Rugpjūčio 23
Esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą!
Prieš keletą metų mūsų biuro Messenger pokalbių grupę pavadinau “Ignite”, nes vis sukosi mintis, kad esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą.
Prieš keletą metų mūsų biuro Messenger pokalbių grupę pavadinau “Ignite”, nes vis sukosi mintis, kad esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą.
Visi namuose turi stalą, prie kurio kartu pusryčiauja, skaito knygas, dalinasi mintimis. Prie stalo gimsta idėjos, spektakliai, žaidžiami stalo žaidimai. Tad siūlome Jums pasigaminti savo šeimos stalo lėlių teatrui lėles. Galėsite kurti nuostabias savo šeimos pasakas, istorijas, išreikšdami jausmus, svajones, skatindami kurti savo mažylius.
Jei namuose turite nebereikalingų dėžių ir kruopų – sukluskite. Šis darbelis puikiai tiks ne vien grįžtančių paukščių sutikimui, tačiau ir smulkiajai motorikai lavinti!
Kol žiema nesitraukia, kviečiame pagaminti paukščiams šiuos skanėstus ir taip juos palepinti. Tai bus Jums puiki proga iš arčiau susipažinti su skanėstų paragauti atskrendančiais paukščiais.
Kai pasiilgstate balto ir puraus sniego, imkitės darbo ir pasigaminkite pūgą maišelyje. Šis darbelis nereikalauja daug pastangų, tačiau jo rezultatas nustebins visus: didelius ir mažus!
Kviečiame pasigaminti spalvingą vokelį, kuris padės Jūsų vaikučiui pamiklinti akytes bei pirštukus!
Kviečiame pasigaminti smagų būgnelį, kuris šaltą žiemos dieną kvies šokti ir judėti!
Baltas takas, baltas kiemas, baltos pusnys baltą žiemą… Brendam - sniego iki kelių, nesimato net mažų vaikelių! Šis darbelis primins žiemos pusnynus net tuomet, kai sniego nematyti.
Jei norite savo namams suteikti daugiau šventinės nuotaikos, siūlome pasigaminti šią dekoraciją. Namus papuoškite dekoracija, kurią vaikai pavadino elniu, karve, briedžiuku. Nėra svarbus pavadinimas, svarbiau laikas praleistas su vaiku, gaminant dekoraciją, kurią galite ir padovanoti artimiems žmonėms.
Kalėdų eglutė – vienas pagrindinių Kalėdų šventės atributų. Paprastai Kalėdų eglutė yra papuoštas spygliuotis visažalis medis, kurį smagu papuošti su mažaisiais draugais, tad šįkart siūlome pasigaminti ir papuošti eglutę iš antrinių žaliavų!
“Draugas yra žmogus, su kuriuo: šoki, dainuoji, žaidi, draugauji, šokinėji, dainuoji, apsikabini, šėlsti, juokėsi...” - Sodiečiai. Siūlome pasigaminti nuostabų, spalvingą, linksmą draugą.
Ar įmintumėte tokią mįslę: "Du kūnus aš turiu, ant galvos apverstas bėgti aš galiu, jei stovėsiu aš ilgai, bėgsiu aš greičiau tik tai. Taigi spėk, kas aš esu?". Jei Jums reikia užuominos, kviečiame kartu pasigaminti šį puikų darbelį!
Drauge minėdami Žibintų dieną, kviečiame pasigaminti žibintą, kuris sušildytų ne tik mūsų namus, bet ir mūsų širdis.
Kviečiame prisiminti vaikystę ir kartu su vaikais pasigaminti paprastą, tačiau visuomet smagų žaidimą diena-naktis!
Kartu su vaikais kviečiame pasigaminti linksmuosius moliūgėlius, kuriais galėsite pasipuošti namus. Moliūgėliai atrodo nuotaikingai ir linksmai, tačiau smagiausia - pats gamybos procesas!
Kviečiame su vaikais pasigaminti popierinius moliūgėlius. Darbelis nereikalauja daug pastangų, tačiau rezultatas sužavės kiekvieną. Gaminant šiuos moliūgėlius, lavinama vaikų smulkioji motorika, lavinamas erdvinis mąstymas, taip pat mokomasi matematikos, matuojat reikiamo ilgio juosteles.
Atėjus rudeniui, keičiasi ir orai. Oras atšąla ir vis dažniau lyja. Su vaikais galima pasigaminti rudeninį atviruką su 3D skėčiu. Be šio aksesuaro neapsieina nė vienas ruduo!
Būtinai keliaudami stebėti rudens, pasiimkite kibirėlį, į kurį pririnksite gamtos turtų. Siūlome pasigaminti svajonių augintinį iš surinktų gamtoje priemonių: gilių, šakelių, kankorėžių, akmenukų, lapų, uogų ir pan. Tyrinėkite augintinius padidinimo stiklais, lieskite užsimerkę ir atmerktomis akimis, palyginkite su realia gyvūno nuotrauka (jei tik įmanoma), pabandykite užuosti jo kvapą. Sugalvokite augintiniui vardą, kurį vaikas gali pats užrašyti! Augintiniai puikiai tiks mokytis matematikos, suskaičiuokite kiek spyglių turi ežiukas, kiek kaštonų sunaudojote gamindami slieką, kiek sparnų turi skraidantis drakonas.
Gamindami šį darbelį, vaikai kūrybiškai panaudos rudens suteikiamas gėrybes! Rinkite nuostabius rudens lapus, pasigaminkite nepakartojamų piešinių ir papuoškite Jus supančią aplinką.
Šio darbelio metu pasigaminsite mašinėlę, kuri važiuos ne stumiama, o pučiama! Galima mašinėlių pasidaryti daugiau ir kartu su draugais suorganizuoti lenktynes!
Tai paprastas eksperimentas, kuris visiems vaikams leidžia pamatyti ir suprasti, kaip planetos juda savo orbitose. Visi mūsų eksperimento dalyviai laukė savo eilės išbandyti patys, tikimės, kad šis eksperimentas padovanos ne ką mažiau atradimo džiaugsmo ir Jums!
Nereikia turbūt nė sakyti: paauglystė yra itin jautrus metas, kai reikia žmogaus, kuriuo galėtum pasitikėti, kuriuo galėtum tikėti, su kuriuo galėtum tiesiog...pasikalbėti. Dažnai to žmogaus reikia ne tam, kad jis kažką patartų ir padėtų, kartais tiesiog reikia, kad patvirtintų tai, ką galvoji ir parodytų teisingą kryptį. Būtų šalia.
Paklausus vaikų: „Kuo norėtumėte būti užaugę?“, dažnai nuskamba atsakymas: "Kosmonautu!". Kad svajonė būtų lengviau pasiekiama galite čia ir dabar kartu su vaikais pasidaryti kosmonauto kostiumą!
Gilinantis į kosmoso platybes, kosmosą galite pasidaryti ir savo kambaryje. Kviečiame pasigaminti Žemę ir kitas planetas!
Vasara žaidimų metas! Pasidaryk žaidimą-labirintą pats!
Šis darbelis yra skirtas tiems vaikams, kurie mėgsta matyti darbo rezultatą ilgesnį laiką. Pirmą kartą vaikui reikės Jūsų pagalbos, tačiau kiek pasipraktikavęs vaikas galės pats gaminti skirtingus vilkelius.
Artėjant Valstybės dienai, karūnuokite karalių Mindaugą!
Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. Kas? (Druska).
Vasara - toks metas, kai ledai tampa skaniausiu ir labiausiai gaivinančiu desertu. Tačiau, būna dienų, kai ir vasarą oras būna lietingas, šaltas. Tada niūrią nuotaiką praskaidrintų štai tokia veikla – patiems pasigaminti nuostabių spalvotų ledų (nors ir nevalgomų)!
Lieja šviesą lekiančios svirtys, Vėjai veža aukso ratus, Ir prasiveria žalios širdys, Ir nuo medžių teka medus Į visus pasaulio kraštus.
Kadangi už lango jau vasara ir po truputį pradedame planuoti kelionę prie jūros, kviečiame pasigaminti jūrą namuose!
Aukštai danguje yra tokia didelė debesų įvairovė! Susipažinkime, kaip atrodo dažniausiai pasitaikančios debesų rūšys: kamuoliniai, plunksniniai ir sluoksniniai. Kuo jie skiriasi ir kuo panašūs? Kokios formos gali būti debesys? Kurie kabo aukščiausiai, o kurie – žemiausiai? Atsakymus į šiuos klausimus rasite atlikę šį darbelį.
Gamta lauke jau pabudo, tačiau galite pasidaryti savo mažą miškelį stiklainyje ir stebėti, kaip jis auga.
Norite savo vaikams paaiškinti, kaip atsiranda lietaus lašai? Šiuo eksperimentu ne tik paaiškinsite, bet ir vizualiai pademonstruosite, iš kur atsiranda lietus!
Ar kada svarstėte, kas nutiktų jei sustotų laikrodis? Siūlome pasigaminti saulės laikrodį, kuris niekada nesustos.
Artėjant nuostabiai pavasario šventei - mamyčių dienai - siūlome su vaikais mamoms pagaminti nuostabias pavasario gėles.
Kas gali būti lengvas ir purus kaip debesis? Ogi Debesų modelinas, kuris dar ir nuostabiai kvepia!
Pavasarinis vėjas mėgsta daryti stebuklus, kviečiame su juo pažaisti namuose!
Švęskite Velykas kūrybiškai ir kartu su vaikais pasigaminkite Velykų stalo papuošimus!
Pavasaris jau čia! O iš žiemos bundanti gamta tokia graži! Pabudinkime gyvybingą pavasario žiedą iš sniego patalų!
Kviečiame pasiruošti Kovo 11-osios šventei! Sodietė: „Kuo didesnė širdelė – tuo didesnė mano meilė Lietuvai!“
Nagrinėdami stebuklingą kalnų temą, susipažinome su kalnuose gyvenančiais ypatingais ir draugiškais gyvūnais – Lamomis. Kviečiame šį mielą ir šiltą draugą pasigaminti su vaikais. Tai bus ne tik smagi veikla kartu, bet ir puiki priemonė lavinti vaikų smulkiąją motoriką!
Kaip įdomu tyrinėti kalnus, o dar smagiau patiems pasigaminti savo kalnų maketą! Kalbant apie kalnus, svarbu paminėti ir Lietuvoje esančius, kurių grožį taip taikliai aprašė A. Baranauskas: „Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų... Kalnai ir maži kalneliai...“.
Kol už lango saulės dar nėra labai daug, kviečiame pasigaminti saulėtas smėlio kopas!
Mes toliau gvildename temą kalnai, net patys bandėme kopti į juos. Todėl kviečiame Jus pasigaminti savo alpinistą, kuris pamokys Jus kopimo į kalnus gudrybių!
Jau artėja Užgavėnės, kurių metu visi gaminame baisias kaukes. Norėtume pasiūlyti papildomą atributą joms – monstrų batus. Vaikai galės lavinti rankeles kirpdami, lavins gebėjimą pasirinkti, derinti spalvas. Pagaminti monstrų batai lavina vaikų pusiausvyrą.
Šis šviestuvas gali būti naudojamas naktį, kad kambary būtų šviesiau ir drąsiau vaikui miegoti. Šis darbelis padės vaikui mokytis skaičiuoti ir bus lavinama vaiko smulkioji motorika.
Ar gali būti kalnai iš popieriaus? Žinoma, kad gali! Tokį kalną galima pasidaryt net ir patiems namuose, o paskui naudoti žaidimui ar tiesiog mokantis apie kalnus.
Kol dar visi gyvena šventinėmis nuotaikomis, kviečiame pasigaminti žiemines dekoracijas!
Artėjant šventėms galite imtis smagių darbų ir kartu su vaikais puošti namus. Pasidarykite šį Kalėdinį žibintą, kuris švies ir šildys belaukiant švenčių!
Šventės artėja, o "Vaikystės Sode" mokome vaikus, kad duoti yra svarbiau nei gauti. Tad šis darbelis yra tai, ką vaikas gali su Jūsų pagalba padaryti ir padovanoti kitam! Pradžiuginkite artimuosius savo dėmesiu!
Atėjus žiemai, imame laukti sniego! Galbūt greičiau jo sulauksime, jei papuošime langus šiomis sniego gaudyklėmis?
Sala – žemės plotas apsuptas iš visų pusių vandens. Sala – žemės kampelis, į kurį vaikai labai nori nukeliauti. Siūlome susikurti savo salą, kuriai pavadinimą galėsite sugalvoti patys!
Vėstant orams nukeliaukime ten, kur saulėta ir šilta! Kviečiame aplankyti Egipto piramides ir atsivežti truputėlį saulės!
Kiekvienais metais atkeliavęs auksinis ruduo pradžiugina mus ryškiaspalviais medžių lapais. O kodėl gi nepasinaudojusi rudens gėrybėmis? Siūlome pasigaminti ryškiaspalvę rudenišką kaukę vaikams!
Kviečiame kiekvieną vaiką susikurti stebuklingą langą ir pažvelgti į savo svajonių miestą!
Kai dar buvau paauglė, vieną vasarą visai netikėtai teko dirbti vertėja iš švedų kalbos - vertėjavau žmonėms, turintiems negalią. Taip, kaip man patiko švedų istorijos (nors ir tragiškos bei sudėtingos, jos buvo šviesios), taip gąsdino lietuvių istorijos. Viena moteris net pasakojo apie priverstinį abortą. Prisimenu, negalėjau net vertėjauti - pati raudojau...
