Grįžti į blogą
sausio 18

VIENI KITIEMS. Žavi ir veikli MAMA?

Kai parašiau atsakymą dėl nykščio čiulpimo ir prisipažinau, kad šiemet bandysiu atsakyti į visus gaunamus laiškus, jau senesnius laiškus susigrupavau ir suskaičiavau. Taigi turiu 54. Jeigu laukiate - prašau kantrybės ir supratingumo. Tikiuosi, suprasite, kad neatrašau ne dėl to, jog esu per aukštai iškėlusi nosį - aš tiesiog fiziškai nespėju...
Dėl šios - užimtumo ir laiko planavimo priežasties - šis laiškas man pasirodė itin aktualus: kaip būti ir išlikti žavia ir veiklia, kai namuose atsiranda vaikai? Vienos mamos laiškutis:
Sveiki,
<...> kaip suspeti bendrauti ir kaip apskritai mamai suspeti nusidirbti reikalingiausius darbus ir dar islikti zavia  ir veiklia, namuose turint dvi pypliukes <...>?
Kadangi radau ir Jusu nuoroda i tai, kad galima pasidalinti, paklausti, tad nusprendziau parasyti ;)
Zinau, kad esu tokia ne vienintele turbut, kuri nespeja, nezino, kaip pakankamai demesio skirti dviems mazyliams, suspeti nudirbti svarbiausius darbus namuose ir dar neuzmirsti saves. Siuo metu jauciu, kad sau laiko visiskai neturiu, o norisi jaustis zavia moterimi, mama, to noro turiu daug, bet nebeturiu pasiryzimo. Kartais nebezinau, kaip ta demesi paskirstyti vaikams, kai tuo paciu mazoji  reikalauja savo, o didziajai reikia jau kitokio demesio, jai reikia veiklos, norisi, kad tobuletu, kad mokytusi.? <...>
Žinote, kur Jūs esate VISIŠKAI teisi? Ogi sakydama, kad tikriausiai esate ne vienintelė, kuri taip jaučiatės.  Galvą duodu nukirsti - tikrai daugybė moterų-mamų jaučiasi būtent taip. Pavyzdžiui, aš. Antras mano Naujųjų Metų pažadas sau: šiemet tikrai skirsiu laiko sau. Kaip? Nusipirksiu rūbų, kuriuos man patinka vilkėti. Nusipirksiu batų, kuriais man patinka avėti. Gal tik vieną porą, bet TIKRAI tokių, kokių noriu. Ir palepinsiu save. Kauke. Ilgu dušu. Nes, žinote, ką? Pasaulis per tą pusvalandį tikrai nesugrius. Be to, pabandykite išsidėlioti visą savo dieną. Ne šiaip planą, o užrašykite ką veikėte kiekvieną minutę. Net nustebsite, kiek laiko mes švaistome: tai tiesiog naršome po tinklalapius, tai visai neprasmingai pliurpiame Skype, tai dar kažką... O juk tą laiką būtų galima skirti sau! Pavyzdžiui, man nepaprastai patiko lankyti jogą. Labai labai. Užsibrėžiau, kad šiemet tikrai lankysiu kažką tokio. Trūks plyš, bet rasiu laiko. Šventai tikiu, kad reikia tik pasiryžti. Ne klausti "kaip man tą padaryti?", o tiesiog imti ir padaryti. Šiandien. Dabar. O tada, patikėkite, atsiras laiko ir viskam kitam. Nes kartais man atrodo, kad jau perplyš galva, bet nė karto taip neatsitiko! Blogiausiu atveju visiškai nenueinu miegoti keletą naktų, o geriausiu - visai normaliai išsimiegu:) Bet užtat koks profesinis pasitenkinimas! Pavyzdžiui, dabar jau vėl beveik pusė dviejų. Bet aš jaučiu didžiulį malonumą, kad galiu pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. O ir dar skalbinių ketvirtą užėjimą šiandien sukrausiu ir liks tik du po persikraustymo į Lietuvą. Galgi ateis ta diena, kai prie vonios durų nebepūpsos kalnas nešvarių skalbinių?! Na, darbui aš visada randu laiko (tai tik įrodo, kad tikrai įmanoma rasti laiko, jei nori), o šiemet užsibrėžiau rasti laiko ir sau. Vat taip.
Dar prisiminiau, kad esu rašiusi straipsnį apie būtent dėmesį sau ir savęs palepinimą į "Mažylio" žurnalą. Kadangi jis ten spausdintas jau seniai, be to, aš turiu tik ilgąją-neredaguotą versiją, tai atsakymui į Jūsų laišką papildyti tas straipsnis, tikiuosi, bus kaip tik. Iš visos širdies linkiu Jums sėkmės, nes, žinia, visoms moterims, tapusiomis mamomis, iškyla ši dilema: ar mylėdama save aš mažiau mylėsiu savo vaikus? Bet aš tikiu: jeigu myli save, tai myli ir kitus; jeigu myli save, tai kitiems šalia yra lengviau; jeigu myli save, tai mokai vaikus save mylėti (juk vaikai visko mokosi stebėdami mus), o tai - nuostabi dovana jiems! Sėkmės!

