Grįžti į blogą
sausio 04

VIENI KITIEMS (VIII). Darželyje: su vyresniais ar jaunesniais? O gal mišri grupė?

362000755_71202b2ba3

Šiandien (jau vakar) Roma parašė komentarą:

Labas vakaras. Norėčiau ir aš užduoti klausimą skyrelyje “Vieni kitiems”. man labai įdomi jūsų, Austėja, nuomonė. taigi už poros mėnesių išeisiu į darbelį, turėsiu išsiskirti su savo pirmagimiu numylėtu kūdikėliu. su ta mintim jau kaip ir susitaikiau. nusiteikiau, kad bus visokiausių akimirkų, kol mažylė apsipras su nauju gyvenimo posūkiu. tačiau man iškilo tokia keista dilema.

mano dukra jau dabar yra, kaip sako mano anyta, “darželinė”: valgo pati, daro į puodelį, o svarbiausia - gerai kalba (gali šokdinti visus aplinkui pagal savo poreikių dūdelę). į darželį ji turėtų eiti su tais pačiais metais gimusiais vaikais, tačiau grupė bus renkama tik rudenį. o dabar turime dvi išeitis: arba ieškoti “auklės/giminaitės”, arba “maldauti”, kad priimtų į vieneriais metais vyresnių vaikų grupę. pastaroji mintis man priimtina, nes labiausiai aš bijau, kad rudeninėje grupėje susirinks didelė dalis jaunesnių vaikų. tai man dabar sunku nuspręsti, kaip elgtis būtų geriau, ar laukti rudens ir vesti dukrą į bendraamžių grupę (nekreipiant dėmesio į raidą, pagal švietimo sistemos tvarką), ar visgi “prašytis su dovanėlėmis/pakištukais” pas vyresnius bamblius? kaip reaguoja vaikai? ar gali atsitikti taip, jog jaunesniųjų grupėje vaiko raida sustos arba netgi pradės riedėti atgal, pradėjus kopijuoti “leliukišką” žodyną bei elgesį (mano draugų aplinkoje buvo toks atvejis), o tarkim su vyresniais ji nespės? ir įdomu iš kitos pusės, ar gali būti vienoje grupėje skirtingo amžiaus vaikai, kai skirtumas na metai, pusantrų? su nekantrumu lauksiu jūsų komentaro.

Porą kartų perskaičiau Jūsų laiškutį. Jeigu teisingai suprantu, lopšelio grupės darželyje nėra, tiesa? Jeigu būtų, iš tiesų siūlyčiau iki rudens eiti į ją. Kadangi nėra, lieka dvi Jūsų minėtosios alternatyvos. Iš tiesų – sunkus pasirinkimas. Sunkiausiais tikriausiai todėl, kad už poros mėnesių jau pavasaris, ir to laiko su aukle/giminaite kaip ir nelabai daug. Be to, vaikas vos apsipras – ir vėl pasikeitimas. Taigi sprendimo nepasiūlysiu, bet galiu pasiūlyti savo mintis keliais klausimais (kurie man pasirodė aktualūs skaitant Jūsų laiškutį)ir galbūt šios mano mintys padės Jums apsispręsti viena ar kita linkme:

a) Dėl dukrytės savarankiškumo;

b) Dėl jaunesnių vaikų grupėje;

c) Dėl grupėse esančių skirtingo amžiaus vaikų.

Taigi:

a) Jūsų mažylė, kaip matau, tikrai šauni. Anksčiau minėjote, kad jai – 1.9 metukų, tiesa? Vadinasi, išties ir anksti pradėjo kalbėti, ir TIKRAI anksti atsisakė sauskelnių. Bet ji dar tikrai mažas vaikutis. Kaip žinia, ne tik savipagalbos (savarankiškas valgymas, sauskelnių atsisakymas ir pan.) įgūdžiai rodo vaiko brandą. Taip, iš pirmo žvilgsnio vaikutis gali atrodyti labai pasiruošęs darželiui, tačiau kokia jo emocinė, kokia jo fizinė raida? Na, tarkim mūsų šeimoje: Vilhelmas jau puikiai kalbėjo 1m3mėn. Sauskelnių visiškai atsisakė tik metais vėliau. Kai atsisakė sauskelnių, pabandėm vesti į lopšelį ir jis SIAUBINGAI nenorėjo ten eiti. Teisybę pasakius, jis ir dabar neitų į darželį, jei tik turėtų tokią galimybę. Tiesiog yra toks vaikas, kuris emociškai geriausiai jaučiasi namuose. Sakysite, kad visi vaikai emociškai geriausiai jaučiasi namuose? Ir taip, ir ne. Pavyzdžiui, Morta išėjo į lopšelį pusantrų ir ten jaučiasi it žuvis vandeny. Ir, žinoma, namuose jai labai patinka, tačiau…su džiaugsmu eina į darželį. Tiesiog vaikų emociniai pasauliai nėra vienodi. IR ne tik emociniai. Vienas vaikas veržiasi draugauti su kitais, o kitas – nelabai. Tik jūs geriausiai žinote, ar vaikas iš tiesų visokeriopai lenkia bendraamžius ir jam geriau būtų su vyresniais vaikais.