Kai kalbame apie bokštus, norisi ne tik juos stebėti, ne tik į juos įlipti, bet ir patiems didžiulį bokštą pasistatyti, o po to dar ir pasigardžiuojant jį suvalgyti!
Atėjus rudeniui, pradeda keistis gamta, medžių lapai nusidažo įvairiausiomis spalvomis ir džiugina praeivių akis. Kad galėtume kasdien pasimėgauti šiuo reginiu ne tik lauke, bet ir klasėse, siūlome su vaikais pasigaminti linksmus rudeninius spragėsių medelius.
Šis darbelis puikiai tinka patiems mažiausiems. Darbelio metu gerinami ne tik smulkiosios motorikos įgūdžiai, bet ir lavinama mažylio vaizduotė. Rezultatas – naujas linksmas ir „sušukuotas“ draugas!
Šis smagus eksperimentas leis Jums kartu su vaikais geriau susipažinti su įdomiaisiais gamtos dėsniais!
Šis darbelis lavina matematinius įgūdžius ir supažindina su >, <, = matematiniais simboliais. Lego kaladėlės patinka daugumai vaikų, tad jų pagalba matematikos mokymasis taps žaismingesnis.
Kai norisi daug spalvų ir garso, nieko nėra geriau už linksmąjį kaleidoskopą!
Kviečiame susipažinti su linksmosiomis varlytėmis! Jos gaudo museles kas dieną ir linksmai kvarksėdamos atsisveikina su vasara.
Šis darbelis – tai vasaros džiaugsmas: spalvotas, linksmas ir besiplaikstantis vėjyje! Nors vasaros pabaiga jau netoli, šios skraidančios žuvelės linksmai pasitiks rudens debesėlius!
Vasara - tyrinėjimų metas, tad nusprendėme išsiaiškinti, kaip skirtingų konsistencijų medžiagos reaguoja viena su kita. Mums reikės kelių priemonių bei žiupsnelio kantrybės!
Kuomet taip karšta – norisi atsigaivinti. O kas geriau tiks žaidimams nei gaivusis arbūzas?
Avelė – pasakos skaitytoja ir miego sergėtoja.
Jei vasarą pritrūktų saulės šviesos ir šypsenų, galite patys pasigaminti savo geros nuotaikos šaltinį!
Vasarą šilta, smagu ir gera, bet šiuo laikotarpiu slypi ir įvairūs pavojai - miške, pievose, namuose. Ką reikia daryti užsidegus žolei, miškui, daiktams namuose? Labai svarbu su vaikais kalbėti apie saugumą! Ir pabrėžti, kad žaisti su ugnimi - nevalia. Tam į pagalbą pasitelkite naujuosius draugus-gelbėtojus - linksmuosius ugniagesius.
Muilo burbulus galima pūsti ne tik lauke į orą, tačiau galima juos įamžinti ir popieriaus lape!
Vasarai jau beveik įpusėjus, norime kuo ilgiau laiko praleisti gryname ore ir žaisti. Todėl siūlome pasidaryti kėglius ir aktyviai praleisti laiką su visa šeima lauke!
Mokantis dydžių bei lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius siūlome šį nesudėtingą darbelį.
Prasidėjus šiltajam metų sezonui, norisi džiaugtis vasariška gamta. Norėdami palengvinti proceso stebėjimą, siūlome pasigaminti šiltnamį namuose!
Trumpas geros nuotaikos receptas: daug šypsenų, spalvotų gėlių... Viską energingai suplakti ir…
Ką matome pravėrę vasarą langą?.. Ogi žydinčius laukus, medžius, gėles. Mėgaujamės jų skleidžiamais kvapais, gėrimės jų spalvomis bei įvairove.
Artėjant vasarai, eksperimentuojame KITAIP su vaikų mėgstamais muilo burbulais. Tam reikės kelių priemonių, o svarbiausia – kūrybiškumo ir geros nuotaikos!
Artėjant vasarai, vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tebūna jis dar smagesnis su nuotaikingais aksesuarais, su kuriais ne tik galime žaisti teatrą, bet ir susikurti smagią fotosesiją. Traukime fotoaparatus!
Įsibėgėjus pavasariui, nusprendėme pasigaminti ryškiaspalvių gėlių. Laukiame nesulaukiame, kada pagaliau prasidės vasara!
Pakvipus pavasariu ir augalams nusidažius švelniai žalia spalva, kviečiame ir patiems pasidaryti puikius pavasarinius žiedus.
Tęsdami pažintį su paukščiais, kviečiame pasidaryti gražuolę gulbę!
Kalbėdami apie paukščius, su vaikais nusprendėme, kad vienas gražiausiai ir linksmiausiai atrodančių - pingvinas. Pingvinai yra neskraidančių vandens paukščių šeima, kurie sausumoje yra itin nerangūs, o vandenyje, atvirkščiai, – greiti ir grakštūs. Improvizuodami nusprendėme pasigaminti mielus ir spalvingus pingvinukus.
Darbelis vadinasi "Ateities miestas". Kodėl? Nes tai miestas, kuriame vaikai gali žaisti, tyrinėti ir atrasti kitokius - nežemiškus dalykus.
Tegul pavasarinės saulutės spinduliai sušildo visų mūsų širdis ir primena, kaip svarbu saugoti ir mylėti Žemę!
Šeštadienio ankstų rytą perskaičiau straipsnį apie tai, kad suomiai apsisprendė reformuoti savo švietimo sistemą. Jau iki dienos pabaigos su manimi daug kas pasidalino šiuo straipsniu. Džiugino tai, kad daug kas domisi, kokia yra mūsų švietimo sistema ir ką mes galėtumėme daryti, kad būtų geriau. Džiugino ir tai, kad suomiai galų gale žengė šį drąsų žingsnį.
Ežiukas aš ežiukas Nenuorama mažiukas. Pušku kaip garvežys Nes aš esu ežys. Draugaukim, mielas vaike, Tik glostyti nereikia. Draugaukime gražiai Vaikučiai ir ežiai. Pušku, pušku spalvoti ežiukai. Susipažinkime!
Pavasaris – atgimimo, pradžios metas. Grįžta paukščiai, saulutė vis dažniau mums nusišypso. Iš gilaus žiemos miego pabunda gamta, nedrąsiai iš mažyčių pumpurėlių dienos šviesą pasitinka pirmieji gėlių žiedai.
Kuris namelis tvirtesnis? Kuris namelis dailesnis?
Namelis iš šiaudų, namelis iš pagaliukų, namelis iš plytų – tokius namelius paršeliai statė pasakoje “Trys paršiukai”!
Minint Vasario 16 –osios dieną, siūlome kartu su vaikais pasigaminti karolius, papuoštus LR vėliavos spalvomis.
Laisvos ir neišsemiamos abstrakcijos formos: ant popieriaus lapo pražysta spalvingos gėlės lyg artėjančio pavasario ženklai.
Šis darbelis yra eksperimentas - lašindami vašką, o paskui liedami akvarelę, galite išgauti pačias gražiausias spalvas. Taip su mažaisiais smalsuoliais pasigaminsite gražų atviruką sveikinimams ar piešinį dovanai.
Vaikams labai patinka gyvūnai, smagu su jais susipažinti ir juos tyrinėti. Su gyvūnais - lėlėmis lengva vaidinti, be to, vaidindami vaikai mokosi bendrauti. Šią lėlę - pelėdą vaikai gali užsidėti ant pirštukų ir kurti su ja įdomias, unikalias istorijas.
Vaikystės Sode susipažinome su vienu iš poliarinių gyvūnų – pingvinu. Vaikai sužinojo plačiau apie šį gyvūną, kad jo sparnai skirti ne skraidymui, o plaukimui. Smulkios plunksnelės panašesnės į žvynus ir apsaugo jį nuo šalčio, kuris kandžiojasi Antarktidoje. Kartu bendradarbiaudami sukūrėme nuostabų mažąjį draugą, kuris čiuožė sodelio turėklais.
Gražuolė eglutė Šypsojos linksmai, Kalėdų šalelėj Papuošta dailiai! Ir žėri, ir spindi, Didžiuojas jinai, Dailiais ir gražiais, Raudonais žaislais.
Kai tamsi naktis ateinaIr miegoti niekas neina,Imame žibintąŠviečiantį ir šiltą.Toks žibintas – išeitis.Tai tikra nakties akis.Jis mums rodo kelią,Kur šilta trobelė.
Žiema - toks metas, kai visi su nekantrumu laukiame sniego. Bet jei jis vis neiškrinta ir jo laukti pabosta – ne bėda! Sniego senį galime nusilipdyti čia pat, sodelio klasėje!
Atkeliavo žiema ir kasdien gamta pateikia nepakartojamo grožio vaizdų, ragina kaskart išbandyti, atrasti, patirti, pažinti, džiaugtis. Štai ir Vaikystės Sodo Mažyliai suskubo gaminti spalvotus ledo kubelius, kad galėtų stebėti, ar žiemą lauke jie ištirps?
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
Sveikinu visus ir visas su prasidėjusia žiema! Ar jau išsirinkote, kokią knygą skaitysite su vaikais? Mažyliams yra įvairių paveikslėlių knygų, tikrai bus nesunku išsirinkti, bet vat vyresniems vaikams (6+) norėčiau pasiūlyti drauge skaityti (ta prasme, kad Jūs skaitote, paaiškinate, o vaikas(-ai) - klauso) Kalėdų istorija (Marko Leino) arba Kalėdų paslaptis (Jostein Gaarder). Išsivirkite skanios arbatos, susirangykite drauge ir skaitykite...pamatysite, sukursite tokį prisiminimų lobyną, kad nenorėsite jų paleisti...
Ach, tas Kalėdų Senelis. Mums jis toks savas, ar ne? O, pasirodo, jo istorija ne tokia jau ir sena - nors ir labai greitai prigijusi ir tapusi sava. Žinia, ir Kalėdų eglutė yra ganėtinai nauja - devyniolikto amžiaus - tradicija ir, žinia, tikrai ne Lietuvoje užgimusi. Ką tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad daug tradicijų, kurios mums atrodo senos ir lietuviškos, nėra nei senos, nei lietuviškos. Tik labai prigijusios. Ką tai įrodo? Kad keičiasi laikai, keičiasi papročiai, mes ne visada džiaugiamės naujais papročiais, tačiau jie pamažu įsitvirtina ir - jau jiems įsitvirtinus - patys pamažu imame įsivaizduoti, kad tai yra sena tradicija, kuriai niekas niekada nesipriešino. Aš pati puikiai prisimenu etapą, kai Senis Šaltis tapo Kalėdų Seneliu - oi, kaip mums, vaikams, painu buvo. Šiandien mano vaikai net nesuprastų, kas tas Senis Šaltis.
DARBELIS. Vokas – piniginė.
Rudenį keičiant žiemai, smagiais, spalvotais ir čežančiais po kojomis lapais galima džiaugtis net ir už lango krentant snaigėms.
Pietų miegas darželyje - daug kam skaudi tema. Man ji buvo itin skaudi, nes tiek, kiek save prisimenu, nekenčiau pietų miego. Darželyje man akis rišdavo rankšluosčiu ir sakydavo, kad, jeigu nemiegosiu, išrengs nuogai ir pastatys ant palangės. Prisimenu, kad net bijodavau sukrutėti - apie ėjimą į tualetą (net jei labai norėdavau!) negalėjo būti nė kalbos... Net nežinau, kodėl niekada apie tai nepapasakojau tėvams - tik jau suaugusi. Prisimenu, mama tada labai išgyveno ir sakė: vaikeli, tai kodėl tu nieko nesakei?! Bet aš į šį klausimą atsakyti negalėjau - net nežinau, kodėl niekada nieko taip ir nesakiau vaikystėje. Mūsų vaikai (dauguma jų) - taip pat nemiegaliai. Be to, pamačiau Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, JAV, UK bei parptautinėse mokyklose, kad tų vaikų niekas neverčia miegoti. Tad Vaikystės Sode nuo pirmos dienos vaikų neverčiame miegoti. Pasiilsėti ir paklausyti pasakos sugula visi. Tačiau - jeigu per tą laiką vaikas neužmiega - jis gali tyliai atsikelti ir eiti žaisti. Ir nesąmonė, kad vaikas siautėja ir prikelia visus kitus. Su vaikais galima susitarti. Tik reikia jų neinfantilizuoti. Apie tai, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama ir kaip jas galima spręsti - šiandienos priimamasis.
Raketa siejama su naujais atradimais, nematytais toliais, veržlumu ir beribe fantazija apie tai, kur ji gali mus nuskraidinti.
Šiuo metu Graikijoje, Kretoje vyksta viena didžiausių Europoje mokslinių konferencijų, kur susirinkę visi, kuriems rūpi ikimokyklinis ugdymas. Asociacija, kuri organizuoja, vadinasi EECERA (European Early Childhood Education Research Association). Turiu pasakyti, kad vieta pasirinkta netinkama – tenka kovoti su savimi, nes viešbučio poilsiautojai, persimetę rankšluosčius per petį ir dėvintys maudymosi kostiumėlius, traukia prie jūros, o aš traukiu į priešingą pusę – langų neturinčias konferencijų sales iš kurių – tarsi kurmis iš urvo – išlendu jau leidžiantis saulei.
Koks yra uolos paviršius? Švelnus? Šiurkštus? Kviečiame pagaminti uolos paviršių ir sužinoti!
Norime pristatyti darbelį, kuris padės supažindinti vaikus su gamtos dėsniais. Vaikui svarbu žinoti, kad saulės šviesa kaitina vandenį, kyla garai ir taip kaupiasi debesys iš kurių – pradeda lyti.