2003-aisiais Dr.Phil atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 40proc apklaustų tėvų (o jų buvo apklausta 20 031) pagalvotų antrą kartą prieš susilaukdami vaikų. Nenuostabu. Labai daug šių dienų tėvų jaučiasi taip, tarsi negalėtų atsikvėpti ir viskas, ką jie pajėgia, tai tik suktis ir suktis, kad viskas nesugriūtų…

Žinoma, dažniausiai taip ima jaustis mamos, nes – nors ir daug kalbama apie lyčių lygybę – tačiau vis dar didesnė namų ruošos ir vaikų auginimo našta gula būtent ant mamų pečių.Ir visai nesvarbu, ar ta mama dirba, ar ji augina vaikus – iš tiesų beveik visos – kai atvirai išsikalbi – pasiguodžia, kad „nieko nespėja“, kad norėtų galėti atsipalaiduoti ir jaustis užtikrintai augindamos savo vaikus. Psichologai vis dažniau prabyla apie mamas, kurios jaučia nuolatinę įtampą, stresą ir labiausiai norėtų savo gyvenime pusiausvyros. Visa šių dienų moterų/mamų diena susideda iš darbo, vaikų nuvežimo-parvežimo, pirkinių, maisto gaminimo, skalbinių, sąskaitų mokėjimo ir t.t. ir pan. O kur dar noras nuveikti kažką prasmingo su tais vaikais. Ir, kaip sakant, yra gi ir vyras, su kuriuo irgi norisi prasmingai (pa)bendrauti...

Taigi kyla klausimas: ar įmanoma susigrąžinti tuos laikus, kai kontroliavote savo gyvenimą? Ar gali į gyvenimą grįžti struktūra? Ar gali grįžti jausmas, kad padarysite visa tai, ką turite padaryti ir padarysite laiku? Ir ne tik padarysite, bet dar ir liks laisvo laiko pramogai ir ramiai veiklai? Juk norisi, jog vaikai augtų galvodami, kad su mumis smagu ir gera...

Yra toks posakis: jeigu užduodi klausimą, vadinasi, jau turi į jį atsakymą. Iš tiesų į visus mūsų klausimus atsakymai yra labai netoli, bet dažnai, užsisukę tuose neatidėliotinuose reikaluose, pamirštame, kad būtent gyvenimą atidėliojame, nes vis ruošiamės jam, o ne tiesiog gyvename...

Kai kurie patarimai, kuriuos rasite, pasirodys labai paprasti ir žinomi. Bet paklauskite savęs: ar jais naudojatės? O gal tiesiog kasdien galvojate, kad padarysite tai RYTOJ?

- Skirkite laiko sau. Manau, kad tą esate girdėję ne kartą ir ne du. Bet iš tiesų to laiko skirti reikia. Kartais labai sunku išeiti iš namų, atrodo, kad geriau pasiilsėsite namuose, tačiau tai – saviapgaulė. Jeigu skiriate laiko sau namuose, tai iš tiesų turi būti taisyklė, kad NIEKAS jūsų nesutrukdys! Laikas sau gali būti malda. Meditacija. Vonia. Manikiūras. Dekupažas. Siuvinėjimas. Knygos skaitymas. Žodžiu, bet kas, kas jums teikia atgaivą. Įsivaizduokite save kaip laivą, kuris nuolat plaukia iš vieno uosto į kitą. Ir štai uoste jūs privalote pripildyti savo baką kuro, nes kitaip nenuplauksite iki kito uosto...Jūsų „bakas“ – fizinės, emocinės, psichologinės ir dvasinės jėgos. Kuo daugiau jų išnaudojate, tuo daugiau jų reikia susigrąžinti! Taigi būkite gera sau. Jeigu būsite gera sau, bus gera ir jums, ir vaikui, ir jūsų gyvenimo draugui, ir net jūsų kolegoms bei darbdaviams. Be to, taip jūs mokysite ir vaiką, kad svarbu skirti laiko sau. Jis išmoks tai gerbti ir žavėtis.

