Grįžti į blogą
gruodžio 10

Žiemos pasaka. K.Kubilinsko "Ledinukas".

1677050897_fcab5f8863[1] Inga priminė dar vieną pasaką, kurios tekstas - daugiau mažiau - visiems žinomas. Tačiau...šįkart perskaičiau visai "naujomis" akimis. Žinoma, vaikystėje neužkliuvo nei raudonas nuo arielkos ponas :D,  zebrų kailiais apsiklojęs :D, nei užsirūkęs valstietis :D , tačiau dabar skaitydama vaikams norėčiau pakeisti ir žodį "arielkos", ir "užsirūkęs". Tiesiog. Bet šiaip - smagi ir pasaka, ir moralas. Beje, daug galima pasakyti ir apie lietuviškąsias vertybes :D Bet - kadangi čia ne teksto analizė :) - tebūnie taip, kaip yra. Inga, gal paskatins ir išmokti? ;) Ledo rūmuose nuo seno Senis šaltis sau gyveno Ir turėjo jis anūką Šaltanosį ledinuką Geras buvo tas anūkas Šaltanosis ledinukas Nesurūgęs nesustyręs, Bet kur eina, ten ir girias. Moku kalti ledo tiltus Moku malti sniego miltus Zuikį puikį užpustyti Ežį kežį užmigdyti... Miega varlės pūstažandės Ir barsukas kietasprandis. Ką barsukas?Aš ir mešką Kai paspaudžiu-šonai braška... Visą žemę, jei norėčiau Aš sušaldyti galėčiau! Vienąkart per sniego pūgą Šaltis vedasi anūką O anūkas Ledinukas Rateliu Su snaigėm sukas. Žiūri -važy sėdi ponas, Nuo arielkos net raudonas, Ir į kailinius storiausius Storas ponas įsirausęs, Ir kelius,ir ilgas kojas Zebrų kailiais apsiklojęs. Šast anūkas Ledinukas Ir po zebrų kailiais brukas: Šaltanosis, Šaldo poną Šąla Bąla Pono nosis... Ir nuo rankų Ligi kojų Ponas kaulan suragojo. -Na matai,-anūkas girias,- Ar,seneli,as ne vyras: Moku kalti Ledo tiltus, Moku malti Sniego miltus. Zuikį puikį- Užpustyti- Ežį kežį- Užmigdyti Ir sušaldyt storą poną, Nuo arielkos net raudoną. Visą žemę ,jei norėčiau , Aš sušaldyti galėčiau.. -Na jau ,na!-jam Šaltis sako.- Dar tau girtis neuzteko. Tau sušaldyt žemę knieti, O sušaldyk tu valstietį. Pažiūrėk-tenai už valkos Pagiry jis kerta malkas. -Chi!-nusijuokė anūkas.- Aš nebūčiau Ledinukas, Jei valstietį palei traką Nesušaldyčiau į ragą. Ką valstietį!Jeigu mešką Kai paspaudžiu -šonai braška. Pasigyrė ,na ir dumia Pas valstietį į pakrūmę. O valstietis-malkas kerta. Kirvis skamba.Darbas verda: Užsimoja Ir kad tvoja, Tai net skiedros išlekioja. Meta pirštines į šalį: -U ta ta!Karšta dienelė!- Vienas sau valstietis šneka, O jo rankoj kirvis žvaga. Ledinukas Galvą kraipo. Pasižiūri. Pasišaipo. Ir galvoja :"Tu sušalsi Ir kirvuko nepakelsi. Va ,ir bus tada,žmogeli,- "U ta ta !Karšta dienele..." Ir sutelkęs visą rūstį, Jis pradejo šaltį pūsti. Kaklą rankom apsivijo. Tuoj skrebuciai apšerkšnijo, Tuoj ir ūsai apšarmojo, O Šaltutis pagalvojo: "Na ,dar viena šaltą gūsį, Ir ,vargšeli, tu pražūsi, Suragosi kaip tas ponas, Nuo arielkos net raudonas..." Ir nušokęs nuo pusnyno, Vel jis pūsti pamėgino: Griebia ausį,griebia nosį, O valstietis nusikosti Ir kiek gali Stuobrį engia, Net sušalęs Kirvį spengia. Baltas baltas tartum pūkas Tupsi šaltas Ledinukas- Čiupt už kojų,čiupt už rankų Ir į antį įsirango, Bet valstietis nesušala, Tik į kelmą pleištą kala. Šaltas sniegas žaižaruoja. Karštas prakaitas garuoja. Pagaliau žmogus prašneko. -Na ir karšta čia prie trako! Kur tas šaltis pasidėjo, Duotų gūsį šalto vėjo. Ledinukas net pašoko, Vos iš apmaudo nesprogo Ir,sutelkęs visą rūstį, Vėl pradėjo smarkiai pūsti. O valstietis be skrebučių Krauna malkas ant rogučių. Baigęs darbą , ant kelmuko Atsisėda,užsirūko... Pailsėjo,pasėdėjo Ir per girią nugirgždėjo. Senis Šaltis atlingavo: -Kur valstietis? -Nuvažiavo! .Na ,matei dabar ,sūneli, Ką žmogus ir darbas gali? Tau sušaldyt žemę knieti... Ką ten žemė!Jei valstietį Šaldei šaldei tu prie šilo- Ne sušalo,o sušilo... Nors valstietis apšerkšnijo.- Darbas šalčio nesibijo! Baltas baltas tartum pūkas Susimąstė Ledinukas. Ir nusivedė per pugą Šaltis tylintį anuką. Nuotrauka: schofti "Snow on a yellow tree"