Akvariumas visada traukia akį spalvų įvairove, formomis ir gyventojais. Spinduliuojančios švieselės ir akmenėlių žaižaravimas - visa tai taip gražu!
Artėja ruduo - metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris, kai pirmą kartą išeis iš tėvų namų (arba pakeis įprastą ugdymo įstaigą). Aktuali tema - išsiskyrimas ir adaptacija. Ne veltui padaugėjo ir klausimų šia - jautria šiam metų laikui - tema.
Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė, tai gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga.
Šis mėnuo - gimtadienių mėnuo. Tikrų tikriausiai. Kai pasipylė, tai pasipylė - vos spėjame iš vieno į kitą. Susidaro įspūdis, kad liepą gimsta daug vaikų. Prisimenu, mokykloje, savo klasėje, turėjome daugiausiai balandžio mėnesį gimusių vaikų, tačiau su Gertrūda atrodo, kad dauguma jos draugų yra gimę liepą. Todėl ir mamos, kuriai neseniai gimė mažylis, o vyresnėlis reaguoja itin audringai, klausimas yra labai savalaikis.
Gėdinimas Lietuvoje - vis dar populiari drausminimo priemonė. Vis dar kai kuriems tėvams (ir net pedagogams!) atrodo, kad gėdinimas bus "gera pamoka", ir vaikas liausis elgtis netinkamai. Kodėl gėdinimas dar labiau skatina vaiką elgtis netinkamai? Čia yra mano išsamus straipsnis apie gėdinimą, o šiandien - atsakymas į aktualų vienos mamos klausimą.
Šiandien - pasaulio lietuvių ekonomikos forume - itin daug kalbėjome apie švietimą. Sakysite, ką bendro turi švietimas ir ekonomika? Visų pirma, nuo švietimo priklauso valstybės ateitis, nes būtent švietimo sistemos rezultatas - suaugęs žmogus - daro didžiulę įtaką ir ekonomikos augimui.
Ne kiekvieną dieną galime apsilankyti balete, tačiau kiekvieną dieną balerinos gali būti šalia mūsų, o mes patys turime galimybę sukurti šokį su jomis! Pabandykime!
Neabejoju, kad dauguma šeimų išgyvena tarpsnį, kai vaikas, atrodo, visą laiką sako "ne!". Nenuostabu, kad kartais tėvai nebežino, ko griebtis. Tad ir šiandien - mamos klausimas ir keletas patarimų, ką būtų galima daryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Dažnas mūsų turi mėgstamą pasakos personažą. Ar teko kada susimąstyti, koks jausmas būti pamėgto veikėjo “kailyje”? Gal šįkart močiutė bus vikresnė už vilką, o varna gudresnė už lapę?..
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
Šiandien mes jau žinome, kad vaikus girti reikia, tačiau ar žinome, kaip? Atrodo, viskas taip paprasta, tačiau, pasirodo, ne. Tinkamai girti vaiką yra nemažas iššūkis. Tad šiandien - būtent apie tai.
Šiandien - atsakymas į liūdną mamos Ingridos laišką. Kodėl liūdnas? Todėl, kad mama (tėvai?) viską daro teisingai (ir psichologė tą patvirtino!), tačiau jiems svyra rankos: ne(be)pasitiki savimi, savo tėvyste. Mano manymu, vien tai, kad jie ieško išeičių ir pagalbos, jau rodo, kad nėra pagrindo nepasitikėti savo tėvyste/motinyste. Ir apskritai. Judrus, impulsyvus pradinukas, na, nėra lengva, bet ir ne pasaulio pabaiga. Bendruomenė turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip padaryti, kad bendruomenėje būtų gera visiems, o ne ruoštis rinkti parašus, kad toks vaikas būtų išmestas. Aš puikiai suprantu, kad kiti tėvai nenori, jog kentėtų jų vaikai. Bet ar jie yra įsitikinę, kad rytoj neatsidurs kitoje stalo pusėje?! Ar ne geriau yra ieškoti sprendimų?! Pati esu ne kartą susidūrusi su tokia situacija, ir man kaskart būna siaubingai liūdna - vien šiemet man atsiuntė tinklaraščio skaitytojai du ir viena VS darbuotoja vieną tokios situacijos aprašymą, kai vaikas buvo išmestas, nes jis nebuvo patogus. Viena vertus, supranti ir vienus, ir kitus. Kita vertus, mūsų visuomenė yra dar emociškai nebrandi ir linkusi į emocinį smurtą. Tad manau, kad šis įrašas - itin aktualus Lietuvoje kasmet vykstančios SAVAITĖ BE PATYČIŲ akcijos fone.
Šiandien - apie operacijas. Ar reikia vaikui pasakoti apie artėjančią operaciją? Ką reikia vaikui papasakoti, o ko - ne? Kodėl svarbu, kaip jaučiamės mes? Linkiu klausimą uždavusiai mamai bei jos vaikeliui sklandžios operacijos. Taip pat norėčiau pridurti, kad po operacijos šiek tiek atpalaiduokite savo taisykles. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mėgsta ledus, tai pavaiškinkite ledais (žinoma, jeigu galima) - ir nesvarbu, kad šiandien ketvirtadienis, o jūs ketvirtadieniais nevalgote ledų. Tiesiog reikia suprasti, kad ypatingos situacijos reikalauja ypatingų įžvalgų. Tad kalbėkite su savo vaikais, būkite nuoširdūs ir...nemeluokite!
Kas gyvena akvariume?
Sakoma, kad kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino.. Žinokite ir Jūs!
Šoksiu nuo ryto iki vakaro!
Gal svogūnams reikia šilumos, kad pavasarį jie greičiau sužaliuotų?
Atlikdami šį darbelį bandysime modeliną paversti akriliniais dažais ir pasigaminti kažką netradicinio.
Šis klausimas aktualus visiems tėvams. Tik tiek, kad vieni daugiau išgyvena, o kiti - mažiau. Man pačiai šis klausimas buvo itin aktualus, nes mūsų vaikai, na, nebemiega to pietų miego dar tikrai maži. Iš keturių vaikų tik vienas yra toks, kuris mėgsta pamiegoti, bet ir tai, lyginant su kitų šeimų atžalomis, jis - visiškai nemiegalius. Tai ką tada sakyti apie kitus vaikus?! Būdama pirmakartė mama labai dėl to išgyvenau: gulėdavau su vaiku lovoje valandą, pradėdavau nervintis, subjurdavo nuotaika, o vaikui - nė motais tas miegas. Aplink visi - it susitarę - kartojo, kad vaikui būtinas pietų miegas. (Beje, ir aš labai anksti lioviausi jo miegojus!) Ačiūdiev, tikiu ir pasitikiu ir mokslu, o vadovaujuosi savo smegenimis: pasikalbėjau su kolegomis JAV, Skandinavijoje, pasidomėjau ir...lioviausi gadinusi nuotaiką ir vaikui, ir sau. Su kitais vaikais buvo paprasčiau: tiesiog stebėjau juos, žiūrėjau, kiek jie apskritai išmiega, ir gyvenome ilgai ir laimingai. Mamos klausimas atgaivino tuometinius jausmus, tad noriu atsakyti, kad daugiau tėvų išgirstų, jog tikriausiai tai yra daug mažesnė problema, nei atrodo. Neleiskite pietų miegui valdyti jūsų gyvenimo ir - netrukus įsitikinsite! - vaikas miega tiek, kiek reikia ir auga sveikas ir laimingas.
Kartais taip norisi turėti šuniuką. Štai kaip jį galima pasigaminti iš antrinių žaliavų!
Kai už lango niūru ir tamsu, patys galime pasidaryti spalvotą vaivorykštę.
Šios savaitės klausimas yra visiškai šviežutėlis - pagalvojau, kad mamai bus geriau, jei nereikės ilgai laukti, nes atsakydama į klausimą patariu eiti ir pasikalbėti su vaiko pedagogu. Klausimas yra apie paauglį ir jo elgesį. Iš tiesų paaugliai yra nepaprastai žavingi: kartais dar tokie vaikai, o kartais su jais įdomiau ir didesnis iššūkis, nei su suaugusiais. Vienas įdomiausių dalykų su paaugliais yra tai, kad jie yra it svogūnai, kuriuos reikia išlukštenti. Jeigu ikimokyklinuko ar pradinuko elgesys dažnai yra nuspėjamas ir lengvai "iššifruojamas" (nes jie yra nuoširdūs), tai paauglys jau turi kaukę. Ir kartais ne vieną. Kartais tenka lupti tas kaukes vieną po kitos, kol supranti, kokia buvo vieno ar kito elgesio tikroji priežastis. Visada maniau, kad man įdomiausi bus ikimokyklinukai ir pradinukai, tačiau dabar, kai namuose turime du paauglius, pradedu suprasti, kokia įdomi ir žavinga yra paauglystė. Iš tiesų paauglystės - tokios, kokia dažnai yra ji piešiama - nelabai patiriu. Gal dėl to, kad esame įpratę daug kalbėti su vaikais?! Nežinau. Tą dar reikia atrasti/suprasti. Žinodama, kad visi pagrindai dedami iki paauglystės, dabar daugiau stebiu mūsų auklėjimo vaisius. Be jokios abejonės, visa tai - tik pradžia. Rezultatas - visas gyvenimas. Skaitydama šios mamos laišką, jaučiau tą nerimą, kurį jaučia ji (kai iš vienos pusės norisi paleisti vaiką, o iš kitos be galo be krašto norisi suprasti ir jam padėti), kai tu tarsi supranti, kad vaikas iš to, kuris žiūrėdavo į tave su begaline meile ir pasitikėjimu, staiga virsta tokiu,na, partneriu. Man atrodo, kad paauglystė yra metas, kai gyvenimą su tokio amžiaus vaikus galima lyginti su šokiu, kuriame tėvai yra lyg ir vedantys, bet vis dėlto abi pusės yra partneriai.
Lietuvoje į mokyklą vaikai iškeliauja, jei jiems tais kalendoriniais metais sueina 7-eri metai. Vieniems gali būti sausį 7-eri, o kitiems - tik gruodžio mėnesį. Toks yra įstatymas.(Kita vertus, juk reikia kažkada brėžti brūkšnį, ar ne?) Išimtys daromos vaikams, kurie turi sveikatos problemų - jiems medikai gali nerekomenduoti dar leisti. Anksčiau į mokyklą eiti galima, jei tėvai pageidauja, ir vaikas yra brandus. Tą taip pat turėtų nustatyti specialistai. Jeigu pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja leisti į mokyklą, tai mokykla priims ir jaunesnį vaiką. Kita problema, su kuria susiduria vis daugiau šeimų - Lietuvoje vaikai į mokyklą keliauja septynerių, tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje - šešerių, o Jungtinėje Karalystėje ar JAV - penkerių. Ką daryti, jei šeima keliauja/gyvena tarp valstybių? Štai mes turime tokią situaciją, kad viena šeima iš Jungtinės Karalystės norėtų metus pasimokyti KMM, o po metų vėl grįžti į JK. Lietuvoje rugsėjo mėnesį vaikas būtų priešmokyklinukas, o JK - jau antrokas. Šios dienos įrašas - apie tai bei kaip priimti sprendimą, kuris būtų geriausias šeimai.
Saulytė jau čia! Ir tikra, ir popierinė, vienur visai viena, kitur - su debesėliais.
Ar noriai jūsų ikimokyklinukas plauna galvą? Mano visi keturi - kai buvo ikimokyklinukai - to nemėgo. Prisimenu, sudėtingiausia buvo su pirmagimiu (įtariu, kad daugumai šeimų yra sunkiausia su pirmagimiais) - vien dėl to, kad tėvystės patirtis yra dar trumpa, o perfekcionizmo - daug kaip niekada. Nenuostabu,kad gero savo mažyliams linkintiems tėvams pradeda atrodyti, kad viskas išbandyta, o vaikas kaip vengė galvos plovimo, taip vengia. Šios dienos įraše - kelios idėjos, kaip galima palengvinti šį procesą. Ir dar. Tai - praeina. Vieną dieną vaikas ne tik noriai išsiplaus galvą, bet net ir padarys tai pats!
Kiekviena nauja diena yra pilna stebuklų - net ir paprastas pienas gali tapti stebuklingais piešiniais!
Kaip manote, ar gali vandenyje mirkęs smėlis likti sausut sausutėlis?
Atlikdami šį darbelį stebėsime, kaip maišosi spalvos.
Šįkart - klausimas apie televizorių: kiek? kada? kaip? kokios naudos ir kokios grėsmės? Kadangi dabar gaunu nemažai klausimų į FB, tai noriu pasakyti, kad viską registruoju ir tikrai atsakysiu, bet prašau kantrybės, nes klausimų yra daug. Gražaus penktadienio vakaro! Mes, pavyzdžiui, turime penktadienio filmo tradiciją - žiūrime kartu ir aptariame. Net nekalbu apie tai, kad mums tai yra smagu ir jauku!
Šį interviu savo sausio mėnesio numeryje spausdino MOTERS žurnalas. Man jis patiko, tad dalinuosi ir su tinklaraščio skaitytojais:)
Šiandien Gertrūda Elena rašo laišką Kalėdų senelei. Taip, perskaitėte visiškai teisingai - senelei. Užteks tų Kalėdų senių :) Aš negaliu patikėti, kad jau gruodis, kad jau vos kelios savaitės ir bus Kalėdos. Nežinau, kaip jums, bet man vaikystėje tos kelios savaitės slinkdavo vėžlio tempu. Dabar gi praskuodžia kaip kiškis. Koks ten kiškis - gepardas 120km/h greičiu. Keletą savaičių vis atsidarydavau kokią nors smagią nuorodą ir pagalvodavau, kad imsiu ir parašysiu apie ją. Matau, kad atskirai kiekvienos aprašyti tikrai nespėsiu, bet pasidalinti noriu.
