Guli manomažiausiameilė ant grindų supykusi, nes neleidau basai po vonios (pas mus labai šaltos grindys) lakstyti.
Aš: Gertūdėle, suprantu, kad tau pikta, jog mama neleidžia basai lakstyti...gal galiu paguosti?
Atsisuka (labai pikta): NE
Aš: Gal galiu kojytę pabučiuoti?
G (pikta): NE
A: Gal rankytę?
G: Ne (jau nebe taip piktai)
A: Gal einam knygelę paskaityti?
Gertrūda žiūri ir galvoja. Tada atsistoja ir sako: Atia. Ir nueina prie virtuvėlės.
Vakar einam maudytis. Kadangi mergina dabar KIAURĄ dieną nešiojasi "ija" (lėlę), tai keliavo ir į vonią su ja. Lėlė - medžiaginė, tai kiauriai peršlapo. Niekaip nepavyko susitarti, kad lėlytė pažiūrės, kaip Gertrūdėlė maudosi. Einant į kambarį iš lėlės vanduo bėgo upeliais, tačiau...susitarti nepavyko. Ir tada...žaidėm slėpynes, lėlytė iškrito iš rankučių, ir aš - nieko nelaukusi - pakišau ją po lova. Ieškojo po antklode, po pagalve, pyko baisiausiai ir neėmė kitos lėlės...kol negavo labai panašios. Out of sight, out of mind...