b) Tėvai dažnai pervertina tą buvimą su vyresniais ir sumenkina buvimą su jaunesniais. Aš nesu sutikusi tėvų, kurie gailėtųsi “per vėlai” išleidę vaiką į darželį/mokyklą, tačiau esu sutikusį ne vienus, kurie gailėjosi išleidę “per anksti”. Lopšelių (kuriuose turėtų būti vaikai nuo vienerių iki trejų metų), mano galva, pagrindinė užduotis – pradinė vaiko socializacija ir savipagalbos įgūdžių ugdymas. Taigi lopšelių grupėse gyvybiškai svarbu, kad būtų ir metinukų, ir trimečių. Lietuvoje labai dažnai esu susidūrusi su tokia nuomone: metinukų tėvai labai patenkinti, o štai trimečių…daro bet ką (pakištukai, pokalbiai su direktore, pažįstamų ieškojimas ir pan.), kad tik vaikas jau eitų į darželio grupę, o ne liktų su mažiukais. Kodėl? Ogi todėl, kad, jų nuomone, vyresnis vaikas lopšelio grupėje regresuoja. Tačiau aš asmeniškai esu labai linkusi su tuo nesutikti. Visų pirma, lopšelis-darželis yra bendruomenė. Į ją ateina mažuliukas vaikutis, kuris su pasigėrėjimu žiūri į vyresnius ir visko iš jų mokosi: mokosi savarankiškai valgyti, sėstis ant puoduko, savarankiškai užmigti per pietų miegelį, palaukti savo eilės, savarankiškai apsirengti ir t.t. ir pan. Vyresniukai…atiduoda duoklę, nes…prieš metus ar dvejus lygiai taip pat juos išmokė grupėje esantys vyresnėliai. Vyresnis vaikas mokosi padėti mažiukui, mokosi empatijos ir kantrybės. Be to, jis jau būna apsipratęs su aplinka ir jaučiasi joje visiškai saugus. Kadangi jis gali padaryti daugiau, nei mažyliai, auga jo pasitikėjimas savimi. jis supranta, kad Ratas sukasi, kad jis labai daug ko išmoko ir dabar gali didžiuotis savo pasiekimas. Žodžiu, auga vaiko savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis, jis nebijo iššūkių ir mąsto “aš galiu!” bei mažėja jo egocentrizmas (ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai egocentriški), nes jis mokosi padėti kitam (ir tai yra malonu, nes jis gali pademonstruoti, koks yra šaunuolis). O jeigu dar grupėje puikus pedagogas, tai, manau, lopšelyje vaikas  įgyja visus būtinus savipagalbos įgūdžius bei padeda socializacijos pagrindus, kurie bus labai svarbūs perėjus į darželį. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ribos ir taip yra labai didelės (net to paties amžiaus vaikų), todėl suprantami argumentai tų, kurie sako, kad geriausiai to paties amžiaus vaikams būti vienoje grupėje – ir taip tos ribos būna labai plačios.