Štai jau vienuolika metų sąmoningai stengiuosi, kad vaikai augtų nevaržomi stereotipų. Šiandien jau galiu pasakyti, kad tai - sunkus darbas. Ir - reikia pripažinti - tai, kad jie auga Lietuvoje, šio darbo nepalengvina. Štai Čaplikas per rinkiminius debatus leidžia sau rėžti, kad Lietuvos moterys gražios, kad vat šaunuolės leidžia vyrams būti politikoje, versle. Gerai, kad mano vaikai tų debatų nežiūrėjo - būčiau iš gėdos skradžiai žemę prasmegus. Ir tai dar ne viskas. Tie visi pasakymai: "mergaitės turi...", "berniukai turi..." - žudo. Aš esu mačiusi mergaičių su tokiu užtaisu, kurio galėtų pavydėti bet koks berniukas. Kita vertus, kodėl turėtų pavydėti?! Esu turėjusi klasėje berniukų, kuriuos - nors ant žaizdos dėk: švelnūs, draugiški, šilti. Kodėl jie turėtų siautėti?!
Šiandien šventėm patį nuostabiausią antrąjį Vaikystės Sodo gimtadienį. Išvažiavome iš Vilniaus anksti, dar švietė saulė, tačiau pakeliui užklupo vos ne audra. Kad jūs žinotumėte, kaip tai kirto per nuotaiką: ir blusų turgus, ir sodelio kūrybingųjų kiemų vertinimai buvo sugadinti to nelaimėliško lietaus...nejau ir gimtadienio bei išleistuvių šventė?!?!?! Ir vis dėlto gamta buvo maloninga: svečiams pradėjus rinktis, išsigiedrijo, ir visą laiką oras buvo nuostabus. Net ne geras, o nuostabus, nes buvo nei per šalta, nei per karšta - tiesiog idealu. Kartais (na, gerai, ne kartais) noriu gyventi Kalifornijoje - nereikia sukti galvos, koks gi bus oras.
Vat taip vat. Tokį dalyką pamačius tikrai gali susimąstyti, ar nori vaikų ir ypač - daugiau, nei vieno. Kadangi man jau nebeaktualu (vis vien jau namuose klega ketvertukas), tai tiesiog smalsumui patenkinti įdomu išvysti tokius skaičius.
Į šį spektaklį keliavome kitą dieną po "Grybų karo". Žodžiu, buvo visiškai teatrinis savaitgalis: abi dienas po spektaklį. Pradėsiu nuo to, kad man spektaklis labai patiko. Ėjome į spektaklį su mūsų krikšto dukros šeimyna, tad vaikai buvo 7.9, 6.4, 6 ir 3.6 metų. Rašoma, kad spektaklis yra skirtas vaikams nuo 5 metų. Tiesa. Gertrūda - kadangi jai iš esmės patinka teatras - žiūrėjo nė krust, bet iš užduodamų klausimų buvo nesunku suprasti, kad pats spektaklis dar sudėtingokas mūsų kruopai.
Vakar Vaikystės Soduose iškėlėme trispalvę (šiandien jau tik švenčiame): tikrai stengėmės, kad ir kotai, ir visos vėliavos atkeliautų iki vakar. O tada...tada atvėrėme vartus, išėjome į kiemą, užtraukėme tautinę giesmę ir iškėlėme vėliavą. Nuo vakar Sodeliuose kasdien plėvesuos ir Lietuvos, ir Vaikystės Sodo vėliavos. Gražiausia, kad giesmę giedojo visi. Net tie, kurie dar visai mažai kalba. Tikiu, kad auga nauja karta. Karta, kuri ne lauks, kol kas nors sukurs Lietuvą, bet patys ją kurs.
Kiek kartų per dieną ištariate šią frazę? Aš stengiuosi sakyti kuo dažniau. Dažniau. Ir dar dažniau. Gal kartais tai atrodo cheezy tiems, kuriems tai sakau, bet iš tiesų - ypač atsisveikindama - visada pagalvoju, kad - jeigu nebesusitikčiau - norėčiau, kad tai būtų paskutinė frazė, kurią mano mylimas žmogus prisimintų iš mano lūpų. Netikiu, kad ši frazė gali būti nuvalkiota. Netikiu, kad gali kam nors pabosti ją girdėti. Ypač, jei ji tariama iš širdies. Nes, po galais, tai yra labai graži frazė. Ir kiekvienas mūsų yra vertas ją girdėti dažnai. Dažniau. Ir dar dažniau.
Knygos pristatyme pagalvojau, kad mano (kaip mamos) pagrindinis tikslas dabar yra tiesiog apkabinti vaikus, pasikalbėti su jais, išraityti tinginį, vakare smagiai skaityti žurnalą/knygą. Visiškai ne(be)turiu tikslo kažką iš jų nulipdyti: noriu, kad jiems būtų gera, kad jie būtų laimingi ir - svarbiausia (be sveikatos) - kad gerai mokytųsi :) Nes jeigu gerai mokysis, tai bus ir laimingi, ir patenkinti, nes galės rinktis. Nieko nėra baisiau, kaip aklavietė. Ypač, jei pats save į ją įstumi.
Žinote, ką? Aš be galo be krašto džiaugiuosi, kad gyvenu šiandien. Nes, na, yra absoliučiai nerealu. Aš apskritai noriu gyventi tik ateityje, o į praeitį norėčiau nukeliauti tik iš sportinio intereso - na, kaip ir į Maldyvus. Likti ten ar gyventi praeitimi - ne mano stichija. Šios ir panašios mintys sukasi galvoje nuo tada, kai prieš keletą dienų pasaulį apskriejo žinia, kad Apple pristatė platformą vadovėliams.
Gruodžio mėnesį buvo paskelbti tyrimo, apėmusio 86 valstybes, rezultatai. Jie parodė, kad:
Kadangi per Vaikystės Sodo žiemos šventę susidraugavome su Švenčių miestu, tai apsidžiaugiau, kai jie pasisiūlė būti tinklaraščio svečiais ir parašyti apie saugius ir nesaugius fejerverkus. Pavyzdžiui, aš - kol neperskaičiau Rasuolės atsiųsto teksto - net neįsivaizdavau, kokie fejerverkai yra saugiausi. Tikriausiai būčiau stovėjusi parduotuvėje ir nežinočiau, ką pirkti ir tikriausiai nusipirkčiau tai, ką man tą akimirką sugebėtų parduoti pardavėja(s). Bet juk visai smagu būtų eiti į parduotuvę turint bent jau žalią supratimą, ko norėtum, ar ne?! Taigi dėkoju Rasuolei, kuri parašė šį įrašą, o visiems skaitytojams linkiu gražios (ir saugios!) Naujųjų Metų šventės:
Iki Kalėdų - vos kelios dienos. Šeštadienį net ėmė snigti - tarsi kažkas norėtų pasakyti, kad Kalėdos tikrai artėja. Kaip tik šeštadienį pagalvojau, kodėl mes organizuojame vakarėlius prieš Kalėdas? Kodėl ne prieš Jonines? Velykas? Užgavėnes? Ne, visi užsisuka į begalinį eglučių-žiburėlių-vakarėlių ratą būtent prieš Kalėdas. Įdomu. Food for thought, taip sakant.
Tikiuosi, kad visi, kurie svajojo, pasigamino savo svajonių Advento kalendorių. O aš - visai netikėtai - sužinojau, kur dar galima semtis idėjų: kai gaminome samariečių dėžutes Kaune, šiame nuostabiame projekte dalyvavo vieno Sodelį lankančio vaikučio mama. Kai ji atvyko ir iš vos ne lagamino dydžio rankinės ėmė traukti priemones, mes amo netekome: tiek spaudukų vienoje vietoje Lietuvoje dar nebuvau mačius! Pasirodo, mama skrebina. Vat taip va. Gyveni ir net nežinai, kokie talentingi ir nerealūs žmonės tave supa!
Labiausiai mane JAV nustebino tai, kad - vos praėjus Halloween'ui - jau viskas buvo paruošta Kalėdoms. Lapkričio pradžioje. Jeigu atvirai - nepatinka. Nusibosta laukti Kalėdų. Ėmiau ir pasidžiaugiau, kad Lietuvoje viso to nėra. Deja, džiaugtis teko labai trumpai: vos nusileidome Lietuvoje, Vilniuje jau buvo gausu Kalėdinių dekoracijų. Mama mia!
Šiandien - puiki diena ikimokyklinukų pilietiškumui ugdyti. Na, kuris mažylis niekada nesvajojo apie tapimą karaliumi/karaliene/princu/princese?! O dar laisvadienis! Kaip pradėti? Ogi papasakokite, kad vieną kartą Lietuvoje gyveno karalius Mindaugas ir karalienė Morta. Ką ant galvos dėvi karaliai? Karūnas!
Jau tikriausiai skaitėte straipsnį apie darželį Švedijoje, į kurį laukia (kad pakliūtų jų vaikai) šeimos, tačiau apie jį gandas sklinda ne todėl, kad yra eilė, o todėl, kad jis yra neįprastas darželis. Iš tiesų man apmaudu, kad vaikai dieną leidžia ugdymo įstaigoje, kurioje nėra nei rožinės, nei melsvos spalvos. Kuriame vengiama įvardžių. Dėl literatūros ir žaislų randu argumentų: juk beveik kiekvienas žmogus turime tam tikrų įsitikinimų, vertybių ir nenorėtumėme, kad vaikams būtų pateikiama prieštaraujanti tam, kuo tikimes mes, informacija. Pavyzdžiui, manau, kad Izraelio darželiuose mažai kietais lapais knygelių skatinančių meilę palestiniečiams.
Lietuvoje įmonių vadovai turi išklausyti darbų saugos kursus. Ir priešgaisrinės saugos kursus. Tačiau aš šįkart - ne apie kursus. Moteris, su kuria teko bendrauti kursus organizavusioje bendrovėje, buvo tikrai paslaugi ir neturiu nė menkiausio priekaišto - ji tikrai dirbo savo darbą (ir dar išmanė, ką sako, kas - kartais atrodo - nebūtinai būdinga sutinkamiems profesionalams!). Tačiau viena SMULKMENA išmušė mane iš vėžių - įmonės reklaminiai bukletai. Pasijutau, tarsi teleportavausi į praeito šimtmečio trečiąjį-ketvirtąjį dešimtmečius.
Nuo grįžimo į Lietuvą labai mažai rašau apie mūsų šeimyną. Anądien galvojau, kodėl, nes mano tėvai pasakė, kad daugiau apie mus žinodavo, kai mes gyvenom Belgijoje, o štai grįžau į Lietuvą ir prasmegau it skradžiai žemę...Vaikystės Sode :D Tačiau dabar Vaikystės Sodas - tarsi kūdikis, aplink kurį ir sukasi mūsų šeimos gyvenimas. Ir daug viso to yra tiesiog kasdienybė - juk nerašysi apie tai, kad didelė dienos dalis yra tiesiog apsipratimas gyventi su nauju kūdikiu. Tačiau yra tokių dienų, kurios nurauna stogą. Kai pasijunti išdidžiu išdidžiausiu to kūdikio tėvu (motina) ir norisi visam pasauliui šaukti apie tai, koks esi laimingas ir išdidus! Tokia diena buvo šiandien, nes vyko pirmoji jungtinė Miesto (Žvėryno) ir Miško (Antakalnio) Sodelių šventė.
Šiandien užmačiau nuostabią idėją - kosmetinį stalelį, kurį mama su mergaite pasigamino iš kartoninės (didelės) dėžės. Prisimenu, kad man labiausiai patikdavo namas iš kartoninės dėžės: išpjauti langai (tiesiog) ir nudažytos sienos. O viduje - mano pasaulis: pagalvės, antklodės, žaislai ir pan. Pasaka.
Jeigu yra straipsnių, kuriuos skaitydama absoliučiai apsiverkiu, tai šiandien perskaitytas The Economist - vienas jų. Apskritai The Economist vos ne kaskart priverčia susimąstyti. Aš - jei būčiau gimnazijos direktorė - savo mokiniams būtinai užsakyčiau The Economist. Just in case. Nes noriu, kad augtų mąstantys vaikai, o The Economist iš tiesų jau pats savaime moko užduoti klausimus. Bet aš ne apie tai. Šiandien noriu pakalbėti apie berniukus ir mergaites. Dar kartą :)
Ar žinote, kad šių metų balandžio 16 d. vyks kasmetinė aplinkos švarinimo akcija „Mes darom 2011“, kurios metu visi kviečiami tvarkyti aplinką, švarinti, rinkti šiukšles? Dar kalendorius sako, kad kovo 20 - ne tik pavasario lygiadienis, bet ir Žemės diena. Žodžiu, tirpstant sniegui džiaugiamės atgimstančia Žeme. Dar Belgijoje svajojau, kad Vaikystės Sode rūšiuotumėme šiukšles, todėl vieno susirinkimo Vaikystės Sode metu su auklytėmis nusprendėme, kad nuo balandžio 1 dienos pradėsime Vaikystės Sode rūšiuoti. Žinia, Lietuvoje perdirbama labai mažai šiukšlių, bet galima formuoti bent jau įprotį, ar ne?
Gytė pagamino ir atsiuntė labai gražią avytę iš kartoninio ritinėlio.
