Grįžti į blogą
birželio 19

Puodukas

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”
Mūsų sauskelnių ir puoduko istorija labai paprasta. Kadangi Augustas mūsų „eksperimentinis“ kūdikis, tai, žinoma, didžiausi bandymai – susiję su juo. Jam esant vos kelių mėnesių pradėjau skaityti literatūrą. Visai nekreipiau dėmesio į tai, kad tarybiniais laikais vaikai „nebedarė“ į vystyklus 8-9 mėnesių, kad kai kuriose šalyse ir trimečiai būna su sauskelnėmis. Norėjau SAVO nuomonės, kurią galėčiau pagrįsti. Taigi perskaičiau labai nemažai. Viso to išvada – anksčiausias laikas, kada vaiką galima REALIAI atpratinti, yra maždaug 18mėn, lengviausiai atpranta maždaug 20-26 mėnesių, dar geriau, jei tas laikas „išpuola“ vasarą. Taigi su Augustu visai nesukau galvos iki tol, kol jam suėjo dveji (kovo mėnesį). Tais metais buvo labai karšta gegužė, todėl mes jį tada ir atpratinome. Atpratinimas irgi buvo labai nesudėtingas: Kartu su Augustu nupirkome PASKUTINĘ sauskelnių pakuotę. Tada vos ne kaskart, keičiant sauskelnes, sakydavau: va, žiūrėk, jau mažėja, greitai Augustui nebereikės sauskelnių, galės eiti į tualetą kaip tėtė. Tuo pačiu metu vyras jau pradėjo pratinti Augustą šlapintis į tualetą, o tuštintis Augustas mokėsi iškart į tualetą ant specialaus dangčio su laiptukais užlipti atsisėsti, kurį seneliai buvo padovanoję per Kalėdas (atsiuntė iš Vokietijos). Kai sauskelnės baigėsi, jos BAIGĖSI, t.y. nebeliko nei dienai, nei nakčiai. Labai džiaugdavomės, kai Augustas padarydavo pats, o kai nepavykdavo – stengdavomės kuo ramiau sutvarkyti ir „neužfiksuoti“ nelaimės. Žinoma, buvo keletas kartų, kai nesugebėjau išlikti rami, sugėdinau, tačiau, tikiuosi, Augustui tai nebuvo trauma, nes po poros savaičių jis puikiausiai išbūdavo ir dieną, ir naktį be nelaimių. Tą vasarą dar buvo viena-kita nelaimė, bet dažniausiai tada, kai būdavome toli nuo tualeto. Iš esmės galiu drąsiai teigti, kad Augustas atprato nuo sauskelnių visiškai neskausmingai per porą savaičių būdamas dvejų metų ir mėnesio. Su Vilhelmu istorija buvo labai panaši. Dveji metai suėjo vasarį, mes sulaukėme gegužės ir pradėjome atpratinti. Tačiau tais metais vasara nebuvo tokia šilta ir tos „paskutinės“ pakuotės kaip ir nebuvo (nes, kai lydavo, sauskelnes užsegdavome). Be to, tą vasarą aš išvažiavau labai ilgam (10 savaičių) į JAV su Augustu, ir Vilhelmas liko vienas su tėčiu. Manau, kad jam, labai prisirišusiam prie manęs, tai buvo nemažas stresas, o dar tos sauskelnės, be to, susirgo sunkia vejaraupių forma ir vėl įvyko atbulinis procesas. Vienu žodžiu, jo atpratinimas užtruko keletą mėnesių. Be to, jis, būdamas labai jautrus ir jausmingas, galėdavo „prisidaryti“ ir užsigalvojęs, ir iš pykčio ir t.t. Taigi su juo nebuvo taip lengva, bet iš esmės irgi atprato be didelio vargo.Morta jau dabar atsitupia, kai nori šlapintis, o kai pasituština ateina ir prašo, kad pakeisčiau sauskelnes. Tačiau pasodinta ant tualeto (to pačio dangčio su laiptukais, kurį naudojo broliai) ji tik šypsosi. Akivaizdu, kad Morta bus pasiruošusi jau labai geitai, tačiau tai visai nenuostabu, nes jai šio mėnesio pabaigoje jau bus tie magiški 18 mėnesių. Manau, kad Morta atpras anksčiau, nei kita vasara ir anksčiau, nei atprato broliai, tačiau mes jos tikrai nespausime.
Kodėl nepratinome anksčiau? Dėl to, kad aš labai tikiu teorija, kad vienerių metų vaikas dar nėra pajėgus kontroliuoti tuštinimosi ir šlapinimosi procesų. Taip, vaikų namuose beveik visi metinukai moka „daryti į puoduką“, bet, mano giliu įsitikinimu, tik todėl, kad tam yra skiriama labai daug laiko (juk puodukas daug patogiau auklėtojoms, nei sauskelnės!)... daugiau, nei reikia. Kai kurios mamytės labai didžiuojasi vaikų „puodukiniais“ pasiekimais, bet, mano manymu, čia labai natūralus procesas ir nėra čia kuo didžiuotis. Geriau mama tas pastangas investuotų į vaiko lavinimą, į pasivaikščiojimus lauke ir t.t. Jei mamytė gerai „ištreniruota“ ir iš 10 mėnesių vaiko išraiškos supranta, kad „jau laikas“ ir „pagauna“ vaiko ekskrementus, VALIO mamai, bet ne vaikui. Aš asmeniškai tai jaučiuosi galinti praleisti tą „gaudymo“ laiką prasmingiau. Man visada labiau patinka remtis moksliniais tyrimais, faktais, o ne tuo, kad kažkur kažkas kažkaip labai gerai J. Jeigu įrodyta, kad vaikui geriausias laikas atprasti nuo sauskelnių yra nuo maždaug 18 iki maždaug 26 mėnesių, tai kodėl gi aš turėčiau išradinėti dviratį? Beje, viena mano draugė labai džiaugėsi, kad jos sūnus (bendraamžis su Augustu) padaro į puoduką devynių mėnesių, tačiau iš tiesų Augustas visiškai sauskelnių atsisakė net keliais mėnesiais anksčiau, nei jis. Tai tik patvirtino mano žinias. Be to, esu mačiusi lietuvaičius virš trejų metų darželyje su sauskelnėmis, kas paneigia kai kurių mamų teoriją, kad tik užsieniečiai taip „apsileidžia“. Na, trejų aš asmeniškai laukti nenorėčiau. Brrrr...Tokiu atveju jau tikrai galima kalbėti apie tėvų pernelyg didelį atsipalaidavimą arba netgi apsileidimą, nes trejų metų vaikas jau gerus dešimt mėnesių puikiai galėjo valdyti šiuos procesus. Tačiau kiekvienas vaikas individualus, o kiekviena šeima – unikali. Čia tikrai nėra formalusis švietimas, kad tai būtų visų reikalas J. Tik tiek, kad nei vaiko intelektas, nei jo emocinė, nei jo socialinė raida visiškai nepriklauso nuo to, kada jis atsisakė sauskelnių. Vadinasi, jūsų vaikas gali užaugti geras ir protingas žmogus ir jeigu jis jus ištreniravo suprasti, kada jis nori į tualetą būdamas 10 mėnesių, ir jeigu jūs tiesiog tingėjote jį atpratinti nuo sauskelnių iki trejų (patikėkite, būna ir net penkerių!) metų.