Grįžti į blogą
spalio 26

R.Skučaitė ir kelionės laike.

Gražus interviu su Ramute Skučaitė. Man labiausiai įstrigo mintis, kad jos mama - kuri buvo pedagogė - tik kartą turėjo mokinį, kuris iki Kalėdų neišmoko skaityti. Dabar gi susirūpinta, nes paaiškėjo, kad kai kur JAV ir ES pradines mokyklas baigiantys vaikai...dar neskaito! Aš pati buvau skaičiusi apie šiuos tyrimus, ir kaip tie vaikai ištraukia iki ketvirtos klasės...man mistika!

Tačiau, kita vertus, tai gražiai siejasi su ateities laboratorijų idėja bei filmukais apie mokytoją Japonijoje: reikia žvelgti į žmogų, o ne į masę, kurią reikia išmokyti! Kai matysime klasėje individą, tai nesakysime, kad "mano klasė skaito", o žinosime, kaip ir ką skaito kiekvienas vaikas...

O kur jūs norėtumėte atsidurti penkioms minutėms: ateityje ar praeityje? Aš tai - bent jau kol kas - ateityje!

Ramutė Skučaitė
Mamytė ir aš
Kas švelnumą, kas paguodą
Man kiekvieną dieną duoda?
Kas man atneša jaukumą
Per žiemos sidabro dūmą?
– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Ir švelnumą,
Ir jaukumą –
Viską atneša mama.
Kas išmokė pirmą žodį,
Pirmą raidę kas parodė?
Kas lyg skrynią man atvožė
Tėviškėlės mielą grožį?
– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Visą žemę,
Visą žemę –
Man juk atneša mama.
Bučkis, mama ;) !
Nuotrauka: Ramutė Skučaitė