-iš rožinės spalvos iškerpame mažą širdelę, tai katės nosis. -iš juodo popieriaus iškerpame trikampes ausis ir ūsus; -ausis, nosį ir ūsus priklijuojame prie katino galvos;
-atsikerpame siūlo - truputį ilgesnį nei lapo aukštis; -siūlą merkiame į dažus/guašą , dedame į lapo vidurį, prispaudžiame delniuku lapą ir siūlą ištraukiame; -taip darome su daug siūlų ir spalvų;
Gytė, skaičiuodama aveles, mokėsi matematikos ir spalvų.
Gytės spalvota paršelio knyslė iš popierinės lėkštės.
Šią karvutę Gytė pagamino iš skalbinių segtukų ir kartono.
Iš dviejų popierinių lėkščių Gytė pagamino paršelį.
Gytė iš vienkartinės lėkštės pagamino karvutę.
Gytė su mamyte Giedre darbuojasi nepailsdamos, tik aš vis užtrunku publikuodama jų žavinguosius darbelius. Prieš pora savaitėlių jų namuose buvo paskelbta tema "Naminiai gyvūnai". Tai vienas iš darbelių buvo bitutės gėlytėse.
Valentino dienos konkurso laimėtoja Reda dalinasi idėja kaip pasiūti mielą dovaną.
Įdomu, kiek amžių jau vyksta diskusija, kiek mums reikia žinių? Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad žinios yra reikalingos. Kuo daugiau mokomės, tuo daugiau susidaro neuronų jungčių, o kuo daugiau neuronų jungčių, tuo lengviau siejame informaciją, tuo lengviau įsisaviname naują. Juk tikriausiai kiekvienas girdėjote, kad sunkiausia mokytis pirmas penkias kalbas :) Ir štai negalėjau patikėti, kai perskaičiau, kokie reikalavimai buvo aštuntokams 1895 metais Kanzaso valstijoje. Įdomu, kiek mūsų atsakytumėme į šiuos klausimus?
Atsiųstas dar vienas NUOSTABUS darbelis, kurio kažkodėl negavome konkurso metu, nors darbštuoliai siuntė ir pirmąjį laišką.
Kazimieras (6m.) sugalvojo Vasario 16 išvakarėse pagaminti mašiną raketą, kuri važinėtų aplink Lietuvą ir saugotų ją nuo bet kokių agresorių.
Konkursui darbelį-širdelę atsiuntė Matas.
"Gedimino stulpus" konkursui atsiuntė Dovilė.
Vakar Pasakoje su "Pasaka" gaminome vilkus, nes skaitėme pasaką apie "Vilką ir 7 ožiukus" ir žiūrėjome filmuką apie vilkus "Alfa ir Omega".
Laba labai mielą varliuką iš veltinio atsiuntė Leonardas.
Airidas (4m ir 8mėn) konkursui atsiuntė įspūdingą Gedimino pilį.
Šį nuostabų medelį su trispalviais lapeliais konkursui atsiuntė Vilkyškių ( Pagėgių savivaldybės, Tauragės apskrities) vaikų užimtumo kambario popamokinės grupės vaikai su socialine pedagoge Deimante.
Gytė pasipuošė trispalviu žiedeliu.
Dar vienas nuostabus Gytės darbelis- Baltijos jūra iš vienkartinės kartoninės lėkštės.
Gytė 3-jų spalvų prieskoniais dekoravo širdelę.
Gytė su mama nepailsdamos darbuojasi toliau. Siunčia darbelius ir konkursui. Pirmasis darbelis- "Trispalvis žirgas iš pėdutės atspaudo".
Artėjant Šv.Valentino dienai į savo pašto dėžutę gaunu įvairiausių darbelių su širdelėmis idėjų. Kai kurie - kaip tas, kuriuo iliustravau šį įrašą - man nepaprastai patinka.
Šį darbelį Konkursui pagamino Greta (4,5m) su mamyte Aiste.
Konkursui "Aš myliu Lietuvą" savo piešinį atsiuntė Aurimas (7,5m).
Labai įdomus Gytės ir mamos Giedrės darbelis padedantis pažinti ir skaičiukus, ir spalvas, ir geometrines formas.
Labai smagus būdas mokytis matematikos skaičiuojant boružėlių taškučius.
Dvimetė Gytė mokosi matematikos net pasitelkdama magiją :-)
Dvimetės Gytės mama pagamino "veidrodinius" skaičiukus atspaudams.
Dar vienas žavingas matematinis Gytės darbelis, supažindinantis su skaičiais, skaičių seka ir padedantis išmokti nustatyti kiekį.
Šios žuvytės, kurias pagamino Gytė su mama Giedre, supažindina su skaičių seka.
Stebuklingieji dvimetės Gytės skaičiai.
Neapsakomai nuostabus Gytės ir jos mamos Giedrės pagamintas skaičių ratas.
Gytė su mamyte gamina ir nuostabius matematinius darbelius. Šis padeda išmokti/pasikartoti skaičiukus, jų seką ir geometrines formas.
Gytė atsiuntė briedį, pagamintą iš vienkartinės lėkštės ir šakelių.
Labai įdomus Gytės darbelis- "važiuojančios mašinytės".
Gytė su mamyte Giedre iš kojinės pagamino kiškutį.
Gytės pagamintas šikšnosparnis- labai dailus ir visai nebaisus, o net mielutis.
Kalakutą su dailia spalvinga uodega iš delniukų atspaudų iškarpų taip pat pagamino darbščioji dvimetė Gytė.
Gytė pagamino nuostabaus grožio pelėdą su sparnais iš delniukų atspaudų.
Nuostabi Gytės pagaminta gyvatėlė-armonikėlė.
Šį spygliuotą ežiuką taip pat pagamino Gytė (2m 3mėn). Spygliukai- dantų krapštukai.
Iš kartoninės tūtelės nuo tualetinio popieriaus Gytė pagamino lapę.
Gytė pagamino nepaprastai žavingą briedį su ragais iš delniukų atspaudų.
Dvimetės Gytės ir jos mamos Giedrės darbelis, padedantis išmokti/pasikartoti spalvas.
Darbštuolė Gytė ir jos mama Giedrė darbuojasi nesustodamos. Sausio pabaigoje jų namuose buvo paskelbta darbelių tema "Miško žvėreliai". Pirmasis darbelis- "Voverė ir gilė".
Vasario 14 dieną Vaikystės Sode švęsime Širdelių dieną, o vasario 15 dieną - Lietuvos dieną. Žinia, vasario 16 - valstybinės šventės diena, todėl norėjosi, kad tos dvi dienos simbolizuotų kažką gražaus, būtų tikrai prasmingos. Taigi kalbėjome su mokytojomis apie tai, kad tomis dienomis darysime vieną didelę bendrą šventę, kurios minėjimas/kalbėjimas apie ją ir veikla truks dvi dienas. Taigi Širdelių diena ir Lietuvos diena jungiamos į vieną šventę, kurios pavadinimas - MYLIU LIETUVĄ.
"Pukuotukinių", Gytės ir jos mamos Giedrės, darbelių serija baigėsi darbeliu "Skėtis". Kaip tik vakar jų labai labai reikėjo, nes lijo lijo visą dieną.
Gytė dekoravo ne tik tigro paveiksliuką, bet ir Mikės Pukuotuko.
Gytė atsiuntė labai gražiai dekoruotą tigrą.
Dar vienas, šį kartą- "uodeguotas", mamytės Giedrės darbelis.
Šaunioji mamytė Giedrė, savo dvimetei dukrelei Gytei, pagamino dėlionę.
Darbštuolė Gytė (2 metai ir 3 mėn) su mama Giedre atsiuntė laaabai daug darbelių, tik aš vis neprisėdu jų publikuoti, o darbeliai labai labai smagūs.
Šį šuniuką atsiuntė septynmetis Leonardas.
Antrasis darbelis, kurį gaminome kino teatro "Pasaka" ir "Vaikystės sodo" dirbtuvėlėse- pelytė "Kiaušinis" :-) Pavadinimą jai (ir pelytei "Širdelei") sugalvojo Austėja su dirbtuvėlių dalyviais.
Kiekvieno mėnesio antrąjį šeštadienį mes skaitome ir darbuojamės kino teatre "Pasaka". Pastarojo susitikimo (sausio 8-tą dieną) metu skaitėme apie pelytes, darėme du darbelius ir žiūrėjome filmuką apie Peliuką Perį. Vienas iš darbelių- Pelytė "Širdelė".
Šias nuostabias snieguoles atsiuntė Mantvydas (2 metai ir 3 mėnesiai) ir jo mamytė Sigita.
Gabrielius su mamyte pagamino savo mėgstamą darbelį- varpelius iš kartoninio kiaušinių dėklo.
O Leonardo sesutės Goda ir Gabija pagamino eglutę iš tualetinio popieriaus ritinėlių.
Nepailstantis septynmetis darbininkėlis Leonardas pagamino šį Kalėdų seneliuką.
Gytė pasigamino net Kalėdų gėlę- Puansetiją.
Gytė, kaip tikrų tikriausias šaltukas, papuošė langą ir eglę šerkšnu.
Dar vienas Gytės darbelis- eglutė su kruopomis.
Darbštuolė Gytė visą gruodį darbavosi iš petis ir net priešpaskutinę praėjusių metų dieną atsiuntė dar keletą darbelių. Vienas iš jų- šis snaigių namelis.
Darbštuolė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) prikepė sau ir kaimynams saldžių staigmenėlių.
Šią puokštę iš šakelių ir modelino konkursui atsiuntė mamytė Aušra su dukrytėmis.
Mama Aušra atsiuntė savo ir dukryčių darbelį- įspūdingą kartoninę eglę.
Mantvydas su mamyte atsiuntė Kalėdinius atvirukus.
Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) atsiuntė ir "taškuotus" darbelius- eglutę ir nykštuko kepurę.
Eglutę konkursui atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Šį darbelį atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Vilius (greitai 2 metai) ir Tadas (4 metai) atsiuntė žavingus, barzdotus Kalėdų senelius.
Šį gražų ir, tikiu, labai labai skanų, meduolinį namelį atsiuntė Angelo mama Egle. Mama lipdė namelį paslapčiomis, nes ruošė Angelinui siurprizą.
Baigėsi ir antroji darbelių reanimacijos savaitė. Labai džiaugiuosi, kad nepasidaviau, nes šią savaitę buvo atsiųsta daug daugiau darbelių - net 15! Tiesa, kadangi tik šiandien juos visus sėdau sukelti, tai maniau, kad į pabaigą reikės ir mane reanimuoti, ne tik darbelių skiltį :)
Giedrė su dvejų metukų dukrele Gyte atsiuntė šį darbelį:
Baigėsi pirmoji darbelių reanimacijos savaitė. Kai mes klausėm pirmosios pagalbos kursą, sakė, kad pradžioj atgaivinti lengva nėra, bet REIKIA NEPASIDUOTI! Taip ir aš :) Nors pirmąją savaitę buvo atsiųsti tik du darbeliai (Grigo ir Kipro bei Angelo) ir abu dalyviai laimėjo prizus, šią savaitę ir toliau skelbiu darbelių reanimaciją. Šįkart - vėl du prizai.
Šiandieną pas mus namuose tikrų tikriausia kepinių diena- Benediktas, Vincentas ir Miglė pluša virtuvėje. Jie kepa sausainukus, kuriuos "Sodiečiai" dovanos vaikučiams ligoninėje.
Kalėdos - metas, kai norisi daryti daug gerų darbų. Žinoma, galime leistis į diskusiją, kad juos daryti reikia norėti nuolat, tačiau šis įrašas - ne tokiai diskusijai. Šįkart norėčiau pakalbėti apskritai apie gerus darbus, kuriuos galime daryti sau ir vieni kitiems. Kadangi gaunu ir visokių idėjų naujienlaikraštį, ir Lietuvoje viena ausimi pas tėvus klausiau Maltos ordino organizuoto labdaros koncerto, ir Vaikystės Sode gaminame su bendruomene samariečių dėžutes, kurias jau gruodžio 15 vešime onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, nusprendžiau, kad pats laikas apie tai pakalbėti ir tinklaraštyje.
Reikia gelbėti dūstančią darbelių skiltį, todėl kviečiu ją REANIMUOTI. Skelbiu Kalėdinio darbelio konkursą. Siųskite kartu su vaiku arba vaiko darželyje darytus darbelius ir kiekvieną savaitę net du skaitytojai, atsiuntę darbelius, laimės prizą! Prizas - labai tinkantis šiuo metų laiku - OMEGA DEFEND minkštosios želatinos kapsulės, kuriose yra išgrynintų žuvies taukų! Jos yra skirtos suaugusiems, bet juk tėveliams labai svarbu rūpintis ir savimi, ar ne? Jas tinklaraščio darbelių konkursams padovanojo PharmaSwiss.
Ketvirtadienis - diena, kai valgom Beatos rekomenduotą patiekalą. Ir štai šį ketvirtadienį valgėme spagečius. Ir štai tokius spagečius, kad aš jaučiuosi iš naujo juos atradusi! Nes jau kaip nusibodo tie bolognese, nebenorėdavau nė žiūrėti į jų pusę... Tai vat vakar gaminome padažą a la Špinatas Bondauskas, anot pačios Beatos:)))
Kai su Vaikystės Sodo auklytėm anądien kalbėjome apie karnavalą, sakiau, kad saldainiavimui pasidarytų krepšelius. Jos paprašė, kad rasčiau įvairių krepšelių pavyzdžių. Šiandien su tokiu saldaniavimo krepšeliu grįžo ir Gertrūda iš lopšelio (pas juos buvo Halloween'o karnavalas). Pagalvojau, kad tokį krepšelį - tik vis pakeičiant dekoracijas "į temą" - galima pasidaryti bet kokiai šventei. Kadangi - darant šiuos krepšelius - svarbiausia yra mintis, tai aprašysiu tik vieną - tą, kurį parsinešė Gertrūda.
