Grįžti į blogą
lapkričio 19

Mažasis piromanas.

 

Auginate vaiką, kuris jus gali nustebinti kiekvieną dieną? Ne tik gali, bet ir nustebina? Norite auginti tokį vaiką? Na, mes vieną tokį tai tikrai auginame! Jeigu du yra patikimi nuo A iki Ž vaikai, tai vienas...na, gal nuo A iki B (įdomu, kaip bus jiems ūgtelėjus?). Matyt, tie,kas jį mums siuntė, pagalvojo, kad ir vieno bus su kaupu. Ir jo yra su kaupu: jo humoro jausmas yra nepakartojamas, jis yra žavingas "iki negalėjimo", tačiau visa tai turi ir savo kainą :D

Pirmadienis buvo sunki diena. Na, ir šiaip pirmadieniai nėra linksmadieniai, bet tądien atsibudau ir pajutau, kad man...šalta. Man dažnai rytais būna šalta, todėl labai nenustebau :D Apsirengiau "kaip Švedijoje" ir išvežiojau vaikus. Važiuodama iš Augusto jau supratau, kad prasti popieriai, nes nuo baisaus šalčio nebegelbėjo nė pūkinė striukė. Briuselyje :D

Kadangi namuose liko Morta (jai naktį buvo kilstelėjusi temperatūra iki 38 laipsnių), grįžome abi ir - į lovą. Iš tiesų: prastai ką iš tos dienos atsimenu. Nes - kai pasimatavau temperatūrą grįžus - tai turėjau viso labo 39.5. Vaistai "numušdavo" iki 38.5, ir tai tik trumpam.

Taigi aš pirmadienį gulėjau ir...gulėjau. Nenorėjau nei muzikos, nei mėgiamo filmo, nei tuo labiau kompiuterio. Gabrielius sukosi it bitė: ir darbe buvo, ir vaikus vežiojo, ir manimi rūpinosi. Tiesa, jam pavyko grįžti namo anksčiau, ir tai buvo tikras išsigelbėjimas, nes Gertrūda - kaip nujausdama - prikibo prie manęs ir reikalavo pieno. Aš, žinoma, ją vis pamaitindavau, bet ji reikalavo NUOLAT, o tai jau buvo per sudėtinga, todėl ją vis reikėdavo nuvilioti.

Ir štai visame tame smagiame sūkuryje išgirstu, kaip Vilhelmas sako tėtei: man atsitiko nelaimė. Ir...uždaro duris į tualetą, kuriame pasislepia. Gabrielius klausia, ar reikia pagalbos, Vilhelmas atkerta, kad nereikia. Tačiau Vilhelmo tonas ir netikėtai po namus pasklidęs degėsių kvapas byloja ką kita. Morta, kuri labai jautri "neskaniems" kvapams, tuoj ima žiaugčioti ir ašarodama klausti: "Kas čia SIMDA???" (aut.past. smirda) Aš negaliu net galvos pakelti. Gertrūda pyksta, nes jau pats ėjimo miegoti laikas. Gražumėėėėėėėėėėėėėėlis :D

Pasirodo, mažasis nusprendė pažiūrėti, kaip veikia žiebtuvėlis, kuriuo uždegame žvakes, židinį ir pan. (na, toks, su ilgu galu). Kadangi puikiai žino, kad tai - ne žaisliukas, nusprendė ne pažaisti, o tiesiog vonioje pažiūrėti... Ką pažiūrėti - paslaptis. Gal tai, kaip dega mūsų dantų šepetukai :D arba tualetinis popierius :D, nes jie buvo sudegę... Taigi vaikinas atliko bandymą, kurio dėka vos nepadegė namų. Ir ne tik namų. Galėjo ir pats nukentėti, nes jis nėra iš tų, kurie puls mus iškart šaukti - jis dar pasigėrės nuostabiu vaizdu! Kadangi mūsų vonia balta, tai vaizdelis buvo...juodas. Ką gi...teko vaikinui viską šveisti po rimto pokalbio apie tai, kad mes nejuokaujame, kai sakome, kad ugnis - ne juokas!

Iš tiesų tai dar viena pamoka apie tai, kokie skirtingi būna vaikai. Augustas po to tėtės klausė: bet tai KODĖL??? Iš tiesų: jis NIEKAIP nesupranta, kaip taip galima pasielgti. Niekada nesuprasdavo. Kai Augustui buvo penkeri, aš - palikusi jį trumpam su Mortele - galėdavau nulėkti iki parduotuvės. Kartą taip atsitiko, kad, palikusi jį su miegančia Mortule,  užtrukau. Išgyvenau baisiausiai, bet širdyje žinojau, kad kas jau kas, bet Augustas - patikimas. Grįžusi radau Augustą patiesusį ant grindų kilimėlį, kurį aš visada tiesdavau, nukėlusį Mortą ant žemės (Morta niekada nemiegojo lovytėje, ją reikdavo tik pasiimti nuo lovos :D) - jis  po to paaiškino, kad būtų saugiau - atsinešusį žaisliukų ir visaip ją kalbinantį. Kai paklausiau, kaip sekėsi, jis  atsakė, kad viskas buvo puiku ir išvardino, ką jis padarė. Vilhelmui vasario mėnesį bus septyneri. Aš jo su Morta nepalikčiau, kur jau ten su Gertrūda! Bet apie tai net kalbos negali būti, nes jis ir pats niekada vienas nė akimirkai nepasilieka! :D

Istorijos moralai yra du:

a) "Tėviškas moralas": niekada nėra PER DAUG kartų pasakyti, kad peilis, žirklės ir degtukai - ne mažų vaikų žaisliukai. Taip, išbandyti galima. Ir dirbti su jais galima. Bet tai - ne žaisliukai!

b) "Edukologinis moralas": individualizacija, inidividualizacija, individualizacija...kiekvienas vaikas turi būti lavinamas, auklėjamas ir mokomas būtent taip, kaip yra labiausiai tinkama būtent jam. Visiems vaikams tinkančio ugdymo receptėlio NĖRA :D