- Sisteminkite savo veiklą, t.y., būkite organizuota. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Aš, pavyzdžiui, esu tai girdėjusi begalę kartų, bet vis paslystu. Ką ten paslystu – net nepradedu. Kodėl? Todėl, kad net nežinau, nuo ko pradėti! Pradėti, pasirodo, reikia nuo to, kad jūs įvardinate, ko jums labiausiai reikia. Papildomų rankų? Užrašų knygelės, kur viską susirašytumėte? Nemokate išskirti prioritetų? Beje, dirbačios, nepamirškite, kad reikia išskirti ir darbinius, ir „naminius“ poreikius. Kuo geriau juos išskirsite, tuo geriau suprasite, ko jums iš tiesų labiausiai reikia, kad pagerėtų situacija. O net jei ir tokia užduotis atrodo neįgyvendinama, tiesiog pradėkite mažais žingsneliais ir įvardinkite tai, kas labiausiai jus varo iš proto ir ką būtų galima padaryti, kad jaustumėtės geriau. Ir nenuleiskite rankų, kol padėtis nepasikeis.

- Vaikų gyvenime svarbi rutina. Jūsų veiklos planavimas neatsiejamas nuo vaikų veiklos planavimo. Nepamirškite, kad vaikams – ir ypač mažiems – labai svarbi rutina. Rutina garantuoja nuoseklumą, pastovumą, o tai vaikui reiškia saugumą. Susitarkite, ką kada darote (iki smulkmenų), galite net pasikabinti dienotvarkę. Kuo aiškesnė rutina, tuo mažiau nenuspėjamumo ir tuo mažiau streso. Ir jums, ir vaikui.

- Žinokite, kur yra jūsų ribos. Šeimos taisyklės yra puikus būdas išvengti pojūčio, kad viskas slysta jums iš rankų. Visų pirma, apsibrėžkite, kas, jūsų nuomone, yra leistinas elgesys. Elgesio taisyklės, kurios ne riboja, o leidžia skleistis asmenybei, yra ne pageidautinos, o tiesiog būtinos. Taisyklės ne pakerpa sparnus, o moko vaiką juos skleisti taip, kad ir jam pačiam, ir aplinkiniams būtų saugu ir priimtina. Jeigu vaikas bėga į gatvę, sustokite ir apie tai pasikalbėkite. Jeigu nustatėte taisyklę, tai jos laikykitės. Jeigu leisite vaikui kažką „tik šiandien“, tai nesistebėkite, jei prašymas kartosis ir kartosis. O tada jau žalia šviesa pykčiui ir jausmui, kad vaikui niekada negana, su juo negalima susitarti ir pan. Kaskart, kai jausitės sunerimusi ir prarandanti pusiausvyrą, pagalvokite, ar tik ne laikas apgalvoti ribas ir esamas taisykles. Tik nepamirškite, kad taisyklės ir reikalavimai vaikui turi būti realūs: ir atsižvelgiantys į amžiaus tarpsnių raidos ypatumus, ir į individualius vaiko gebėjimus. Būkite ne tik protinga, bet ir išmintinga!