Taigi...ketvirtadienis. Kai kalbėjome su Beata ir galvojau, kurią čia dieną išsirinkus, išsirinkau gaminimui ketvirtadienį, nes, maniau, tai mano lengviausia diena. Na, po visų mokyklų tik Vilhelmas vakare turi baseino treniruotę, o ir šiaip toks tas ketvirtadienis, kaip sako nelietuviai, little Friday:) Tik vat taip ėmė ir atsitiko, kad šį ketvirtadienį išvažiavo Gabrielius, vadinasi, vakaras bus 4:1. Ir čia dar ne viskas. Rytoj Augustas į mokyklą turi nunešti išskabtuotą moliūgą šeštadienio Halloween'o šventei (kuri yra vienas didžiausių ir gražiausių renginių jo mokykloje metuose), Morta ryte pareiškė, kad šįvakar turiu nulakuoti jai nagus.
Patys nuoširdžiausi sveikinimai visiems pedagogams ir, žinoma, visiems tėvams, nes juk būtent JŪS esate pirmieji savo vaikų MOKYTOJAI! Ypatingus linkėjimus siunčiu fantastinėms Vaikystės Sodo auklytėms Renatai, Ingai ir Laurai bei mūsų savanorėms Justei, Emilijai, Kotrynai, Rugilei ir Daivai! Kadangi aš šventai tikiu, kad švietimas gali išgelbėti pasaulį, tai, žinoma, manau, kad ši profesija - viena svarbiausių :) Ji svarbi ne tik todėl, kad galime daryti įtaką žmogaus formavimuisi, bet svarbi ir mums...kad galėtumėme augti, kad galėtumėme tobulėti, kad galėtumėme...visą gyvenimą mokytis!
Jeigu turėčiau vien tik sūnus, gal taip jautriai nereaguočiau. Dabar gi visa tai lenda po mano oda ir graužia iš vidaus. Rimtai. Galiu pamiršti mandagumą ir visą kitą 'umą, jei kas nors pasako kažką iš serijos "tik moterims". Pjauna. Žudo. Nes, žinote, ką? Nebegrįš tie laikai, kai moterys NEgalėjo pasirinkti. Dabar ir vyras, ir moteris gali rinktis, ką nori daryti gyvenime. Ir KAIP tą nori daryti. Šiandien man parašė viena draugė, kuri išėjo į darbą, kai vaikui suėjo metukai:
Šitas žaidimas - pusiausvyrai lavinti. Vadinasi, stambiosios motorikos lavinimui. Nekalbant apie tai, kad jis dar ir labai smagus, o pasiruošimas jam puikiausiai lavina ir smulkiąją motoriką! Žodžiu, tikras lobis:)
Kai galvoje rutuliojosi Vaikystės Sodo koncepcija, viena pirmųjų su maistu susijusių minčių buvo ta, kad Vaikystės Sode vaikams būtų tik vandenukas. Ne kartą buvau skaičiusi, kad natūralios sultys (kuriomis labai daug kas labai labai džiaugiasi) yra it saldaniai: geri saldainiai, tačiau saldainiai, todėl jais piktnaudžiauti nereikėtų.
Aš visą vaikystę galėjau misti vien blynais. Ir buvo pasaulyje tokia vieta, kur tuo ir mitau - pas savo močiutę Kretingoje. Ji net neklausdavo, ko norėčiau - kepdavo blynus: per visą keptuvę, plonus, storus, mielinius, su obuoliais, su šviežiomis uogomis...net su agrastais. O jau jos blynai būdavo tokie, sakyč, užgavėniški...nieko nepagailėta! Kartais net pagalvoju, kaip aš tada taip juos valgiau, nes juk jie labiau buvo čirškinti, nei kepti (o aš riebaluoto maisto nemėgstu...čia jau matau kaip Renata iš manęs juokiasi, nes ji sako, kad aš siaubingai išranki maistui ir reikia stebėtis, kad iš mano vaikų toks tik Augustas!!! :) ).
Amelija, kartu su mama Julija, atsiuntė savo fėjų šventės aprašymą.
Šiąnakt, pusę antros, pagalvojau apie Robert Burns eilėraštį "A Red, Red Rose". Ar žinote, kad Burns'as labai stengėsi išsaugoti tradicines škotiškas dainas ir, galima sakyti, garsioji "Auld Lang Syne" šiandien yra dainuojama jo dėka?
Ką gi, šiandien prašysiu jus truputį papriekabiauti: kelios galvos geriau, nei viena! Jau baigiu apsispręsti dėl maitinimo. Jam turėjau keletą reikalavimų: a) kad tiektų įmonė, kuri jau turi patirties ir įdirbį tiekiant maistą vaikams, nes visiškai nesinorėjo eksperimentuoti šioje srityje; b) kad įmonės politika būtų lanksti ir atsižvelgtų į mano prašymus ir c) svarbiausia - visavertis ir kokybiškas maistas.
Turiu pripažinti, jau gerus 10 metų galvojau, kaip čia pavadinus ir nepagadinus lietuviškai mano top 10 maisto sąraše esančio smoothie. Kad jūs įsivaizduotumėte, ką man reiškia smoothie, pasakysiu, kad aš, anti-virtuvės žmogus, buvau nusipirkusi smoothies receptų knygą. Ir ne tik nusipirkusi! Gaminau! Žodžiu, reikalas visiškai rimtas. Ir štai su Gabrieliumi užėjome į kofe-iną ir...išvydome ten parduodamus smūčius! Cha! Super. Ne tik dėl to, kad smoothies yra parduodami, bet ir todėl, kad taip paprastai išsprendė pavadinimo klausimą. Bet aš nepasiduosiu :) Na, juk turi būti kas nors smagiau, nei "kokteilis" ir originaliau, nei "smūtis" :D Ir dar. Juos daug pigiau gamintis namuose. O tokią karštą vasarą jie - nepakartojami! Todėl keletas receptėlių, manau, gali jus visai sudominti:
Pirmą kartą apsilankiau renginyje "Pasaka parke" JAV, Kalifornijoje. Organizavo miesto biblioteka. Susirinko šeimos su mažyliais, o bibliotekininkė skaitė knygeles. Vieni vaikai klausė, kiti malėsi aplink, tačiau vaizdelis buvo idiliškas. Taip šeimos buvo skatinamos lankytis viešosiose bibliotekose bei apskritai skaityti savo vaikams. Apie skaitymo vaikams naudą esu jau tiek rašiusi, kad šiandien daugiau net neberašysiu. Tačiau parašysiu apie renginį, kurį organizuoju Lietuvoje.
Jums reikės:
Šeštadienį važiavome į didelę parduotuvę apsipirkti, nes žinojome, kad liksime be mašinos (reikėjo visai savaitei susipirkti maistą). Ir štai toje parduotuvėje vos už 1.5eu pardavinėjo Hertos tešlas-paruoštukus. O jei pirkai dvi, dar gavai knygą dovanų, kurioje - 9 nesaldžių ir 9 saldžių kepinių receptai. Žinoma, nusipirkome dvi tešlas (reklamos aukos, ne kitaip :)) ir parsinešėme namo knygą!
Ar nenorėtumėte savo kukuliui štai tokių sauskelnių? Pagalvojau, kad vasarą berniukams būtų buvę visai linksma!
Štai ir baigėsi dar vienas mūsų konkursas - konkursas, skirtas Mamos ir Tėtės dienoms! Tuoj išsiaiškinsime 2 prizų laimėtojus...
Ką gi, turim devynis teisingus atsakymus į savaitgalio klausimėlį: kas mane labiausiai suerzino tekste? Noriu visoms padėkoti už atsakymus, nes jie atkreipė dėmesį ne tik į tai, kas galėjo būti nepasakyta, bet ir į problemas, vis dar kamuojančias mūsų ugdymo įstaigas... Kita vertus, tokia analizė padeda pažvelgti ugdymo įstaigoms pačioms į save ir į(si)vertinti.
Beveik visi, kurie augina vaikus, perka dėliones. Nes jos yra "gerai". O vis dėlto ar žinote, kodėl dėlionės yra "gerai"? Visų pirma, mes leidžiame laiką drauge su vaiku. Tai - neįkainojama. Ir turbūt vertingiausia, ką duoda dėlionės dėliojimas drauge. Dėlionės skatina loginį mąstymą, nes iš detalių reikia sudėlioti tarpusavyje susijusią visumą. Dėlionių dėliojimas moko koncentracijos ir atkaklumo, baigti tai, kas pradėta. Be to, dėlionė - rami veikla. Kadangi vaikai yra nuolat stimuliuojami (tą sąlygoja aktyvus gyvenimo tempas, daug būrelių ir pan.), tai tokia rami veikla - labai naudinga. Be to, dėlionės priverčia smegenis "prakaituoti", t.y. jos yra smegenų mankšta, o, žinia, jas mankštinant susidaro daugiau neuronų jungčių, o kai daugiau neuronų jungčių, tai geriau sekasi atlikti įvairiausias užduotis! Taip pat pastebėta, kad vaikai, kurie reguliariai dėlioja dėliones, moka geriau surinkti informaciją, įvertinti situaciją ir greičiau randa sprendimus problemoms!
Ar žinote šią žydų patarlę: "Dievas negalėjo būti visur, todėl sukūrė Mamas"? Tačiau...ir mamos negali būti visur, kur jų atžalėlė (net jei turi vieną!) Taigi viena jų - labai įsijautusi į savo apsaugojančios motinos vaidmenį, žengė tokį, sakyčiau, ohoho žingsnį - Rachel Wilder iš Oxfordshire savo 19mečiui sūnui kelionės po pasaulį metu įdavė palydovinio stebėjimo prietaisą ir dabar gali matyti/žinoti, kokioje gatvėje yra jos sūnus! (Pats tas, ko norėtų visi 19mečiai :D)
Pirmadienio rytas. Nelabai ankstyvas, nors ir vaikams atostogos (juk per atostogas vaikai keliasi anksčiausiai!). Tiesiog aš sugebėjau pramerkti akis tik tada, kai jau Gertrūda su Morta buvo užlipusios man ant galvos (tiesiogine prasme) ir viena kitai gan pakeltais balsais sakė: "MANO MAMA!"
Štai ir laikas paskelbti naują konkursą. Kadangi grėsmingai artėja Mamos diena, o po jos - nespėjus nė apsižvelgyti - atlekia ir Tėtės diena, tai, žinoma, geriausias konkursas: ką galime padovanoti Mamai ir Tėtei? Į kokį darbelį galima sudėti šypseną, juoką ir tą besąlygišką meilę, kurią vaikai jaučia savo tėvams...kad ir kokie jie būtų!
Kadangi pastarosiomis dienomis kalbėjome apie vyrus ir moteris, apie lyčių lygybę, tai, manau, labai tinkantis yra ir kovo 6 dienos "The Economist" straipsnis, kuris taip ir vadinasi "Gendercide". Nenuostabu, kad šis žodis - toks panašus į "genocidas". Visa tai autorių daryta sąmoningai...
Turiu keletą draugų (ne draugių, o draugų!), kurie, išgirdę šių dviejų žodžių kombinaciją, suraukia nosį. Ne dėl to, kad jie - ne už lygias galimybes. Jie mano, kad jau seniausiai tos lygios galimybės yra, o dabar tai jau likęs tik moterų siekis būti tokiomis kaip...vyrai :D Jie džiaugiasi (ir garsiai apie tai pasakoja), kaip dalinasi pareigomis su žmona/drauge ir kaip čia viskas yra paprasta. Žinoma, aš čia supaprastintai sakau, bet iš principo, jų nuomone, tokių institucijų kaip Lygių galimybių institutas Europoje visiškai nereikia, nes jie užsiima, švelniai tariant, sliekų ieškojimu ten, kur jų nėra.
Augustas sako, kad jam labai patinka balandžio 1oji, nes galima meluoti ir nepakliūti į bėdą! Vakar kaip tik ir buvo ta diena, kai buvo galima pokštauti, ir niekas negalėjo už tai ant jūsų pykti. Gabrielius keletą kartų apgavo vaikus, ir jie valėsi ir dažus nuo veido, ir bėgo žiūrėti, kuo ten išsitepę :) Kokių įdomesnių pokštų dar galima sugalvoti šią dieną?
Pažadėjau savo bernužėliams (dideliems šunų mylėtojams) iškepti sausainukų "šuniukų", o tie šuniukai ėmė ir pavirto avinukais :-)
Šiuos mielus ir, įtariu, labai skanius zuikučius atsiuntė Angelo su mama Egle.
Kai buvau Lietuvoje, atkeliavo nuostabi dovana - marškinėliai su užrašu austėjosblogas.lt :) Marškinėlių kelionės iki mūsų namų istorija tokia:
Augustas pasakė (taip, taip, mūsų trys vaikai gimę vienas paskui kitą...atsikvėpti po vieno gimtadienio nelabai pavyksta, kai jau reikia intensyviai galvoti apie kitą!), kad nori gimtadienio namuose. Ir ne šiaip gimtadienio, o sleep-over, t.y. su nakvyne :) Žodžiu, prieš vakarienę atvažiuos krūva aštuonmečių-devynmečių ir...neišvažiuos iki po-pusryčių :) Taigi pamažu pradedu galvoti apie šį iššūkį, nes juk nesinori, kad vaikai nuobodžiautų, bet ir nesinori, kad "eitų galvomis" :D
Praėjusią savaitė The Times pranešė apie naują programą: aštuonių valstijų valstybinės gimnazijos leis 10tokams laikyti specialius egzaminus ir – jeigu egzaminai bus išlaikyti – viduriniojo mokslo diplomą vaikas galės gauti porą metų anksčiau ir...iš karto stoti į valstybinį koledžą. Čia reikėtų truputį pasiskaityti, kas JAV yra community college, o jeigu nenorite skaityti, tai galiu pasakyti, kad tai - panašu į aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kuris trunka dvejus metus ir gaunamas tam tikras pažymėjimas arba diplomas.
Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).
Štai ir baigėsi dar vienas darbelių konkursas. Ačiū visiems dalyvavusiems ir siuntusiems savo darbelius! Džiugu stebėti, kaip auga darbelių sąrašas - juk tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gali ir galės semtis vis įvairesnių idėjų laiko leidimui KARTU SU VAIKU!
Leonardo mama su mumis pasidalino Šv. Agotos dienos minėjimo įspūdžiais.
Šiandien baigėme triaukšti Vasario 16-osios sausainiukus, todėl pagalvojau, kad parodysim seneliams, kokius sausainiukus, kokią kaukę ir kokią viktoriną apie Lietuvą vaikai vakar sumeistravo!
Jeigu turite noro ir laiko (aš tai nelabai įsivaizduoju, kad aš - vieną ramindama - imčiau ir įsitaisyčiau kokia nors jogos poza, o kiti trys tuo metu lauktų :D Na, nebent visi dėl bendros naudos tokia poza įsitaisytumėme...), galite išbandyti keletą jogos pozų, kurios, sakoma, nuramina susierzinusį mažylį.
Ir mes pagaliau padarėme tautinį darbelį- išsikepėme sausainių "Lietuvos vėliava".
Būtent tokia mintis kilo šiandien tiesiog "prikepus" žiūrint britų lytinio švietimo laidas. Suprantu, kad tai - viena iš lytinio švietimo priemonių DB mokyklose, o ir ne visos pasirenka būtent tokį būdą, bet man patiko. O kai - žiūrėdama šeštą laidą - apsiverkiau, tai negalėjau patikėti, kad AŠ APSIVERKIAU ŽIŪRĖDAMA LYTINIO ŠVIETIMO LAIDĄ :D
Šiemet tinklaraštis dalyvavo dviejose Kalėdinėse akcijose: fondo "Algojimas" ir prekybos tinklo IKI bei "Maisto banko", kurios jau abi - kartu su 2009aisiais - baigėsi. Bet, pavyzdžiui, "Algojimo" akcijos anketos vis dar internete, vis dar ne visos išpildytos...
Štai ir baigėsi mūsų Kalėdinių darbelių konkursas. Na, jis baigėsi jau prieš keletą dienų, per Kalėdas, tačiau Renata su savo vaikinais buvo išvažiavę pas artimuosius, o mes buvome sulaukę artimųjų, todėl ir - kaip tie išmintingieji kurmiai - darbelių "nesuskaičiavome" iškart. Tačiau - vos atslūgus švenčių maratonui - sėdome dėti visų taškų ant "i".
Šį įrašą parašyti paskatino Eglės komentaras ir klausimai: kaip mes atskiriame Kalėdų senį ir jo dovanas ir Kalėdines dovanas artimiesiems? Ar vaikams nekyla klausimų, kodėl jiem neša dovanas Kalėdų senis, o artimiesiams perkat su šeima?
Prieš porą savaičių gavau laišką, į kurį tik šiandien prisiruošiau atrašyti. Laiškas buvo rašytas p. J.Čepauskienės "Gudragalvio" bendrovės vardu. "Gudragalvio" nuorodą esu įsidėjusi, o ir netiesiogiai su "Gudragalviu" jau esu bendravusi ne vieną kartą: dar dirbdama AISV'e užsisakiau iš ten priemonių, kurių anksčiau Lietuvoje nė su žiburiu nebūdavo įmanoma rasti...
Šiandien vaikams teko svarbi užduotis - papuošti mūsų "dekoracinę" sieną. Tiesiog rudenį ten kabojo vaikų rudeniniai piešiniai, po to pririnkome ir ant jos priklijavome įvairiaspalvių lapų... Jau kuris laikas siena buvo tuščia ir, kaip sakant, "badė akis". Taigi šios dienos užduotis buvo papuošti Kalėdiniais darbeliais šią mūsų sieną.
Kadangi ketvirtadienis mums - labai sunki diena, tai dienos užduotėlė buvo lengva: reikėjo nuvažiuoti į paštą iš išsiųsti laiškus visiems probočiams. Pašte (po visų mokslų ir būrelių) atsidūrėme 19.30. Pasisekė, nes paštas dirba iki 19.45.
Nežinau, kaip jums, bet man nepaprastai patinka žvakės. Nuo pat vaikystės turėdavau jų daug. Ypač patikdavo didelės didelės, įvairių spalvų ir skleidžiančios įvairiausius kvapus. Kai buvau septynerių, net namus per tokius žaidimus su žvake buvau padegus: ruošiau namų darbus, šalia pasistačiau žvakę. Užkliudžiau. Žvakė plumpt už stalo, o ten buvo tokie ploni pagaliukai sudėti, kurie tuoj pat užsiliepsnojo. Žaibo greičiu laksčiau į/iš tualeto su vandeniu, o širdis daužėsi kaip patrakusi, kol užgesinau. Bet žvakėms meilė neužgeso.
Šiandien vaikų laukė užduotėlė, kuri nedavė ir man ramybės: ar jie supras? ar padarys? Ryte atidarę stalčiuką rado štai tokį užrašą: Peržiūrėti savo rūbų spintą. Padovanoti keletą savo rūbų vaikams, kurie jų turi mažiau, nei jūs!
Šiandien - ieškodama užkandėlių idėjų - radau daug smagių receptų. Tiesa, man jie labiau atrodė šventiniai, nei kasdieniniai (be to, dauguma jų užkandžių dėžutėje ir dar mėtomi vėtomi vieno arba kito džigito paprasčiausiai susimaltų "negyvai"), bet gal yra tokių vaikų, kuriems galima kasdien dėti šventines užkandėles?
Apie antrąją užduotėlę galiu parašyti iškart, nes vaikai...ją atliko iki grįžimo namo iš darželio/mokyklos! Iš tiesų gerai, kad jie tokie sąžiningi, mat šiandien namuose - 7 vaikai. SEP-TY-NI. Tai man priminė kaip kartą - tada dar gyvenome Lietuvoje - šeši ar septyni Augusto klasiokai maldaute maldavo, kad galėtų atvažiuoti pas Augustą. Ką gi, važiavome pas mus namo visa kolona, kepiau daug kotletukų su makaronais ir atrodė, kad darbas mokykloje toli gražu nesibaigė 16val.
Štai ir prabėgo gruodžio pirmoji. Ar visi jau atlikote tos dienos užduotis? Mūsų pirmoji užduotis buvo padaryti Kalėdų vainiką. Tiesa, vaikai nustebo, kad šiemet nauja tvarka: skanumynas tik po to, kai darbelis jau atliktas :D
Savaitgalį Matas su mama Gintare kepė imbierinius meduoliukus ir dalinasi jų aprašymu bei fotoreportažu su mumis. Ačiūūū.
Visa šeimyna jau miega, o aš vis dar sėdžiu ir mintyju. Tiksliau, grožiuosi Kalėdinėmis namų dekoracijomis ir puošmenomis. Mano mama visada labai gražiai Kalėdoms išpuošdavo namus: atrodydavo, kad kiekvienas kampas kvepia Kalėdomis ir jų laukimu. Aš - vartydama žurnalus, žiūrėdama nuotraukas bei prisimindama savo vaikystės namus - visada galvoju, kad ir aš taip norėčiau. Bet...
Džiaugiuosi, kad rytoj - jau penktadienis. Viena priežasčių - baigiasi kolektyvinės užkandėlės savaitė. Kas yra kolektyvinė užkandėlė? Kolektyvinė užkandėlė - kai viena šeima perka užkandėles visai klasei.
Šiandien - kadangi Briuselyje lyja antra diena beveik be sustojimo - apie lauko darželį galvojau itin daug. Taip, taip - LAUKO DARŽELĮ. Jeigu nežinote, mielieji, tai toks darželis, kuriame vaikai VISĄ LAIKĄ būna lauke (Darželis atidarytas nuo 7val ryto iki 5val vakaro). Turbūt šyptelėjote ir pagalvojote: na, juk valgo vaikai tai viduje? Ot ir ne! Valgo, rengiasi, žaidžia, miega pietų miegelį - VISKAS lauke. Išimtis - metinukai. Jiems šaltuoju metų laiku galima valgyti viduje. Visi kiti vaikai į vidų eina tik į tualetą. Tokį darželį man teko įdomi laimė aplankyti kelionės į Švediją metu. Bet...apie viską nuo pradžių.
Šiandien gavau laiškelį iš akcijos koordinatorės, kuris, tikiuosi, padės atsakyti į Jūsų klausimus:
Šią akimirką, kai rašau šį įrašą, aš ir mano tinklaraščio lankytojai esame surinkę 10 centų :D dovanoms skurstantiems vaikams pirkti. (Tiesa, vieną kartą spaudžiau aš, o kitą - Agnė, kuri padėjo banerį įdėti į tinklaraštį). Ką noriu tuo pasakyti? Tinklaraščio dešinėje, virš kategorijų, yra naujas "baneris", ant kurio parašyta RENKU PINIGUS VAIKŲ DOVANĖLĖMS - PRISIDĖK NEATVERDAMAS PINIGINĖS. Taip, taip - neatverdamas. Jums reikia tik paspausti ant baneriuko, ir vaikas iš skurstančios šeimos gaus 5 centus! Kuo daugiau skaitytojų paspaus, tuo daugiau pinigėlių paaukosime... Tiesa, iš vieno IP adreso galima spausti kartą per VALANDĄ :D
Prisipažinkite - Kalėdiniai sausainiukai yra ypatingi, ar ne? Aš, prisimenu, pasiutau, kai pamačiau, kad Kūčiukus pradėjo pardavinėti ne tik vos vos prieš Kalėdas, bet ir gerokai anksčiau. Bet tai buvo jau seniai...dabar jau nebestebina! Kodėl Kalėdiniai sausainiukai ypatingi? Na, man Kalėdos VISADA kvepia cinamoninėmis bandelėmis, nors jau mano močiutės seniai nebėra, o jų recepto niekas taip ir nesužinojo. Dievulėliau, kokias nepaprastai skanias bandeles ji kepė! Kadangi nevalgau nei silkės, nei svogūnų, nei visokių kitokių Kūčinių "skanėstų", tai man tos bandelės ir "šaltanosiai" (virtinukai su mėlynėmis) būdavo vienintelis išsigelbėjimas per Kūčias. Dar išgerdavau neįsivaizduojamą kiekį aguonų pieno ir užmigdavau anksčiau, nei per visas kitas metų dienas taip ir neišgirdusi kaip kalba gyvūnai...
Pernai vykusi akcija onkologinėmis ligomis sergantiems vaikiukams buvo sėkmingesnė, nei svajojau. Todėl šiemet pagalvojau, kad Kalėdinė labdaros akcija turi tapti gražia tinklaraščio tradicija.
Mielieji ir mielosios skaitytojai ir darbininkėliai,
Iš tiesų jau kuris laikas yra diskutuojama apie princeses: ko moko pasakos apie jas, kokius signalus pasąmonei siunčia jų personažai ir t.t. ir pan. Nuomonių spektras didžiulis: nuo manančių, kad tokios pasakos vos ne žaloja mergaites iki aršiai ginančių pasakas ir sakančių, kad nėra čia ko tų pasakų užsipulti. Aš manau, kad daug didesnę įtaką už pasakas vaikų gyvenime turi tėvai. O pasakos - naudingas "įrankis" ugdant vaikus.
Galvojau, galvojau, kaip cia geriau isvertus ir pagalvojau, kad geriau viska aprasysiu, o vertimas ateis savaime...nes juk retai geriausiai tinka tiesioginis, ar ne?
Kai perskaičiau šią BBC straipsnio antraštę, net žagtelėjau. Nemanau, kad lytinio švietimo pamokų vaikams nereikia, bet KETVERIŲ??? Tačiau, kaip sakant, žinome, kaip būna su tomis antraštėmis: "užkabina", patraukia akį, formuoja nuomonę (dažnai neigiamą), nors iš tiesų perskaitę ir įsigilinę galbūt net pagalvotumėme, kad tai - visai gera mintis. Tačiau apie viską nuo pradžių.
...jei nebūtų liūdna.
Nežinau, kaip jūsų vaikams, bet mūsiškiams labai patinka kotletai. Kepiau šitaip, kepiau va kaip...viskas nusibodo. Šiandien ieškojau, ką galima DAR padaryti. Ir - valiooo google!s n - radau labai smagų receptą. Kaip dabar labai dažnai būna, SuperMamoje. Sonatinos receptas. Pasirodo, ji ir savo tinklaraštį turi. Užmačiau ten moliūgų sriubą, tai dabar jau žinau, ką savaitgalį išbandysiu...
Kažkaip vėl apsisuko ratas, ir vėl pasigirdo tai šen, tai ten kalbos apie "Gender Loops". Aš tai jaučiuosi viską konkrečiai ta tema išsakiusi, tačiau, manau, Lietuvoje dar nepakankamai kalbama apie stereotipų "išrovimą" iš mūsų gyvenimo.
