Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Pirkti dovanų – su ikimokyklinuku

http://www.alfa.lt/straipsnis/161409

Įsivaizduokite: „Akropolis“ ar bet kuris kitas prekybos centras, jūs karštligiškai mėginate nupirkti bent „keletą“ dovanėlių iš ilgo sąrašo. Ir tai jums reikia padaryti nepametant vaiko (vaikų) ir... neprarandant sveiko proto.

Teisybę pasakius, man tokia misija atrodo sunkiai įmanoma. Na, įmanoma, bet kainuojanti daug daugiau nei dėdės Jono ir tetos Agotos dovanos kartu sudėjus. Aišku, puiku, jei vaikui kokie 4–5 metai, ir jį galima palikti žaidimų kambaryje. Tačiau ką daryti, jei turite dvimetuką, kuris eina ten, kur jam norisi? Ką jau kalbėti apie tai, kad jis dažnai ir ima tai, ko jam norisi... Abejotina, kad kvepalų pardavėja pritūps pažaisti su juo tol, kol jūs išrinksite anytai kvepalus.

Dabar pati kalėdinių pirkinių karštinė. Didelė tikimybė, kad bent kartą per šį mėnesį teks važiuoti į parduotuvę su mažyliu, kuriam tokios iškylos gali būti visai smagios, tačiau tėvams dažniausiai jos sukelia tik stresą ir galvos skausmą.

Visai švieži įspūdžiai, kaip su į svečius atvažiavusia seserimi mėginome išsirinkti rankinę: mano sūnūs (šešiametis ir keturmetis) tuoj pat nustatė, kad tarp rankinių lentynų puikiai galima žaisti slėpynių. Išsigandusios, kad kyla grėsmė madingam interjerui, išskubėjome nieko nepešusios. O prisiminus, kad mažoji 18 mėn. dukrelė vos tik pastatyta ant žemės pasukdavo į blizgančių papuošalų parduotuvę, suima juokas. Betgi tada laiko turėjome į valias ir smagiai sau pramogavome. Kalėdinių dovanų skenavimas ne visada kelia malonius prisiminimus, ypač tada, jeigu viską atidedate paskutinei minutei.

Yra mamų, kurios po kelių tokių išvykų nusprendžia arba ištrūkti į parduotuves be vaikų, arba viską pirkti internetu. Žinoma, kai niekur neskubi, kai gali sekioti vaiką ir kartu apžvelgti tai, kas yra vitrinose (ir šiek tiek viduje) – visai kas kita, bet juk mama kur kas mieliau mėgausis pasivaikščiojimu su vaiku parke. Juk į parduotuvę važiuojama su tikslu, o lakstantys ir mažai jūsų norų paisantys vaikai visą procesą gerokai sulėtina.

O jeigu jūsų vaikas iš tų, kurie parduotuvėje pro nieką negali ramiai praeiti: su kai kuriais daiktais jam norisi pažaisti, kitų jis užsigeidžia, lyg tai būtų gyvybiškai svarbus daiktas. Neretai tokia diskusija baigiasi ašaromis ir pykčiais. Ir vis dėlto ar įmanoma apsipirkti su vaiku nepatyrus didžiulio streso? Įmanoma. Tik reikia tam pasirengti ir kuo detaliau viską iš anksto suplanuoti.

- Apgalvokite visą šventinį laikotarpį. Kokią žinią apie savo šeimą norite nusiųsti vaikui? Važiuodami apsipirkti galite labai rimtai pasikalbėti apie tai, kiek dovanų vaikas gali tikėtis ir pan. Kai mūsų berniukai sudarė 31 ir 33 dovanų sąrašus, mes labai rimtai pasikalbėjome apie tai, kiek dovanų jie realiai gali tikėtis (vienos namuose, po vieną senelių namuose ir dar po vieną aplankius prosenelius). Visos kitos dovanos bus netikėtos, nes nudžiugins ir krikšto tėvai, ir apsilankę draugai. Taigi paaiškinkite vaikui savo šeimos tradicijas (pavyzdžiui, namuose vaikai gauna tik vieną dovaną arba ,,kompiuterį tau nupirksime tada, kai pradėsi eiti į mokyklą“ ir pan.). Žodžiu, papasakokite vaikui, kokios vertybės ir nuostatos vyrauja jūsų šeimoje.

- Važiuodami apsipirkti aiškiai pasakykite vaikui, kur važiuojate ir ką ketinate įsigyti. Net kelerių metų vaikams (kurie dar labai mažai supranta) bus daug aiškesnė situacija, jei žinos, kad važiuoja pirkti suknelės mamytei.

- Vykdykite savo pažadus. Jei pažadėjote, kad nupirkę suknelę eisite smaguriauti ledų, ten ir eikite, o ne užbėkite į dar vieną parduotuvę.

- Susitarkite dėl vaiko elgesio. Sakykite jam: tau norėsis pasivažinėti eskalatoriais ir bėgti į žaisliukų parduotuvę, bet mes vaikščiosime kartu ir laikysimės už rankų. Psichologai sako, kad taip ne tik vaikai, bet ir jūs pasirengiate būsimai kelionei į parduotuvę ir daug protingiau reaguosite, jei vaikas vis dėlto pasielgs ne taip, kaip jūs tikitės.

- Pasakykite, kas jų laukia, jei jie blogai elgsis: „Jei lakstysi, ledus teks pamiršti, nes IŠKART važiuosime namo.“

- Pasiimkite ką nors, kas kurį laiką sudomintų jūsų mažylį. Jei jis mėgsta sėdėti prekių vežimėlyje, į rankinę įsimeskite keletą knygelių, flomasterių, užrašų knygelę, kad galėtų piešti (kieta nugarėle ir tvirtai susegtais lapeliais)), gal keletą smulkių žaisliukų.

Kai kurie vaikai (jei turi veiklos) gali netgi užsiimti pritūpę šalia jūsų ant grindų ar kėdutės, kol jūs renkatės. O man mintimis teko padėkoti vyrui, kuris prieš mudviejų su dukra kelionę į mano rankinę buvo įmetęs keletą knygelių – dviejų su puse valandų skrydį lėktuvu dvejų neturinti dukra ramut ramutėlė „skaitė“ tas knygeles. Tai iš tiesų veikia!

- Vis dėlto jeigu tik turite bent menkiausią galimybę, pasistenkite nesivesti vaikų į parduotuves. Juk vaikams ten ne tik nuobodu, bet ir dideliuose žmonių susibūrimuose tokiu metų laiku, kai lauko ir vidaus temperatūra gerokai skiriasi, galima lengvai pasigauti kokį virusą, kuris apkartintų artėjančias šventes... Juk per šventes niekas nenori sirgti, ar ne? Jei negali pagelbėti artimieji, galbūt verta vieną savaitgalį išleisti draugų šeimyną ir pabūti su jų vaikais, o kitą savaitgalį pasiprašyti išleidžiamiems patiems? Išeitį dažniausiai galima rasti. Ir tegul pirkimo manija jūsų neįsuka į verpetą, iš kurio gilumos nebesimatys Kalėdų žvaigždė.