Grįžti į blogą
kovo 22

PROJEKTO "Laukiam antragimio" antras mažylis.

Šiandien Briuselyje - tikras pavasaris: čiulba paukštukai, saulė žeme ritinėjasi, o vaikai išsitraukė plonas striukes, nes - jau net 8 valandą ryto - buvo 9 laipsniai šilumos! Iš tiesų jaučiasi TIKRAS pavasaris. Ir štai šią, tokią saulėtą, šiltą ir pakvipusią tikru pavasariu dieną gimė projekto dalyvio Kristupo BROLIUKAS!

Šią nuostabią žinią man, vos įsijungusiai kompiuterį, pranešė mano mama. Mano mama - nors ir Lietuvoje - pirmiau už mane sužinojo ir apie mažylio gimimą ir net pamatė jo nuotraukytę, kurią man persiuntė... O aš, aš atsidariau tą nuotraukytę ir visa apsiašarojau, nes prieš akis iškilo tie laikai, kai mes su Vilte augome ant Tauro kalno, kaip švęsdavome kartu visas šventes, kai jos mama man buvo "teta", o tėtė - "dėdė", ir aš daugybę metų galvojau, kad mes - tikrai giminės! Iš tiesų - mūsų tėvai tiesiog labai labai geri draugai. Tokie draugai, kurių draugystė per dešimtmečius, atrodo, ne kiek ne mažėja, o įgauna naujų spalvų. Labiausiai susigraudinau pagalvojus, kad mano "dėdė" jau džiaugiasi anūkais kartu su mano mama, o aš dar puikiausiai prisimenu tą dieną, kai pirmą kartą nuėjome lankyti Viltės brolio, ir kaip aš džiaugiausi ir jai pavydėjau! Ir kai mama parašė, kad mano "teta" savo žinutėje jai parašė, jog, Viltei išvažiavus į ligoninę, kažkodėl išvydo besišypsančią a.a. mano mamos mamą - išvis susiliejo raidės...

Ir vis dėlto koks didelis džiaugsmas yra, kai gali pasakyti, kad ir mūsų draugystė užaugo: nuo lėkimo rogutėmis nuo Tauro kalno ir "sekretų" darymo Santuokų rūmų parkelyje iki vaikų gimtadienių šventimo, vaikjuosčių išbandymo, ir daugybės kitų - jau visai kitos dimensijos - pokalbių. Ir tik tada, kai užsikalbėjusios užsimirštame ir imame kvatoti pagalvoju, kad laikas sustoja kaip toje mūsų abiejų turimoje SPALVOTOJE :D nuotraukoje rudeniniame parke: mums gal penkeri-šešeri...ir iš tiesų daugybė dalykų gyvenime nesikeičia! Ir kaip gera turėti draugų iš vaikystės. Tokių draugų, kuriuos tiesiog gali vadinti vos ne giminaičiais...

Dar kartą dideliausi sveikinimai, kalnai žibučių ir meilės kupini bučkiai! O siųsti viską reikia dvigubai, nes poryt - ir mamos Viltės gimtadienis! Geras jiems kovas, toks "šeimyninis": ir Kristupo, ir mažylio, ir mamos gimtadienis :D

Dabar lauksim, kol mamytė galės papasakoti ir, žinoma, pasidalinti, kur buvo Kristupas, kaip viskas jo pasaulėlyje vyko ir kaip broliai susitiko…

Primenu, kad kovo pirmą gimė projekto dalyvio Tito brolis. Vadinasi, liko sulaukti tik dar vieno! Ir, žinoma, mamyčių aprašymo, kaip Titas ir Kristupas pasitiko savo žaidimų, paslapčių ir nuostabiausių vaikystės akimirkų draugus!

Nuotrauka: “Stork Invitations” Ruthies’s Girl Designs’