c) Ir Lietuvoje yra mišraus  amžiaus grupių. Išties mišraus. Prieš keletą mėnesių dalyvavau diskusijoje dėl tų lopšelių. Žinoma, jeigu visi jūsų vaiko bendraamžių tėvai stengiasi, kad vaikas pakliūtų į vyresnių grupę, tai, suprantama, nesinori, kad jūsų vaikas būtų vienintelis su mažiukais. Bet, tarkim, išvis nėra grupių pagal amžių – yra tiesiog grupės. Tokios grupės gali būti vadinamomis “mišriomis”, “heterogeninėmis”, “šeimyninėmis”, “vertikaliomis” ir pan. Kokie tokio grupavimo prioritetai? Sakoma, kad tada vaikas gali stebėti aplinkinius ir įgyti didesnį spektrą kompetencijų nei “homogeniškose” grupėse. Taip pat sakoma, kad tokiose grupėse vaikai užmezga labiau jų poreikius ir gebėjimus atitinkančias draugystes. Kadangi heterogeniškose grupėse yra daugiau brandos (emocinės, socialinės, fizinės, kognityvinės) lygmenų, iš esmės visi gali rasti tai, kas labiausiai atskleidžia jų individualias savybes ir potencialą.

Kitas, manau, labai vertingas dalykas, yra tai, kad tokiose grupėse pedagogai yra priversti dirbti su visais vaikais individualiai, o ne pagal “tą patį kurpalių” – taip labiau atsižvelgiama į individualius vaiko gebėjimus, o ne į tai, ką vaikas “TURI'” daryti. Tokia atmosfera mažina konkurenciją ir vieno vaiko lyginimą su kitu, o kai to nėra, vaikams atsiranda vidinė motyvacija ir pasitikėjimas savo jėgomis. (Kaip ir kalbėjau apie vyresnius vaikus lopšeliuose). Pastebėta, kad heterogeniškose grupėse vaikai geriau dalinasi, išmoksta atskubėti į pagalbą ir anksčiau išmoksta laukti savo eilės (tyrimais įrodyta, kad vyresni vaikai labai noriai padeda jaunesniems, tačiau su bendraamžiais tokiose pačiose situacijose ima konkuruoti (Whiting, Ludeke, Hartup tyrimai)).

Kaip būtų sunku patikėti, įrodyta ir mišrių grupių nauda kognityvinei raidai. Esmė ta, kad geras pedagogas daugiau dėmesio skiria vyresnėliams, o šie savo ruožtu per žaidimą ir kitus būdus visą tą informaciją perduoda jaunesniems, kurią šie sugeria ypatingai gerai ir greitai (visi žinome pavyzdžių kaip jaunėliai savarankiškai išmoksta skaityti ir pan. Mūsų pavyzdys – mūsų namuose. Iš esmės Vilhelmas su ganėtinai nedaug mūsų pagalbos ir įsikišimo laisvai pradėjo skaityti 5 metų ir 4 mėnesių – didžiausią darbą padarė vidinė motyvacija). Žodžiu, vyresni vaikai atlieka tai,  ką kitu atveju darytų pedagogas, tačiau šiuo atveju pedagogas daugiau dėmesio skiria būtent vyresniems, o šie jau moko (tuo pačiu ir įgydami neįkainojamos patirties ir gebėjimų) jaunesnius.

Taigi manoma, kad mišraus  amžiaus grupės yra naudingos ir vyresniems, ir jaunesniems vaikams.

TAČIAU.

Vien įvairaus amžiaus vaikų sugrupavimas, MANO NUOMONE, nėra optimalu.

a) Galima vaikus grupuoti į lopšelį (1-3 metai) ir darželį (3-5 metai). Penkerių “su kapeikom”-šešerių vaikai jau iškeliauja į priešmokyklinę klasę.

b) Vyresnių vaikų skaičius turi būti proporcingas jaunesnių. Ne taip, kad 15 metinukų ir 2 trimečiai.

c) Turi būti profesionalūs pedagogai, išmanantys darbo su heterogeniškomis grupėmis subtilybes, turi būti tam pritaikyta ugdymo programa. (Hmmmm…Lietuvoje – kiek teko susidurti – tai didžiulė problema…)

Jeigu šituos kriterijus atitinka, manau, kad mišraus amžiaus grupė gali būti labai praturtinanti vaiko pasaulį ir jo raidą.

Taigi, miela Roma, čia surašiau pamąstymus, kurie kilo perskaičius Jūsų laiškutį. Kadangi apie Jūsų vaikutį žinau labai mažai, o apie darželį, į kurį žadate vesti – nieko, iš tiesų labai sunku kažką rekomenduoti konkrečiai. Įsiklausykite į savo vidinį balsą – manau, kad jis padės priimti teisingą sprendimą. Sėkmės!