- Valdykite savo finansus. Jeigu nuolat galvojate apie pinigus, metas kažką daryti! Jeigu kasdien jaudinatės dėl pinigų stygiaus ir nenumanote, ką galima būtų padaryti, kad situacija pasikeistų, susėskite ir pagalvokite apie tai. Paprastai šitas – finansų tvarkymo – procesas nėra malonus. Be to, žmonės kartais taip būna uždarę save į užburtą ratą, kad pyksta, kai kas nors – nežinantis jų padėties „rimtumo“ – drįsta duoti patarimus! Bet iš tiesų viena yra tiesa: niekur nevedantis stresas yra dar blogiau! Taigi jūs galite bent jau suteikti sau galimybę pasijusti geriau. Jeigu pačios nežinote nuo ko pradėti, galite paskaityti kokią knygą šia tema. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra išleista L.Dvareckienės knyga „91 būdas taupyti arba dieta jūsų piniginei“. Varčiau ją ir supratau, kad daug ką galiu daryti geriau!

- Nebijokite prašyti pagalvos. Tėvystė – sunkus darbas. Ir mažai kas kalba apie tai, koks iš tiesų sunkus. Be to, kartais šis darbas atrodo it Sizifo: darai darai, o rezultatų nematysi kelis dešimtmečius. Jau vien ta mintis gali įvaryti depresiją! Tačiau norėčiau iš visos širdies patarti visoms mamoms: pasitikėkite savimi, o kai jaučiate, kad to pasitikėjimo ima trūkti, nebijokite ieškoti informacijos, pagalbos, kitokios nuomonės ir pan. Raskite savo guru - žmogų, kuriuo pasitikite ir kurio vaikai jau gali būti perėję tai, kas jums neduoda ramybės. Susėskite ir pasikalbėkite. Skaitykite knygas. Tik atrodo, kad neturite laiko. Tiesiog labai daug jo iššvaistome besijaudindamos. Kai žinosime, ką daryti, mažiau jaudinsimės, ir bus daugiau to laiko! Prisiminkite ir vieną seną gerą gyvenimo išmintį: tie, kurie prašo pagalbos, dažniausiai ją gauna ir išsprendžia savo problemas. Su didžiausiomis bėdomis susiduria tie, kurie atsisako pagalbos ir/arba jos neieško. Nebijokite pasirodyti nekompetetinga. Nebijokite užduoti „kvailų“ klausimų. Visų pirma, tokių nėra! Visų antra...maža, ką kas galvoja!

- Skirkite dėmesio savo profesijai. Vaiko gimimas – puikus metas pajusti, ar tai, ką jūs darote profesinėje srityje, iš tiesų yra tai, ko jūs norite. Lietuvoje auksinės sąlygos – galima apie tai galvoti dvejus metus. Be to, po pirmųjų metų jau tikrai galima ieškoti naujų galimybių (jei norite savo gyvenime kažką keisti), eiti mokytis ir pan. Šis laikas gali būti puiki galimybė ne sėdėti laukiant, kol reikės grįžti į nemėgiamą darbą, bet rasti ir siekti Naujo Gyvenimo!

- Nesukite galvos dėl santykių su kitais. Šiais laikais, kai tiek daug kalbama apie tarpasmeninių santykių svarbą, šis teiginys gali pasirodyti it akibrokštas. Tačiau aš asmeniškai pastebėjau, kad mano gyvenimo kokybė labai pagerėjo po to, kai lioviausi švaistyti laiką sutarimui su visais. Tiesiog laikas įsisąmoninti, kad vieni bus draugai, kiti – ne. Vieni bus tie kolegos, su kuriais palaikysite ryšius net nebebūdami kolegomis, o su kitais išsiskirsite amžiams amžiniesiems. Svarbiausia – būti mandagiu ir kultūringu, bet su visais sutarti...utopija! Be to, yra ir nedraugiškų, ir savanaudžių, ir viską užmirštančių, ir lendančių ne į savo daržą ir visokių kitokių – ŽMOGIŠKŲ – žmonių. Todėl verta šiek tiek pasikietinti savo odą ir mažiau imti į galvą, ką kiekvienas galvoja ir/ar sako. Žinoma, jei jus įskaudino arba jūs įskaudinote, skaudulį reikia išspręsti. Juk visada galima atsiprašyti/atleisti ir...judėti tolyn!

