Grįžti į blogą
gruodžio 16

O tos Kalėdos nenumaldomai artėja...

Ką dovanosite savo artimiesiems šiemet? Paprastai aš savimi labai didžiuodavausi, nes apie Kalėdines dovanas pradėdavau galvoti maždaug spalio mėnesį: išsiklausinėdavau, kas artimiesiems patinka, ko jie norėtų, stengdavausi palepinti kažkuo tikrai smagaus... Šiemet per tą gyvenimą lagamine apie nieką nepagalvojau, todėl dabar - tarp nuolatinio panikos priepuolio dėl persikraustymo - kartais dar užplaukia panikos priepuoliai ir dėl to, kad grėsmingai artėja didžiausios metų šventės, o aš apie jas pagalvoju tik per tuos panikos priepuolius:)

Bet tai visiškai man netrukdo pavarvinti seilę į tai, kaip žmonės daro burbulus Kalėdų eglutėms arba į dovanas-desertus. Man pirmasis desertas-dovana ypač patiko ir prisiekiau sau tyliai tyliai, kad kitais metais imsiuosi tokių štai šiltų dovanų. Nes mūsų giminė ir šiaip dovanų ratas platūs, kai pradedi skaičiuoti gimines, draugus, mokytojas...tas skaičius prašoka kelias dešimtis! Tai - dar viena priežastis, kodėl visada apie dovanas pradėdavau galvoti gerokai prieš Kalėdas. Nes mums nuo gruodžio 15 prasideda ir gimtadienių maratonas: virš 10 gimtadienių artimame rate! 10!!! Ir ne kokių tolimų dėdžių, o seserų, tėvų, brolių, senelių, vaikų, artimiausių žmonių...visi kaip susitarę mūsiškiai gimė apie Naujuosius!!!

Nežinau, kaip jums, bet man didžiausias galvosūkis būna suaugę. Su vaikais (ypač ikimokyklinio amžiaus!) man labai lengva, aš tiesiog kaifuoju, nes galiu pasireikšti :) Be to, lyg tyčia dar tokiems žiogams ir internete rekomendacijų - devynios galybės.

Pavyzdžiui, Gertrūdos dabar mėgiamiausias žaislas - LEGO DUPLO. Stato abi merginos išsijuosę!

Kitas labai mėgiamas - žemyn nuvažiuojančios mašinėlės. Jau seniai norėjau tokio žaislo Gertrūdai, tai kai pamačiau medinį nukainotą žaislų parduotuvėje, griebiau nesuabejojusi:

Beveik niekada nesuklysite ir su kaladėlėmis:

Ir visokiais stumdukais-kaišiojimais:

Ir štai visai neseniai mano išrinktasis atsiuntė man nuostabią nuorodą, kurios niekaip neuždarau (aš apskritai turiu mano išrinktąjį žudantį įprotį - atsidaryti daug langų. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai rašau šį įrašą, esu atsidariusi nei daug, nei mažai - 16 langų :)). Tai va, toje nuorodoje yra daikčiukai, kuriuos gavusi aš pamesčiau galvą. Ir visai ne todėl, kad jie - be galo reikalingi, bet tiesiog todėl, kad jie labai labai faini. Na, žinau, kad tikrai ne visus naudočiau, bet keleto tikrai norėčiau (ir yra tikimybė, kad net naudočiau!)

Nejau galima būtų valgyti picą šakute? Na, nes aš nepjaustau jos peiliu ir šakute. Namie, t.y. :D

Dievulėliau...Chardonnay ir tik ką iškepta baguette su užkandėle...c'est fantastique!

Ar jau minėjau, kad Augustas noriai valgo tik agurką ir kukurūzą?! Taip, tai VISOS daržovės, kurias jis valgo. Ir agurką su derybom :) Taigi - kai atkeliauja kukurūzų sezonas - mes juos šlamščiam solidžiai! O štai Gertrūdėlei tenka nupjaustyti (mat visi kiti mėgsta čiupti į rankas ir graužti...), tai visai praverstų toks niekutis!

Ach, ir vėl picos mėgėjams...

Norėčiau tokio torto patiekimo per savo gimtadienį...

Labai mėgstu vynuoges. Labai labai. Beje, ir vaikai mėgsta. Ypač mergytės.

Tai va, tokie mieli dūšiai niekučiai padovanoti žinant, kad kas nors, pavyzdžiui, mėgsta vaisius (kuriuos reikia nuplauti), visai yra išjausta, ar ne?

Tai ar jau parašėt laišką Kalėdų Seneliui? Man tokia buvo pirma mintis, kai pamačiau šią nuotrauką. Tik nesugalvokite pirkti vaikams tų labai daugelio mėgiamų dėlionių-kilimėlių (na, žinote, būna raidės, skaičiai ir pan.), nes vat belgai tik ką uždraudė prekiauti tokiais, nes anie, pasirodo, nesaugūs (dėl chemikalų, naudojamų gamyboje!).

Ir dar. Šiuo įtemptu metu vis pagalvoju, kas yra svarbiausia. Ir nors, būna, atrodo, tuoj išrūksiu pro kaminą, ir šiandien jau net mano labiausiai kimočiškas vaikas Vilhelmas užklausė: "O kodėl mama dabar tokia pikta???" , tačiau turiu pasakyti, kad vis bandau kvėpuoti ir neišrūkti pro tą kaminą, nes labai nenoriu susidurti pusiaukelėje su Kalėdų Seneliu! Todėl vis įsivaizduoju tai, kaip aš vieną gražią dieną atsidursiu kur nors NEcivilizacijoje kaime, kur daug prisnigę, o aš - name prie židinio ir pro apledėjusio lanko plyšį stebiu, kaip kieme siaučia lapės. Ir vis turiu sau priminti (kaip neseniai skaičiau viename tinklaraštyje apie produktyvumą), kad žmogus, kuris periodiškai pasiilsi, pasiekia daug daugiau, nei tas, kuris varo tol, kol išgriūva! Beje, kiti patarimai ten buvo:

1) Mesk lauk viską, kas yra nesvarbu (ir telk dėmesį į tai, kas yra svarbu);

2) Periodiškai ilsėkis;

3) Pašalink viską, kas atitraukia dėmesį (ir dėl to tampi neproduktyvus);

4) Išnaudok įkvėpimo akimirkas;

5) Neleisk savęs trukdyti;

6) Išnaudok "tuščią" laiką (pavyzdžiui, važiavimą autobuse) prasmingai veiklai;

7) Susidaryk grafiką;

8) Automatizuok viską, ką galima automatizuoti!

Ko jūs norėtumėte išmokti??? Aš norėčiau visa tai, kas čia išvardinta, daryti geriau. Bet labiausiai norėčiau išmokti planuoti savo laiką. Noriu įsisąmoninti, kad grafikas ne riboja, o padeda pasiekti daugiau! Nes šiaip absoliučiai tikiu mintimi, kad padarome tiek, kiek reikia padaryti ir kuo daugiau reikia, tuo daugiau ir padarome! Bet kartais imi ir darai kokį niekalą visą dieną ir dar įsivaizduoji labai užimtas esąs...vat to norėčiau atsisakyti :D

Nuotrauka: Christmas Time! by L*u*z*a