Grįžti į blogą
rugpjūčio 08

Seneliai XXI amžiuje II dalis

Straipsnis iš www.alfa.lt

XXI amžiuje keičiasi šeimos gyvenimo būdas, pati šeima keičiasi. Anksčiau šeimos nariai gyveno netoli vieni kitų („kitam Lietuvos gale“ jau buvo LABAI toli, o nutekėti už užsieniečio atrodė kažkas iš fantastikos srities), dažnai susitikdavo, skyrybos buvo retos. Besikeičianti visuomenė sąlygoja ir tai, kad sunkiau seneliams palaikyti ryšį su vaikaičiais – juk labai daug jų auga toli nuo Lietuvos, išsiskyrus tėvams, seneliai, su kurių vaiku vaikaitis nebegyvena, dažnai apskritai nebegali jų matyti ir su jais bendrauti. Tačiau iš tiesų svarbu šį ryšį išsaugoti.

Nors laikas ir nuotolis yra nuoširdžių santykių priešas, vis dėlto iš dalies gali padėti šiuolaikinės technologijos. Juk šiandien vos ne kiekvienuose namuose yra kompiuteris. O jei yra kompiuteris, tai esam tik keletas žingsnių nuo Skype ir kitų panašių programų, kurios leidžia bendrauti esamuoju laiku. Ir visai nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje yra bendraujančios pusės. Ką jau kalbėti apie tai, kad prie kompiuterių galima įrengti mažas kameras – tada net vakaro pasakos (bent kartą per savaitę) gali padžiuginti ir vienus, ir kitus. Internetu seneliai su vaikaičiais gali žaisti žaidimus, kalbėtis, kartu dėlioti dėliones, nors iš tiesų yra labai toli vieni nuo kitų.

Mokslininkai taip pat teigia, kad seneliai, kurie nori gerų santykių su vaikaičiais, stengiasi palaikyti gerus santykius su jų tėvais. Visų pirma jie gerbia savo vaiko santuoką ir jo pasirinkimą. Kita vertus, atsiradus vaikaičiams, jaunai šeimai praverstų bet kokia jų pagalba ir paspirtis. Dažnam gali pasirodyti, kad šiuolaikinė karta iš senelių reikalauja per daug – juk tikrai nemažai vaikaičių ne vasarai ir ne metams, bet neribotam laikui ( kol įsikurs svečioje šalyje, kol susiras gerai mokamą darbą, kol susitvarkys asmeninį gyvenimą) yra paliekami senelių priežiūrai, kai tėvai išvyksta padirbėti į užsienį. Bet čia jau kita tema. Kalbame apie vaikaičius, kuriuos augina tėvai ir kurie senelių namuose yra tik svečiai. Taigi, jei vaikaičių tėvai nėra atviri bendravimui, nebus lengva palaikyti draugiškus santykius. Vaikaičių tėvai turėtų ugdyti, puoselėti ir skatinti savo vaikų bendravimą su seneliais: išleisti juos kartu atostogauti ar praleisti savaitgalio, kad jie galėtų užmegzti SAVO ryšį. Paprastai tas ryšys yra labai intymus. Psichologai aiškina, kad leisdamas laiką su vaikaičiais, vyresnio amžiaus žmogus ypač suvokia savo laikinumą šioje žemėje. Todėl jis nori įspausti save ateinančiose kartose, palikti dalelę savęs vaikaičių širdelėse ir prisiminimuose. Kuo daugiau laiko jie praleidžia kartu, tuo turtingesnis šis ryšys.

Keletas psichologų patarimų, kaip būti „šauniais“ seneliais:

Nesistenkite atstoti mamos ar tėčio. Tegul juo būna jūsų dukra ar sūnus. Kai važiuojate aplankyti vaikaičių, prisiminkite, kad ten – ne jūsų namai. Taigi gal jums pravers keletas patarimų, kuriuos suformulavo psichologai, apklausę mažamečius vaikus auginančius tėvus:

-          Nepertraukite nusistovėjusios dienotvarkės;

-          Nekomanduokite šeimininkams (savo vaikui ir jo sutuoktiniui);

-          Neauklėkite vaikaičių (tą galėsite daryti, kai jie svečiuosis pas jus. O geriau ir tada to nedarykite (arba darykite labai subtiliai ir apgalvotai), nes galite daugiau jų nebesulaukti, jei jiems pasirodys, kad seneliai visą laiką prie jų „kabinėjosi“!);

-          Stenkitės padėti;

-          Nenorėkite, kad apie jus šokinėtų – geriau tai darykite patys. Juk jūs atvažiavote padėti!

