Grįžti į blogą
sausio 06

Trys karaliai...ir šiek tiek apie draugus.

Lietuvoje per Tris Karalius pas mus atvažiuodavo mano tėvai, čiupdavo kurį nors vaiką (dažniausiai Augustą) ir eidavo ant mūsų durų šventinta kreida užrašyti +K+M+B. Ir dar tądien nupuošdavome eglę.

Belgijoje Trys Karaliai - daug didesnė šventė.

Visų pirma, jau sekmadienį mūsų "bandelinėje" pamačiau pyragus, apjuostus karūna. Iš pradžių nesupratau, kodėl, tačiau kažkaip gan greitai prisiminiau, kad greitai - trys karaliai. Pyrage būna paslėptas prizas. Kas tą prizą randa - gali užsidėti karūną. Šiandien Vilhelmas - vos pasiėmus iš mokyklos - tuoj puolė girtis, kad mokykloje valgė Trijų Karalių pyragą. Morta irgi jau antra diena kalba apie "Zėzuli" (Jėzulį). Vadinasi, mūsų vaikų katalikiškoje mokykloje apie tai yra nemažai kalbama. Tačiau...ir Augustas papasakojo, kad ir jo mokykloje (Tarptautinėje Britų) buvo švenčiami Trys Karaliai kaip Belgijos kultūros pamoka. Taigi - svarbu.

O mes šiandien važiavome į svečius: iš anksto buvome sutarę, kad šiandien susitiksime ir kartu švęsime Tris Karalius. Kaip pastebėjo Vilhelmas - pas Austėją į svečius važiuojam, kai yra sniego. Apie tai niekada nebuvo susimąsčiusi :D Laimingiausias - be jokio abejonės - buvo Augustas, nes jis beveik neturi bendraamžių draugų lietuvių, ir Austėja yra tam tikra prasme "išsigelbėjimas". Turėjo dar draugą Joną, kuris, deja, grįžo į Lietuvą, tai dabar Augustas - lietuvių draugų prasme - jaučiasi gan vienišas... Taigi kai šiandien pasakiau, kad važiuojam pas Austėją ir dar ji paprašė, kad jis atsivežtų NintendoDS  (Augustas Nintendo gali žaisti tik penktadieniais NEBENT kokia nors išimtis kaip, pavyzdžiui, važiavimas pas draugę, kuri paprašo, kad jis atsivežtų :D ), Augustas tiesiog švytėte švytėjo! Smagu :)

Bet tai dar ne viskas: Austėja su mama ir broliu paruošė nuostabų spektakliuką apie Tris Karalius. Morta pakomentavo, kad labai gražus spektaklis, o Vilhelmas pagyrė piešinius... Iš tiesų istorija buvo trumputė, graži ir labai gražiai pateikta. Tik Gertrūdėlė vis veržėsi iš ėdžių pačiupti "Zėzulio"!

Po to valgėme garsųjį Trijų Karalių pyragą. Ir - o laime! - dovanėlę rado Vilhelmas! Kad jūs žinotumėte, kaip vaikas džiaugėsi! Visą kelią namo važiavo su karūna ir nenusiėmė net tada, kai šaltukas jau rimtai kandžiojo auseles...GALŲ GALE!!!

Gertrūdėlė išvažiuodama gavo visą glėbį knygelių, tai nešėsi įsikibus į mašiną ir net užmigo įsikibus... Laaabai jai patiko "au-au" tose knygelėse :D

Žodžiu, nuostabi popietė su draugų šeimyna...ačiū jiems už ją! Ir man - kaip visada - iki graudulio gera matyti, kai šeima kažką daro KARTU. Tiesiog širdis dainuoja...