O dėl daiktų – vaikai mato, kad mes neperkaliojame daiktų sau – perkame tik tada, kada reikia. Ir jie to išmoko. Ne veltui sakoma, kad geriausiai moko pavyzdys. Jei aš (arba vyras) neatsispirtumėme pirkimo manijai, tai negalėtumėme to reikalauti ir iš vaikų. Kažkaip nei aš, nei vyras neturime poreikio „kažką“ nusipirkti – perkame tik tai, ko reikia. Matyt, vaikai tą arba paveldėjo, arba išmoko. Nežinau, gal su Morta bus kitaip, tačiau su berniukais pavyko susitarti...
Tiesa, su Vilhelmu yra sudėtingiau. Jis yra be galo užsispyręs ir sunkiai motyvuojamas kitų. Jam svarbiausia – jo paties motyvacija. Augustui labai svarbi kitų nuomonė, jis labai nori būti pagirtas, nori pirmauti, todėl jį motyvuoti nėra sudėtinga, o štai Vilhelmą mažai kas motyvuoja. Dažniausiai jis sako: o man tas pats! Taigi su juo tenka būti labai išradingiems ir išnaudoti visus diplomatinius gebėjimus, nes kai jis užsispiria, tai pasaulio pabaiga. Bet, matyt, vėlgi dėl mūsų nuoseklumo parduotuvėse scenų nebūna. Tačiau Vilhelmo norai irgi yra labai konkretūs ir aiškūs. Jeigu ko nori, tai tikrai labai nori. Tada tik lieka susitarti, kaip tas noras gali būti įgyvendintas.
Šiuo metu mūsų namuose labiausiai visko norinti yra Morta! O kaip supyksta, jei negauna to, ko nori! Berniukai juokiasi net už pilvų susiėmę, nes ji suraukia nosį ir puola muštis arba riaumoti...Augustas pildo visus įmanomus Mortos norus. Užtenka jai tik pažiūrėti į ta pusę, ir Augustas atneša/atiduoda/paduoda ir pan. O Vilhelmas labai pyksta, jei Morta kėsinasi į jo turtus. Šaukia: Mama, gelbėk! Arba: Paimkit Mortą! Kol kas aiškinam, kad Morta mažytė ir geriau nuo jos pasitraukti. Smagu, kad kol kas jos dėmesį lengva atitraukti kuo nors kitu. O kaip bus vėliau – parodys laikas!