Grįžti į blogą
rugpjūčio 04

Perdėtas pasitikėjimas – ne visada pagirtina savybė

http://www.alfa.lt/straipsnis/178737

Protingi didelių korporacijų vadovai jau supranta, kad pasitikėjimas savimi daro įtaką sprendimų priėmimui ir, žinoma, nuo to priklauso kompanijos gėrovė. Naujausi Londono verslo mokyklos (London Business School) ir Šiaurės vakarų universiteto (Northwestern University) atlikti tyrimai parodė, kad ne visada darbuotojų gyrimas, tikintis geresnių rezultatų pasitvirtina.

Ypač tai nerekomenduotina, kai giriami gebėjimai, kurie yra tiesiogiai susiję su sprendimų (ypač jei jie būtų nelabai pageidautini) priėmimu. Jeigu žmogus pajunta, kad yra abejojama jo gebėjimu priimti sprendimus, padidėja noras įrodyti, kad jo sprendimai yra teisingi.

Kuo daugiau žmogaus pasitikėjimas savimi yra susijęs su sprendimais, kuriuos jis priima, tuo labiau jis nori pateisinti tuos sprendimus – teigia psichologijos profesorius ir vienas tyrimo autorių Danielius C. Molden‘as.

Atlikus keletą tyrimų, buvo bandoma išsiaiškinti, kaip pasitikėjimo savimi skatinimas veikia norą pateisinti visus savo sprendimus – ypač tuos, kurie gali atrodyti abejotini.

Atliekant vieną tyrimą dalyviams (investicinio banko vadybininkams) buvo pasakyti, kad samdydami žmones jie elgėsi labai racionaliai. Sužinoję, kad kai kurie jų pasamdyti darbuotojai nepateisino lūkesčių, visas pajėgas jie metė į tai, kad į naujų darbuotojų profesinį tobulėjimą būtų investuota daugiau laiko ir pinigų. Jie negalėjo pripažinti, kad juos nusamdydami priėmė prastą sprendimą.

Palyginti juos su respondentais, kurie buvo pagirti dėl kitų savybių (pavyzdžiui, novatoriškumo ar kūrybiškumo), pastarieji buvo daug mažiau prisirišę ir ne taip kovingai nusiteikę dėl savo sprendimų. Jiems daug lengviau pavyko pripažinti, kad klydo, ir imtis naujų strategijų.

Tyrimai padės kompanijoms imtis tokios darbuotojų pasitikėjimą skatinančios politikos, kuri būtų efektyvi, bet nekenktų kompanijai. Tyrimais įrodyta, kad problema tik gilėja, jei žmogus dėl netinkamų vadovybės sprendimų užima gynybos poziciją. Pagyros reikalingos, bet būtina ir konstruktyvi kritika. Jei darbuotojai bus giriami (pavyzdžiui, kad yra geri specialistai) ir tai iš tiesų bus tiesa, bet kompanijai tuo metu labai nesiseks – nieko gero. Žmonės ir taip žino, kad yra geri specialistai – kitaip jų nebūtumėte samdę. Jiems reikia žinoti, ką daro ne taip, kad neužmigtų ant laurų. Pravartu kartkartėmis iš naujo įvertinti jų darbą, darbo metodus, komandą ir t. t. ir pan. Jeigu darbuotojai neišgirs konstruktyvios kritikos, jei bus labiau linkę išlaikyti status quo ir toliau laikytis prasto sprendimo – vien tam, kad save (ir kitus) įtikintų, jog buvo teisūs. Tačiau juk akivaizdu, kad apgaulė labai greitai būtų atskleista – ją jau ir taip mato dauguma tų, kurie neprarado objektyvios tikrovės suvokimo.

Šiuo metu, kai biržose tokios nepastovios nuotaikos, šie tyrimai ypač aktualūs. Pavyzdžiui, teigiama, kad neigiamai paveikti yra tie žmonės, kurie bet kuria kaina laikosi įsikibę savo akcijų – neatsižvelgdami į tendencijas ir vien tikėdamiesi, kad vieną dieną jų sprendimai pasiteisins. Tyrimo išvadose teigiama, kad dažniausiai taip elgiasi tie žmonės, kurie anksčiau buvo pergirti dėl laimėjimų investicijų srityje.

Kokias išvadas gali pasidaryti darbdaviai? Tokias, kad darbuotojams reikia skiepyti pasitikėjimą savimi, bet tokį, kuris skatintų juos keistis ir tobulėti, o ne įsikibti į vakarykščius sprendimus.