijos ir kognityvinė raida

Technologijos - patinka mums tai ar ne - suteikia galimybę tikrai unikalioms intelektualinėms patirtims ir galimybėms. Kompiuterių dėka vaikai gali žaisti traukos dėsniu, greičiu, atlikti mokslinius eksperimentus (Clements, 1999; Seng, 1998). Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia pozityvų technologijos poveikų kognityvinei ir socialinei raidai (Clements, 1994; Haugland & Shade, 1994). Taip pat tyrimai parodė ir tai, kad - kai kompiuteris yra naudojamas kaip PAPILDAS - vaikai geriau supranta įvairias sudėtingas sąvokas, nei naudojant vien tik įprastines ugdymo(si) priemones. Palyginus dvi trejų-ketverių metų vaikų grupes, kurių viena naudojo kompiuterius, buvo pastebėta, kad naudojusieji kompiuterį išsiskyrė geresniais kalbiniais, problemų sprendimo ir abstraktaus mąstymo gebėjimais (Haugland, 1992). Trečiokai, kurie naudojo ir kompiuterius, išsiskyrė geresniu loginiu mąstymu (Clements & Nastasi, 1993). Kai technologijos naudojamos tam, kad būtų susieta tai, ką jau vaikai žino, su nauja informacija, auga vaiko motyvacija ir gebėjimas išsikelti tikslus bei dirbti savarankiškai. Žinoma, jeigu naudojamos netinkamos programos (kur reikia tik atlikti mechanines užduotis),  visiškai neskatinamas kūrybiškumas, tačiau programos, kurios skatina atrasti, priimti sprendimus ir išvysti, kokios yra tų sprendimų pasekmės - moko tyrinėti, išlaisvina vaizduotę ir moko spręsti problemas.

Taigi tenka pripažinti, kad technologijos siūlo PAPILDOMUS būdus/metodus mokytis. Vaikams, kurių mokymo(si) stiliai yra ypatingi, kompiuteriai gali atverti naujas galimybes. Jeigu vaikas prastai koncentruoja dėmesį, rinkitės programas be garso (arba menko garso) ir be nuolatinio judėjimo.

Bijote, kad vaikas praras vaikystę? Leiskite vaikui žaisti. Tegul kompiuteris tik papildo žaidimą, o ne tampa jo pakaitalu. Dar kartą pasikartosiu: PAPILDAS, o ne PAKAITALAS. Žaidimas yra itin svarbus intelektualinei vaiko raidai, todėl be žaidimo neįsivaizduojama ikimokyklinuko kasdienybė. Tačiau - leisdami vaikui eksperimentuoti ir tyrinėti - nepamirškime ir kompiuterių bei kitų moderniųjų technologijų.

Technologijos ir ikimokyklinio ugdymo programa

Technologijų panauda įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo programą turi remtis vaikų poreikiais ir pagrindinis keliamas klausimas turi būti šis: ar technologijos praturtins bei praplės vaiko ugdymo(si) galimybes? Kiti klausimai, į kuriuos būtina atsakyti:

a) ar technologijos yra integruojamos taip, kad atlieptų amžiaus tarpsnių ypatumus? ir

b) ar veikla bus naudinga vaikui?

Vaikams, jaunesniems nei 2-2.5m, atsakymas į šiuos klausimus dažniausiai yra "ne". Tačiau nuo maždaug  2.5m vaikas jau gali pradėti naudoti technologijas: pradžioje su suaugusiojo pagalba, o vėliau ir vis savarankiškiau. Pedagogo vaidmuo kinta nuo parodytojo ir iniciatoriaus iki mentoriaus ir palankių sąlygų sudarytojo. Pasikartosiu - vaikai mokosi tirdami. Jeigu jau apsisprendžiame naudoti technologijas, tai jos turi būti tik viena iš visų vaikams pasiūlomų veiklų.

Visa tai leidžia daryti išvadas, kad technologijos yra įrankis, kuris padeda vaikams suprasti juos supantį pasaulį. Visos technologijos gali būti puikus ugdymo programos papildas, tačiau - netinkamai naudojamos - gali ir pakenkti. Bet, žinia, ir netinkamai naudojamos kaladėlės gali pakenkti - esu mačiusi ne vieną praskeltą galvą nekalta kaladėle :) Taip, kaip pieštukai niekada neatstos kreidelių, taip ir kompiuteriai/iPad'ai/kameros ir pan niekada neatstos kitų priemonių, tačiau - naudojami tinkamai - gali praturtinti ugdymo(si) procesą. Svarbiausia - pusiausvyra. Pusiausvyra sveikos, judrios, smalsios vaikystės ir unikalių galimybių, kurias gali pasiūlyti technologijos.

Tad nusiraminkime. Nepanikuokime. Tikrai nėra pasaulio pabaiga tai, kad jūsų vaikams patinka kompiuteriai ir pan. Jie - XXI amžiaus vaikai. Taip, kaip mums patiko televizija ir kas vakarą sėsdavome žiūrėti "Labanakt, vaikučiai", taip dabartiniai vaikai nori įsijungti kompiuterį. Mūsų tikslas - kad tai, ką jie išvys įsijungę, padėtų jiems augti. Taip, kaip padeda lakstymas miške, piešimas, dainavimas ir stalo žaidimų žaidimas.

Ir dar. Atlikus tyrimą su 122 ikimokyklinukais paaiškėjo, kad tie vaikai, kurie kasdien gaudavo prisėsti (darželyje) prie kompiuterio 15-20min ir žaisti edukacinius žaidimus, buvo geriau pasiruošę mokyklai ir gavo aukštesnius balus, vertinančius kognityvinius gebėjimus, nei tie vaikai, su kuriais buvo dirbama pagal įprastą ikimokyklinio ugdymo programą.

Tai - viena priežasčių, kodėl Vaikystės Sodo ugdymo programą papildo iPad'ai. Žinoma, be tos, kad dauguma programų yra anglų kalba ir taip vaikai mokosi užsienio kalbos.

Kaip naudotis, kad nepakenktumėte sveikatai.

Išsamesnė info.

Apie darželius, kurie naudoja iPad'us ir kodėl verta: čia ir čia ir dar čia:

httpv://www.youtube.com/watch?v=Krf52MtO5wE

O štai mes Vaikystės Sode ne tik naudojame iPad'us (aš pasirinkau būtent iPad'us, nes jie...geriausi! Gal tai subjektyvi nuomonė, bet mano nuomonė būtent tokia. O kadangi jų negaunam nei dovanų, nei net su nuolaida, tai, kaip sakant, apkaltinti manęs jų "stūmimu" irgi negalima :D), bet ir išbandome Lietuvos gamintojų apps'us. Pavyzdžiui, Pepi Bath Vaikystės Sodo vaikai išbandė dar tada, kai šio apps'o nebuvo iParduotuvėje :) Be to, gamintojai, stebėdami mūsų vaikus žaidžiant, sėmėsi idėjų tobulinimams ir kitų programų kūrimui. Vaikystės Sode išbandėme ir Raideles bei Skaičiukus lietuviškai (ne tik išbandėme, bet ir gavome dovanų į visus iPad'us!). Taip pat turėjome rekomendacijų ir, žinau, į jas jau atsižvelgiama.

Žodžiu, aš tikiu, kad modernios technologijos gali puikiai ir unikaliai - taip, kaip niekas kitas negali - PAPILDYTI ugdymo programą ir ne tik tuo tikiu, bet ir įgyvendiname tai Vaikystės Sode ir, žinoma, namuose ;)

Nuotrauka: Little Bird on the iPad by Mike Oliveri