Grįžti į blogą
vasario 07

Privati vs valstybinė mokykla.

42proc geriausių Jungtinės Karalystės mokslininkų yra baigę privačias ugdymo įstaigas ir, atrodo, tendencija nežada kisti.  Sutton Trust atliko tyrimą, kurio metu analizavo mokyklas ir universitetus, į kuriuos ėjo 1 700 geriausi JK mokslininkai. Paaiškėjo, kad 51proc geriausių medikų, 70proc geriausių teisėjų, 54proc geriausių žurnalistų lankė privačias ugdymo įstaigas. O dabar...kitas – šiek tiek išverčiantis iš koto – faktas: JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE PRIVAČIOSE UGDYMO ĮSTAIGOSE MOKOSI APIE 7proc VAIKŲ. SEPTYNI!!! Kaip jums toks faktas???
Išvis į universitetus stoja maždaug 14proc vaikų, baigusių privačias mokyklas.
56proc Royal Society ir British Academy mokslinių narių yra baigę Oksfordą arba Kembridžą. Nepasakyčiau, kad sunku būtų įsiminti šį „sąrašą“!
Sutton Trust vadovas seras Peter Lampl teikia, kad toks tyrimas įrodo, jog Jungtinėje Kalralystėje ne visi turi vienodas galimybes gyvenime: vaikai iš privačių ugdymo įstaigų turi daug didesnes galimybes pasiekti profesijų „viršūnėles“. Pasirodo (kas ir mane nustebino), privačių moksleivių absolventai PENKIS KARTUS dažniau išlaiko baigiamuosius egzaminus aukščiausiu balu ir sudaro daugiau nei trečdalį aukčiausių įvertinimų fizikoje, chemijoje, ekonomikoje ir istorijoje. Sero Peter Lampl nuomone, reikia sudaryti sąlygas talentingiems vaikams iš neturtingų šeimų tokias galimybes kaip ir galintiems sau leisti mokslus privačiose mokyklose. Ir, žinoma, kalbėjo apie „įkvepiančius“ mokytojus neturtingų rajonų mokyklose.
Dar apie elitines mokyklas esu rašiusi štai šiame straipsnyje.
Viena vertus, aš esu  už elitines mokyklas. Ir privačias, o ne valstybinės (nes valstybinės iš tiesų turi visiems suteikti vienodas galimybes). Jeigu taip atsitinka, kad vienos valstybinės mokyklos tampa elitinėmis, o kitos – „prastomis“, taip, mano nuomone, būti neturėtų. VISOS valstybinės mokyklos turi garantuoti tokį vidurinį išsilavinimą, kad – jeigu vaikas mokosi ir yra motyvuotas – galėtų be korepetitorių pagalbos įstoti į aukštąją mokyklą.
Dar manau, kad valstybė galėtų prisidėti skiriant stipendijas labai gabiems neturtingiems moksleiviams mokytis elitinėse mokyklose (beje, nemažai elitinių mokyklų skiria stipendijas labai gabiems nepasiturintiems vaikams).
Ir dar manau, kad gaila, jog yra toks didžiulis atotrūkis. Žinau, kad JK labai visi susirūpinę švietimu, bet, kaip sakant, ne veltui...
Bet tai jūs man dabar pasakykit: kaip atrasti formulę, kuri VEIKIA??? O tai vieni centralizuoja, kiti decentralizuoja, treti dar kažką daro...ir nepasakyčiau,kad kažkur ėmė ir suveikė. Gyrė gyrė suomius, visi važiavo ten tos „formulės šaknų“ ieškoti, o štai prasidėjo susišaudymai, prakalbta apie pernelyg akademizuotą sistemą (beje, man jau prieš gerus penkerius metus viena kolegė iš Suomijos tą sakė, kad ji nenustebs, jei tas akademizavimas atsigręš kitu galu!)… Aš kartais – medituodama apie švietimą – pagalvoju, kad kaži ar apskritai ta formulė yra?
Nuotrauka: Old Shoe Woman "9:15am"