Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Tegul vaikai skaito

http://www.alfa.lt/straipsnis/165819

Ar žinote, kad 2008-ieji Lietuvoje paskelbti skaitymo skatinimo metais? Ar tikrai reikia žmones skatinti skaityti ir kodėl? Kodėl visada buvo ir yra vaikų, kuriems nepatinka skaityti (ir tokių, deja, daugėja)? Kodėl visada buvo ir yra vaikų, kuriems sunku skaityti? Ne paslaptis, kad sunkiai skaitančiam vaikui dažnai ir mokykla tampa nemiela.

O prasideda viskas dar tada, kai, regis, skaityti su vaiku ar vaikui dar kaip ir anksti, nes, mūsų galva, jis tam dar per mažas. Taigi mažam vaikui mes ne tik neskaitome, bet netgi nekalbame su juo – juk jis mums neatsako, tai kam aušinti burną! Betgi kūdikiams ir mažiems vaikams nepaprastai patinka klausytis ramaus ir švelnaus mamos balso ar žemo tėčio tembro. Ne dėl pačios knygos. Labiausiai dėl susiglaudimo, dėl tuo metu tvyrančio artumo ir bendrumo jausmo, raminamos, svaiginamos artimo žmogaus šilumos.

Šiandien knygynų lentynos lūžta nuo knygelių, kurias galima skaityti net vonioje! O minkštutės medžiaginės, visaip šlamančios, čežančios knygelės praverčia pažinti ir tyrinėti, daugybei kitų pasaulio garsų ir potyrių. Dažnos knygelės puslapiai kieti, kad mažasis skaitytojas jos „nesuskaitytų“ per pirmąjį skaitymą.

Taigi kodėl taip mėgęs skaityti mažylis ima išsisukinėti ir visaip kratytis knygų? Ogi dažniausiai taip atsitinka tada, kai skaitymas tampa nebe malonumu, o prievole, namų darbu. Kai knyga tampa tik svarbi mokslo, rašto suvokimo priemone ir bėgant laikui gebėjimo skaityti vaikas nebesieja su pramoga. Ir tėvams, ir mokytojams reikėtų pasistengti, kad taip neatsitiktų: kad mokykla neatrodytų katorga, o skaitymas – prievolė.

Kalbėkime apie tai. Deja, Lietuvoje neteko aptikti knygelės, kurią perskaitęs vaikas suvoktų, kad... ne jis vienas baiminasi, kad niekada neišmoks skaityti, ne jam vienam nedrąsu eiti į darželį ar mokyklą. Taigi tėveliams tenka būti labai išradingiems – nepakanka prabėgomis šnektelėti apie kartu perskaitytą knygelę. Reikėtų išsamiai apie tai pasikalbėti. Jei prisimenate kokią juokingą istoriją, nepamirškite jos įterpti – vaikams paprastai labai patinka humoras.

Gali būti, kad tiems tėvams, kurių vaikai į mokyklą traukia taip pat nusiteikę, kaip ir į prekybos centrą, pasirodys per daug jausmingi tie, kuriems nedrąsu mokykloje. Bet tokių nemažai – netgi mūsų šiaip jau drąsuolis vyresnėlis po gana ilgų slidinėjimo atostogų išvakarėse pasijuto ne kaip. Sukritome ant lovos – teko nemažai apie tai pasikalbėti, padrąsinti jį – jam atrodė, kad bus atsilikęs nuo bendraklasių, kad nebežinos, kas vyksta mokykloje. Apsiriktume manydami, kad išleidę vaiką į mokyklą visus su vaiku susijusius rūpesčius galime pamiršti. Atvirkščiai. Vakare nepamirškime vaiko apkabinti ir išklausyti. Tokie vakarai – puiki proga sukurti pasaką apie berniuką ar mergaitę, kuriam nebaisu spręsti mokykloje kylančias problemas, nes jis turi mamą ir tėtį, kurie visada pasirengę ateiti jam į pagalbą.

Skaitykite garsiai. Mokymasis skaityti yra sunkus ir ne vienos dienos darbas. Tegul vaikas kas vakarą jums bent šiek tiek paskaito. Kai pajusite, kad jis pavargo ar pradeda nervintis, pasisiūlykite skaityti jūs. Netgi jau visai neblogai skaitantiems vaikams ekspertai pataria skatinti skaityti sudėtingesnio lygmens, nei jų raida, knygas. Tik taip auga vaiko žodynas, žadinamas jo mąstymas.

