„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

LOGIN: asmeninis skrydis per Atlantą.
2013 04 20

 

Užvakar skaičiau pranešimą progreso konferencijoje LOGIN. Kalbėjau apie tai, kodėl tėvai bijo, o vaikai trokšta technologijų. Mano nuostabai, po mano pranešimo atsirado straipsnis ir DELFI. Gal dėl to, kad iš tiesų labai daug tėvų bijo tų technologijų (ypač dėl to, kad aš esu UŽ technologijas vaikų gyvenime), sulaukiau tikrai daug dėmesio. Viena pažįstama pasakė: aš irgi norėjau įeiti, bet prie durų buvo tiek stovinčių, kad nesibroviau ir išėjau. Pamaniau, kad – jeigu ką – paklausiu tiesiai:)

 

(nuotrauka DELFI fotografo T.Vinicko)

Ruošdamasi pranešimui peržiūrėjau daug TED kalbų, kuriose kalbėjo švietimiečiai. Po šio pranešimo (ir apskritai po dažno) man sako, kad aš kalbu taip, tarsi man būtų labai lengva. Nieko panašaus. Esu visiška intravertė (ne tik pati taip manau, bet net ir rimti testai rodo!), todėl viešas kalbėjimas man visada yra iššūkis, reikalaujantis daug jėgų. Bet nieko nėra smagiau, kaip – po kelių sunkių sakinių – pajusti auditoriją, užmegzti akių kontaktą ir… išsakyti tai, ką žinau, matau ir manau. DELFI straipsnis – mano pranešimo konspektas, todėl nepasakosiu, apie ką kalbėjau. Pasakysiu tik tiek, kad juokas ima, kai, neklausę, nesupratę ir neįsigilinę sako, kad noriu vaikus pasodinti prie televizoriaus ir/arba kompiuterio! Jeigu jie tik žinotų, kad jau šešerius metus neturime televizijos, o kompiuteris mūsų namuose yra tik centrinėje erdvėje ir tik tam tikru laiku. Kita vertus, manau ir manysiu, kad technologijos – mūsų ateitis; kad jos vaikams – puikus įrankis gyventi patogiau, nei gyvenome mes (kuris iš skaitytojų norėtų – kaip mūsų mamos – plauti rūbus rankomis?!). Jeigu tėvai negeba kontroliuoti turinio ir laiko, praleidžiamo prie ekrano, tai jau tikrai ne vaikų kaltė! Man apskritai dažnai atrodo kaip prof.D.Pūrui: po galais, pasitikėkime savo vaikais!!! Jei mūsų sparnai buvo pakirpti, tai nereiškia, kad turime juos pakirpti laisvoje Lietuvoje gyvenantiems savo vaikams. Kur kas išmintingiau būtų leisti – bent jau netrukdyti – jiems išmokti ATSAKINGAI gyventi laisvėje. Apie visa tai turime atvirai kalbėtis, jei mums rūpi, ką išgyvena ir kaip reaguoja, stebėdami mūsų, suaugusiųjų, pasaulio vertybes vaikai. Tikiu, kad – jei kalbėsime su vaikais apie technologijas – jie supras ir visas grėsmes. Nesuprantu, kaip galima taip infantilizuoti ir nuvertinti vaikus. O kai tėvai sako, kad dvimečio negali atitraukti nuo kompo, tai man visada norisi kvatotis: jūs norite pasakyti, kad maždaug 90cm ūgio ir 12kg svorio žmogaus jūs negalite atitraukti nuo kompiuterio?!?! Kartais nesupranti, kad santykiuose yra atsakingas ir priima sprendimus:)

Grįžtant prie LOGIN. Buvo ir vienas juokas: mano pranešimas buvo mano Apple kompiuteryje (su kuriuo beveik nesiskiriu), o sistema nebuvo pritaikyta, nebuvo laido. Įrašėme į atmintuką ir perkėlėme į transliuotojų kompiuterį. Nepersikėlė filmukai (norėjau parodyti du), o man buvo laaabai svarbu, kad jie persikeltų. Norėjau pasakyti: jūs ką, juokaujate?! Pagrindinis pranešėjas – Steve Wozniak, o jūs neturite Apple laido?! (aš suprantu, kad nėra Apple laido, kai važiuoju skaityti pranešimo į provinciją, bet LOGIN konferencija?!) 😀 Problema buvo išspręsta, kai filmukus perkėlėme atskirai, ir jie buvo parodyti atskirai. Taigi prieš pat pranešimą patyriau stresą, bet, kaip sakant, kas sakė, kad bus lengva?!