- Koncentruokitės į santykį su vaiku. Kiekvieną dieną skirkite nors truputėlį laiko savo santykiui su vaiku puoselėti. Nesvarbu, kaip apsispręsite tai daryti, bet tai turi trukti ilgiau, nei keletą minučių. Na, bent pusvalandį. Nešvarūs indai niekur nedings. Dulkės – irgi. O vaikas užaugs. Todėl pasirinkite veiklą, kuri jums abiems maloni: vaikas augs ir džiaugsis, o jūs atsipalaiduosite ir iš susiraukusios matronos tapsite...tokiu pačiu vaikystės džiaugsmo kupinu žmogumi! Toks laiko leidimas kartu ištirpdys tą jausmą, kad visko yra per daug. Nes smagiai žaidžiant su vaiku dažniausiai apima jausmas, kad visko yra tiek, kiek reikia...ir gal net truputį per mažai! Vaiko emocinė raida labai priklauso nuo santykio su tėvais: jūsų šypsenos, atsipalaidavęs balsas yra sveika ne tik jums, bet ir jūsų mažyliui.

- Galvokite apie savo vaikų ateitį. Puikiai žinau, kad labai sunku galvoti apie ateitį, kai dabartis šnopuoja į kaklą, o šiandienos reikalai užgožia viską, ką įmanoma užgožti. Tačiau – gulėdama vonioje – pagalvokite, koks yra jūsų pagrindinis – kaip MAMOS – tikslas? Ko norite savo vaikams? Sveikatos? Laimės? Produktyvumo? Žinių? Religingumo? Tie, atrodo, tolimi ir abstraktūs tikslai labai padeda kasdienybėje ir priimti kasdieninius sprendimus. Kai žinosite, kuria linkme norite, kad eitų jūsų vaikai, vedimas ten link taps rutina, ir jūsų gyvenimas iš tiesų įgaus daug stabilumo ir aiškumo.

- Daugiau džiaukitės, mažiau jaudinkitės. Atsipalaiduokite. Ach, jei tik galėčiau perduoti tą jausmą, kurį pajutau gimus trečiam (su ketvirtu jis tik sustiprėjo) vaikui... Tai – pasaka. Kai žinai, kad VISKAS bus gerai, kad VISI nemalonumai praeina ir YRA dalykų, kurių nepakeisi... Juk iš esmės jūs norite, kad vaikai užaugtų tokiais žmonėmis, kuriems ir patiems smagu, ir kitiems smagu su jais! Todėl kartu juokitės. Klausykite ir išklausykite. Drąsinkite ir girkite. BŪKITE šalia. AUKITE KARTU. Kiekvienas žmogus yra nusipelnęs būti kažkam pačiu pačiausiu. Jūs esate kažkam pati svarbiausia, pasaulio centras, todėl visai ne pro šalį pasidžiaugti tokia ypatinga savo padėtimi!

- Kartais daugiau iš tiesų yra mažiau. Pradėkite nuo to, kad apsispręsite daryti mažiau. Nesiplėšykite. Visko vis vien nepadarysite. O ir vaikams „duoti visko“ tikrai nereikia. Kuo daugiau stengiatės padaryti, tuo daugiau galimybių stresui ir persitempimui. O tą visi jaučia. Visi būreliai, visa veikla, žinoma, yra svarbu, tačiau dar svarbiau yra dvasios ramybė ir sveikas protas. Pagalvokite, ar iš tiesų visko reikia? Ir drąsiai iš savo gyvenimo braukite tai, kas verčia jus sakyti „na, paskubėk“, „na, greičiau“, „ir vėl vėluojam“ ir pan. Visą tai išbraukę pajusite, kad padaugėjo ramaus ir gražaus šeimos laiko drauge, kai ramiai gaminate vakarienę, juokaujate ir skaitote visai neplanuotą pasaką.

Norite būti geresne mama? Tik nepakliūkite į minčių spąstus, kurie teigia, kad reikia visko DAUGIAU ir GERIAU. Koncentruokitės į tai, ką galite. Ką galite gerai. Ramiai. Ir su meile. Ir nebijokite sau pasakyti, kad motinystė – sunkus darbas. Ir ne visada smagus. Ir kartais išsunkiantis iki begalybės. Ir kad nėra nieko baisaus, jei tai sau pasakysite. Ir net jei pasakysite garsiai. SUPERMAMŲ nėra. Nejauskite gėdos ir neniekinkite savęs, kad nesate TOBULA mama. Nes tokių irgi nėra. Bet vien tai, kad jūs esate mama,yra ir super, ir tobula. Tiesiog išmokite džiaugtis tuo.