Džiaukitės progresu. Įrašykite į vaizdo ar garso juostą skaitantį vaiką. Po kiek laiko (pajutę, kad vaikas skaito geriau), įrašą pakartokite ir kartu su vaiku peržiūrėkite ar išklausykite abu įrašus. Palyginkite. Pamatysite, kaip šypsena nušvies jo veidą, o viduje išaugs užsispyrimas dar geriau skaityti.

Iš pirmo žvilgsnio teiginys, kad svarbu yra tai, kad vaikas skaito netgi nepaisydamas, ką skaito, gali pasirodyti neatsakingas. Bet netgi žurnalai, komiksai, internetas... kad ir kaip tai siaubingai atrodytų itin savo vaiko mokslais susirūpinusiam tėvui, ugdo vaiko skaitymo įgūdžius. Nesijuokite iš vaiko pasirinkimo. Net knygos, kurios, jūsų manymu, yra „nieko vertos“ ir „kvailos“, nėra jau tokios kvailos, jei vaikui patinka jas skaityti, jei jis atsipalaiduoja paniręs į jų pasaulį. Stebėkite, kas patinka jūsų vaikui. Atradę tą sritį pasiūlykite ir literatūros ta tema, kuri jums atrodys tinkamesnė. Vaikai irgi jaučia gerą literatūrą, tačiau iš pradžių svarbiausia, kad tema jiems būtų įdomi.

Keiskitės knygomis. Su paaugliu vaiku keiskitės knygomis. Jei skaitėte detektyvą, kurio negalėjote padėti visą naktį, pasiūlykite jį ir savo vaikui. Perskaitykite ir knygas, kurios patinka jūsų vaikui. Nesvarbu, kad jos skirtos 12–15 metų paaugliams. Juk taip geriau suprasite savo vaiką, plėsis jūsų akiratis.

Šiais laikais paaugliams parašoma nemažai puikių knygų, kurios nušviečia XXI a. paauglių gyvenimą visai kitokiomis spalvomis. Taip sužinosite, kas gali kankinti šių dienų paauglius, gali būti, kad netgi įsitrauksite į diskusijas, per kurias savo vaiką pažinsite geriau, nei tikėjotės.

Itin svarbu, kad skaitytų paaugliai. Be galo daug tyrimų atlikta ir įrodyta, kad tie paaugliai, kurie daug skaito... geriau mokosi. Visų pirma daug skaitydami jie mokosi taisyklingų gramatinių konstrukcijų, be to, vyksta nuolatinis pasąmonės darbas – vaikas mokosi taisyklingai rašyti, plečiasi jo žodynas (juk knyginė kalba yra visai kitokia nei šnekamoji). Skaitydami įvairias knygas jie mokosi įvairiausių stilių ir žanrų (net jeigu ir nežino visų pavadinimų).

Jei paauglys skaito pasaulinę klasiką, nauda neišmatuojama – jis mokosi spręsti problemas, ugdo savo kritinį mąstymą, pasaulis jiems atsiskleidžia daug platesnis nei neskaitantiems bendraamžiams. Kuo daugiau vaikas skaito, tuo daugiau sukaupia informacijos, galinčios praversti tiek per fizikos ar chemijos, tiek per fizinio lavinimo ar dailės pamokas. Pavyzdžiui, jei jūsų paauglys mėgsta skaityti biografines knygas, jam tikriausiai lengviau seksis istorija ir jis geriau supras svarbias istorines figūras nei jo klasės draugai.

Visos sukauptos žinios padeda ne tik gauti geresnius pažymius – vaikas sužino daugiau apie pasaulį ir jame gyvenančius žmones. Knygos padeda net ir psichologiškai: savęs ieškančiam paaugliui knygos byloja, kad ne jis vienas turi problemų, ne jis vienas jaučiasi vienišas ir nesuprastas, ne jis vienas ieško savojo identiteto ir nori suvokti savo paskirtį šioje žemėje ir amžinybėje.

Jei jūs niekuo neprisidėjote ankstyvojoje vaikystėje, bet jūsų vaikas ryte ryja knygas ir net naktimis nuo jų neatsitraukia – esate tiesiog laimės kūdikis. Tačiau jei jūsų vaikas dar mažiukas, geriau nerizikuoti. Jau šįvakar prieš palinkėdami jam labos nakties perskaitykite su juo knygelę, kad pamažu, bet lašas po lašo augtų jo meilė knygai. Praeis kiek laiko, ir suprasite įteikę puikią dovaną ir sau, ir giminės tęsėjui.