Grįžti į blogą
balandžio 09

Mūsų šeimos stalo žaidimai. "Pictureka!"

Amžius: siūlo 6+, bet - kaip ir jau ne kartą esu rašiusi - gali žaisti ir jaunesnis vaikas. Tiesa, Mortai (4m2mėn) vis dar labai sunku pralaimėti, bet jau mokosi, jau mokosi. O žaisti tai žaidžia jau puikiai ir dažnai visiškai nenusileidžia broliams (9m) ir (7m1mėn) Lavina: Pastabumą, reakciją, moko dirbti individualiai.

Šį žaidimą Augustui šiemet su 9-uoju gimtadieni padovanojo jo krikšto mama. Taigi, žaidimas yra visiškai naujas! Tačiau tai, kad žaidimas naujas, visiškai nereiškia, kad mažai žaidžiamas. Teisybę pasakius, "užsikabino" ir vaikai, ir aš:)

Žaidimo principas: Ant stalo išdėliojamos devynios kvadratinės lentelės (yra piešiniai iš abiejų pusių) primargintos įvairių piešinukų. Tiesa, patys piešinukai man iš pradžių didelio susižavėjimo nekėlė, tačiau žaidžiant supratau, kad būtent tokie piešinukai ir yra iššūkis! Dar yra du kauliukai (spalvų ir skaičių), smėlio laikrodis ir trijų spalvų kortelės (mėlynos, žalios ir raudonos).

Kai išmeti raudoną spalvą, vadinasi, visi LAIKUI ieškos to, kas užrašyta kortelėje. Ir dar meti kauliuką su skaičiais, kad žinotum, kiek, pavyzdžiui, žvaigždžių reikia rasti.  Kai išmeti mėlyną spalvą, vadinasi visi ieško neribojamą laiką paveikslėlio. Kai išmeti žalią, ieško LAIKUI, tačiau tik tas, kuris metė kauliuką. Ir dar išmeta skaičių kauliuką :)

Yra ir paįvairinančių žaidimą kortelių: pavyzdžiui, yra kortelė, kuri nurodo du kvadratėlius sukeisti vietomis (čia kad niekas per daug gerai neįsidėmėtų, koks paveiksliukas kur yra :) ) arba vieną kvadratėlį apversti ir pan.

Radom gyvatę...

...ir raganosį!

Susikaupus Morta. Kad ji žinotų, kaip mes džiaugiamės, kad ji drąsiai žaidžia "didelių" vaikų žaidimus! Tiesiog Vilhelmas iki šešerių būdavo vos įkalbamas ir - net kai ir įkalbėdavome - galėdavo atsisakyti žaisti vidury žaidimo, išeiti ir t.t. ir pan. :D O ši vos ketverių panelė ne tik įkalbama, bet ir pati veržiasi žaisti!

Broliai džiaugiasi vienas kito sėkme :)

Vilhelmas bučiuoja sėkmei kauliuką, nes labai nori, kad iškristų mėlyna spalva! (Man visada būna labai smagu, kai vaikai taip įsitraukia į žaidimą...)

Jeigu pradžioj visi ieško ramiai, atsisėdę, tai kuo toliau, tuo labiau užlipa ant stalo :D

Jeigu vaikai parodo reikiamą paveikslėlį tuo pačiu metu, leidžiu jiems pasirinkti: a) nė vienas negauna kortelės ir b) sugalvoja, kai išsiaiškinti, kuris gaus kortelę. Šiandien berniukai laimėtoją aiškinosi žaisdami vas-ki-či.

Reikėjo rasti 5 žvaigždes, o Morta rado tik tris. Bet labiausiai supyko ne dėl to, kad ji nerado tiek žvaigždžių, kiek reikėjo, bet dėl to, kad Augustas rado!!! Ir dar aš turėjau naglumo fotografuoti ją supykusią!!! Buvom apšaukti abu su Augustu...

Žodžiu, pagrindinis žaidimo šūkis yra "Kas pirmiau ir kas greičiau!". Paveikslėliai yra taip "susukti", kad iš tiesų jautiesi tarsi žaisdamas slėpynių. Ir, žinoma, čia reikia surinkti kuo daugiau kortelių, kurias gauni įveikęs užduotį.

Žinoma, kaip ir visi žaidimai "kas greičiau", šis skatina konkurenciją. O konkurencinėje kovoje visada yra pralaimėtojas, kuriam suskausta širdį. Todėl aš, pavyzdžiui, kartais padedu Mortai, kad ji bent jau turėtų tiek kortelių, kiek turi dauguma mūsų. Berniukai pyksta, tačiau aš sakau, kad taip mes mokomės padėti silpnesniam, o gyvenime viskas sukasi ratu ir tikrai bus atvejų, kai būtent Morta galės jiems padėti :D Žodžiu, žaidžiame ir filosofuojame. Ir mokomės, kad gyvenimas ne visada būna teisingas ir ne visada smagus... svarbiausia - kad mes būtumėme komanda ir kad susitartumėme tarpusavyje!