-          Kuo daugiau laiko leiskite su vaikaičiais ( su vaiku pasikalbėsite telefonu ir/arba kitomis priemonėmis);

-          Išleiskite vaiką su sutuoktiniu dviese;

-          Jei gyvenate toli ir reikės nakvoti – visada susitarkite iš anksto...juk kiekviena šeima turi savo planų!

Gal ne visi čia paminėti siūlymai jums patiks. Leiskite sau apsiprasti su mintimi, kad svertą reikės perkelti nuo „aš“ prie „mano vaikas“ ir „mano anūkai“. Jeigu klausysite širdies balso, surasite meilės kelią, kuriuo eiti bus gera ir vieniems, ir kitiems.

Ką daryti, jei vis dėlto kyla kartų konfliktas?

Patikėkite, jūsų vaikai puikiai supranta, kad per gyvenimą sukaupėte išminties, vertingos patirties ir esate neišsenkančios meilės šaltinis. Tačiau negailestingai šuoliuojantis laikas kasdien pasiūlo ir naujų vaikų auginimo, maitinimo, ugdymo naujovių, kurios seneliams ne visada suprantamos ir priimtinos. Juk ne taip toli tie laikai, kai motinos buvo skatinamos nemaitinti savo mažylių krūtimi, o pravirkusį kūdikį paimti ant rankų buvo neleistinas jo lepinimas. Ką ir kalbėti apie tai, kad daug jaunesnio amžiaus kūdikiams buvo duodama kieto maisto, - o apie automobilines kėdutes niekas nebuvo nė girdėjęs. Jeigu jums nepavyksta apie tai pasikalbėti, pamėginkite tėvų namuose „netyčia“ palikti šiuolaikišką knygą apie jums rūpimą problemą arba porą žurnalų, kuriuose gvildenami šie ir panašūs klausimai. Galite nusiųsti nuorodą į patikusį straipsnį internete. Galbūt tėvai nudžiugs, galėdami savo patirtį praturtinti naujausiais tyrimais ir... ledai ims tirpti.

Net ir tokiu atveju bus situacijų, kai jausitės kritikuojamas. Arba jums teks išklausyti patarimų, kurie prieštaraus jūsų įsitikinimams. Pasistenkite suprasti, kodėl taip yra. Stenkitės nesivelti į konfliktus – juk svarbiausia išlaikyti santykį, o ne jį nutraukti. Taigi geriau ne kritikuokite senelius, o pagrįskite, kodėl dabar daroma vienaip ar kitaip: pavyzdžiui, dabar kūdikių nepatariama migdyti ant pilvuko, nes padidėja staigios kūdikių mirties tikimybė. Manau, nė vienas senelis nenorės rizikuoti. Be to, būkite atviri. Pasakykite, kaip jaučiatės (ar kaip jaučiasi jūsų sutuoktinis) dėl tokių komentarų. Po nuoširdaus pokalbio galbūt seneliai pasistengs sudėlioti savo pasiūlymus taip, kad jūs nebesijaustumėte nuolat kritikuojamas ar puolamas.

Ir dar. Nepamirškite, kad pagrindinė jūsų pareiga – palaikyti sutuoktinį. Kartais tai gali reikšti paprašyti senelio(-ės) atsitraukti. Ypač tuo turite pasirūpinti, jei konfliktinė situacija kyla dėl jūsų tėvų, kurie – jūsų šeimos nuomone – kritikuoja jūsų gyvenimą.

Vis dėlto bet kuriuo atveju derėtų ir vieniems, ir kitiems labai pasistengti, kad vaikaičių santykiai su seneliais būtų kuo geriausi, kad šeimos tradicijos iš kartos į kartą keliautų ne tik kraujo, bet ir širdies ryšiais!

Kita šio straipsnio dalis:

Seneliai XXI amžiuje I dalis