Beje, LOGIN dalyvavo ir Vaikystės Sodo komanda su Vaikystės Sodo stendu. Man nepaprastai graži VS darbuotojų oficialiems renginiams skirta uniforma su išsiuvinėtu naujuoju logotipu!

 

Penktadienį norėjau važiuoti paklausyti S.Wozniak’o. Prieš pat važiuojant paskambino iš Augusto mokyklos, kad jam – astmos priepuolis. Taigi važiavau pasiimti Augusto. Augustui įsėdus pasakiau apie S.Wozniak’ą, tai jis sako: važiuojam kartu! Taip ir nuvažiavom, ir jis – neabejoju – buvo vienas labiausiai patenkintų LOGIN apsilankiusių:) (jis, išgėręs vaistų, jautėsi jau geriau).

 

 

Kadangi kalbos galėjome klausyti VIP/ams skirtoje vietoje, Augustas puikiai matė ir išsižiojęs klausė – juk jis tooks Apple fanas! Man pranešimas patiko, tačiau nepasakyčiau, kad nurovė stogą. Teisybę pasakius, pasakė daug to, ką aš sakau savo vaikams ir aplinkiniams – net Augustas kelis kartus atsisuko linksėdamas, maždaug, aha, mano mama sako tą patį 🙂 Pateiksiu keletą pavyzdžių iš jo kalbos:

– daugiau matematikos, nei mokėjau aštuonerių (!!!), man niekada nereikėjo. Svarbiausia – loginis mąstymas ieškant atsakymų į klausimus;

– technologijos ne(pa)daro žmonių laimingesnių, tačiau tikrai palengvina jų gyvenimą;

– viskas, ką išmokau svarbiausio, buvo outside formal education (t.y. ne mokykloje ir ne universitete), nes dariau tai, kas man iš tiesų rūpėjo. Tai, ką išmokstame tradicinėje mokykloje, yra atsakymai į kitų klausimus, kiti mano, kad žinoti tuos atsakymus yra svarbu. Tai, ką atrandi pats, turi prasmę TAU, todėl yra reikšminga;

– kompiuteris neturi intuicijos, todėl yra tik puikus įrankis;

– niekada nebūčiau tiek dirbęs (pasakojo, kad yra dirbęs keturias paras nesudėjęs bluosto), jei būtų reikėję mokyklos projektui;

– žmogus nėra talentingas natūraliai. Reikia dešimčių tūkstančių valandų, kad įgytum gebėjimus. Talentas yra sunkaus darbo pasekmė (tą sako visi, na, beveik visi daug pasiekę žmonės!);

– technologijos yra nuostabios, nes leidžia šiandienos vaikams rasti atsakymus į jiems rūpinčius klausimus tą pačią dieną;

– daug žmonių turi nuostabių idėjų. Esmė – idėjų įgyvendinimas;

– mes visada žiūrėjome, kas jau yra pasaulyje ir norėjome tai šiek tiek pagerinti/ something a little bit better;

– vaikus reikia girti ir džiaugtis jais, nes kai tave giria, tu pradedi galvoti, kad gali, o kai taip galvoji, tai pasitiki savimi ir sieki užsibrėžtų tikslų!

– nuo ateities negali apsisaugoti/you can’t prevent the future (kalbėdamas apie technologijas)

Šiems teiginiams pritariu in-and-out. Dėl to išvažiavau puikios nuotaikos, nes visada smagu pasiklausyti žmonių, kurie ne kritikuoja tave, o mąsto taip pat. Pasisemi įkvėpimo. Įgauni daugiau pasitikėjimo. Ir tiki, kad būsi išgirstas. Ir galbūt net pavyks pakeisti. Atrodo, galėsi savo nuosavais sparnais perskristi Atlantą.

Tad ačiū Arnoldui ir Vaidotui, kurie mane pakvietė, su kuriais teko dalyvauti ir radijo bei TV laidose.

Ačiū Liudvikui, kuris padėjo pasiruošti pranešimui.

Ačiū nuostabiai Vaikystės Sodo komandai, visada puikiai reprezentuojančiai mūsų organizaciją, kuri yra daug daugiau, nei organizacija!

Ačiū visiems, kurie atėjo į tą didžiulę salę manęs išklausyti.

Ačiū G, kuris man parodė (ir vis dar rodo) nuostabią technologijų pusę.

Ačiū mano vaikams, kurie – gyvi technologijų čiabuvių pavyzdžiai ir kurie man, imigrantei, padeda adaptuotis XXI amžiaus pasaulyje.