Ši dėlionės detalė - iš Augusto pernykštės klasės (buvo antrokas). Man patiko pati mintis: ant kiekvienos delionės detalės vaikas nupiešia, kas jis toks: iš kokios šalies, kas jam patinka ir t.t. ir pan. ir užklijuojama vaiko nuotrauka.
Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.
Šį mano įrašą įkvėpė ankstesnis įrašas apie lėlę Bebe Gloton, komentarai ir Lupenos nuoroda į straipsnį. Tiesiog dar nesu rašiusi apie savo "žaislų filosofiją", kuri - vėlgi - nėra nei "pirk viską!", nei "pirk TIK tą!" Taigi - ką aš manau apie žaislus?
Na, be to, kad vaikai žaidžia lauke ir visa nereikia galvoti, ką jiems veikti :D Kai buvome sodybose Trakuose, Anykščiuose, Labanore ar Lavoriškėse atrodė, kad ir taip vaikai vos spėja atlikti visus "darbus": užlipti į kalną, išsimaudyti, padūkti, pasimėtyti akmenukais (!), pavalgyti (juk dūkstant lauke taip išalkstama!), persirengti...o kur dar visokie žaidimai kaip badmintonas ir panašūs!!! Tačiau vis dėlto vis kyla klausimas: o ką DAR galima būtų daryti? Ypač, jei prakalbstame apie įvairių žaidimų naudą. Be to, kadangi jau tikrai daug tėvelių žino, jog labai svarbu būti SU vaiku, jiems taip pat natūraliai kyla klausimas, ką galima būtų veikti?
Nežinau, koks oras Vilniuje, tačiau čia, Briusely - "cieli" 28 laipsniai (bent jau tiek rodo mūsų mašinos termometras)! Todėl, pamačiusi Aušrinės receptą, iškart užsimaniau tokio braškių torto... Kadangi dabar - jei teisingai suprantu - pats braškių sezonas, tai gal tokio užsimanysite ir jūs? Skanaus ir ačiū Aušrinei!
Tikriausiai retas kuris esame apie tai susimąstę, ar ne? Ta prasme, ar kutenti savo vaiką, ar ne? Juk, atrodo, tai taip natūralu! Bet vat tyrimai rodo, kad vaikas šypsosi ne todėl, kad jam labai patinka, o tiesiog todėl, kad jam...smagu su jumis bendrauti!
Nesu šio reikalo specialistė, nors labai mėgstu šia tema padiskutuoti su Indre bei išklausyti jos nuomonės. Tiesa, ji jau man seniai pasakė, kad aš gyvenu svajonių pasaulyje ir iš tiesų apie vyrų ir moterų lygybę kalbėti dar labai anksti. Prisiminiau ir Briuselyje prieš keletą mėnesių visur (ir ant visuomeninio transporto) matytą reklamą: vyras ir moteris. O apačioje klausimas: kodėl mes uždirbame nevienodai? (ar kažkas panašaus, gal formuluotę ir ne visai tiksliai prisimenu). Tą reklaminę kampaniją inicijavo ES. Taigi: problema yra. Ją neigti, manau, beprasmiška. Galima ginčytis tik kokio ji masto, bet čia jau - ir, kaip sakant, nuomonės reikalas:)
Šį darbelį Gintarė atsiuntė jau anksčiau, bet aš tik dabar - Renatos dėka - jį atradau, nes buvo sustreikavęs mano g-paštas.
Jau vakar skaičiau apie šios kampanijos pradžią, o šiandien Laura atsiuntė vieną nuorodą (ačiū, Laura!). „Kūrybingi ir drąsūs vaikai – naujosios kartos pagrindas!“ - negaliu tam labiau pritarti, nei pritariu. Apskritai man ši kampanija nuo pat pradžių labai artima, ne kartą apie ją rašiau ir tinklaraštyje, bendradarbiauju - nors ir mažais žingsneliais - su atsakinga už šį projektą p.Sablinskiene. Kodėl man ši kampanija tokia artima? Todėl, kad pati - kai tik randu progą - akcentuoju atsakingos tėvystės svarbą vaikui, tėvams ir...visai visuomenei. Ir smagu, kad akcentas šį kartą - kūrybiškumas. Kaip tik prisiminiau, kad jurai žadėjau įdėti straipsnelį į tinklaraštį, tai eisiu, rasiu ir įdėsiu, nes - ačiūdiev - vėl veikia ilgai neveikęs mano G-mail!!! Ir man labai patinka, kad yra dvi dalys (kampanijos): edukacinė ir sąmoningumo skatinimo. Žodžiu, super!
Šią savaitę Vilniuje bus organizuojama paskaita - susitikimas: Kaip susikalbėti ženklų kalba su dar nekalbančiais mažyliais? Visus norinčius dalyvauti, prašau, rašykite man ir Jums bus suteikta konkreti informacija KAS? KUR? KADA? Dalyvauti gali visa šeima :) Rašykite Ramunei : psichologe.ramuneETAgmail.com
Dar balandžio pradžioje gavau labai gražiai Vilhelmo apipavidalintą kvietimą į Mamos šventę jo darželyje gegužės 7d. Taigi prieš keletą dienų lentoje prie klasės (grupės) pasižymėjau, kad atnešiu arbatos ir ketvirtadienį, palikusi Mortulę svečiuotis pas Dianą (ji pirma diena kaip buvo išsikapsčiusi iš ligos) ir įsimetusi Gertrūdėlę į BabyBjorną, iškeliavau į šventę, kuri prasidėjo 13.45 ir tęsėsi iki 15.30.
Šiandien - antroji vaikų atostogų diena. Atsibudome, o dangus baisiausiaai apsiniaukęs...Dar iš pradžių lyg ir sukau galvą, ką daryti (ta prasme, ar važiuojame į muziejų), bet gan greitai pradėjo krapnoti. Tai nulėmė, kad šiandien - skirtingai, nei vakar - likome namuose. Tačiau...toliau vykdome kultūrinę programą. Kadangi savo pavasario knygai visur ieškojau įvairiausių kiaušinių marginimo būdų, nusprendėme šiandien su vaikais keletą jų išbandyti.
Kai pradėjome gyventi su Gabrieliumi, valgėme - šiandienos akimis - visišką šlamštą :). Aš pati gaminti niekada nemokėjau ir nenorėjau, o ir nereikėjo, nes...tuo pasirūpindavo tėvai. Atrodo, keista, nes juk iki išsikraustymo iš tėvų jau buvau gyvenusi ir JAV, ir Švedijoje, ir Norvegijoje. Bet...Likimo ironija: visada gyvenau su puikiai gaminančiais IR mėgstančiais gaminti žmonėmis. Tiesa, kai buvo 19-lika ir JAV gyvenau pas antrą šeimą (pirmoje šeimoje, tiksliau, dviejuose šeimose, gyvenau būdama 16-likos), ten mama irgi negamino. Jau trys vaikai buvo vedę/ištekėjusios, namuose gyveno paskutinis. Ir nieko. Visi gyvi, sveiki ir netipiški amerikiečiai, nes visi liekni. Tai pagalvojau, kad ir aš išgyvensiu nemokėdama ir nemėgdama gaminti:))) Tačiau... Nuotrauka: kitchen
Pastarosiomis dienomis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pasaulyje vyko tikras sujudimas. Spauda mirgėjo tokiomis antraštėmis kaip Darželiuose - pasakos apie homoseksualius princus ir pan. Pati gavau du laiškus į savo elektroninio pašto dėžutę ir, atrodo, keturi žmonės atsiuntė nuorodą. Tai rodo, kad tema aktuali, išjudinanti. Man asmeniškai norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriame tokiems dalykams, na, bet vis vien negaliu nepasisakyti. Beje, labai panašiomis temomis jau esu rašiusi: apie "rožinį marą" ir apskritai apie vaikus. Manau, kad jau ankstesni įrašai ir šis drauge geriau "apibrėš" mano poziciją, nei vienas kuris nors pats savaime.
Morta sėdi tualete ir dainuoja. Laukiu, kol pašauks. Kaip tik tuo metu prisireikė į tualetą ir Gertrūdai. Nueiname. Plaunu mažąją varlę, o Morta pažiūrėjo į pusnuogę Gertrūdą ir sako: "Dedūda mano myjimiausia!"
Šįryt perskaičiau, kad va, atsirado moteriškė, kuri "nustatė" tobulų blynų formulę:) Bet aš manau, kad skaniausi blynai yra susiję su prisiminimais, o ne su kažkokia formule. man visada skaniausi būdavo "širdeliniai" blynai su šviežiai trintomis braškėmis su cukrumi...niam niam. (Nuotrauka: square pancakes)Visą vaikystę galėjau būti blynais gyva...iš tiesų...nieko skanesnio net neįsivaizdavau:) Augustui labiausiai patinka ploni blynai per visą keptuvę...teko išmokti juos kepti, nors dar prieš porą metų man jie buvo aukštoji matematika:) Vilhelmas su Morta dar nepareiškė, kokie jiems skaniausi, tai kol kas dažniausiai valgo arba "širdelinius", arba per visą keptuvę.
Pastarosiomis dienomis vis mintimis grįžtu prie vieno įvykio, kuris buvo aprašytas ir spaudoje: tokio paties "liepinuko" kaip Gertrūda mirtį. Nežinau, kas sujaudino labiausiai: ar tai, kad tas vaikutis buvo tokio paties amžiaus kaip maniškis, ar tai, kad SuperMamoje perskaičiau pokalbius su kūdikėlio mama...nežinau. Žinau tik tiek, kad tai privertė susimąstyti, koks vis dėlto trapus yra gyvenimas ir kaip negalima "varyti Dievo į medį"...iš tiesų: prieš dejuodami, kad yra blogai, pagalvokime, ar IŠ TIESŲ yra BLOGAI...(Nuotrauka: sadness)
Šį įrašą taip pavadinau, nes toks buvo pagrindinis mano kelionės tikslas - pristatyti antrają savo knygą Knygų Mugėje. Atskridau keliomis dienomis anksčiau, nes turėjau dar keletą labai svarbių reikalų: susitvarkyti disertacijos ir buto reikalus. Atskridome į Vilnių vėlų antradienio vakarą. Atrodo, kad niekada nebuvome išvažiavę. Turiu pripažinti, mane visada tai nustebina. Žinoma, oro uostas didesnis, naujesnis, bet...toks pat tylus, tokie patys "linksmai" pasitinkantys veidai. Beje, atskridome irgi su nuotykiais. Visų pirma, Briuselyje pasakė, kad blogas Gertrūdos bilietas, t.y. reikia ne elektroninio, o popierinio. Jau mintyse galvojau pačius įvairiausius skrydžio scenarijus, kai galų gale paaiškėjo, kad galime skristi. Kopenhagoje reikėjo persiregistruoti (dėl Gertrūdos), tai ten prisijuokiau, nes prie "transfer desk" buvo užrašas, kad čia neverta šūkauti, keiktis ir pan. elgtis, nes...tiesiog būsite sutramdytas policininkų :D Kaip žinia, retas užrašas būna veltui, tai, matyt, ne visi patenkinti persėda iš vieno lėktuvo į kitą:) Mums tai viskas sekės kaip iš pypkės: ir į Kopenhagą, ir į Vilnių skrendant turėjome "ekstra" kėdę, tai - kai nereikėjo būti prisisegus - joje labai linksmai visus reklaminius žurnalus sklaidė Gertrūda. Be to, abi merginos ir po posmą numigo, tai buvo visai patenkintos. Tiesa, Mortai nelabai patiko, kad Kopenhagoje dar nebuvo babos, bet susitarėme!
Darbelį atsiuntė Aistė.
Kadangis vis dar žiema, vis dar šalta, balta, tai ir darbelius norisi daryti „snieguotus“. Šio mėnesio „Mikės Pukuotuko“ žurnaliuke radome darbelį „Snieginis zuikutis“. Tėtis su Benediktu pasiraitojo rankoves, mama čiupo fotoaparatą ir ėmėmes darbo.
Šalta, balta, apšerkšniję,
Naujienos iš švietimo, šeimų ir vaikų pasaulio…
Perskaičiusi mano surinktą medžiagą apie augintinius, Gintarė parašė: "Tikrai neblogai surinkta informacija, bet yra vietelių kur tikrai drįsčiau prieštarauti , daugiausiai dėl šunų. O dėl apsisprendimo, galima būtų tik papildyti. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie į tai žiūri atsakingai ir jų daugėja."
...balta, balta - kur dairais -
Vis neprisiruošiu įdėti įrašo apie akcijos pabaigą…laukiau tekstuko, po to nuotraukyčių, po to dar galvojau, ką parašyti…Tačiau tegul kalba nuotraukos. O aš noriu visiems, dalyvavusiems akcijoje, padėkoti iš visos širdies…Dėkui jums, mielieji!
Naujienos iš švietimo, šeimų ir vaikų pasaulio…
Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!
Nežinau, kaip jus, bet mane kuo toliau, tuo labiau užvaldo jausmas, kad NIEKO nebespėju. Košmaras. Ir taip prieš kiekvienas Kalėdas. Iš pradžių dar bandai tą procesą valdyti, įsispiri kaip koks asilas kojomis, kad jo verpetas neįtrauktų, ale krenti labai nelygioje kovoje...Kiekvieną dieną kas nors vyksta, o tu, žmogau, kaip ta voverė - leki leki... ir tik Gertrūda sugeba išlaikyti Dzen:) Kurią čia dieną "apsičiupinėjome", jog taip ir neatšventėme Padėkos dienos. Siaubas. Neatleistina. Taigi vis vien pasikvietėme draugus, kuriuos ruošėmės kviesti (na, ne visus...vieną iš dviejų šeimynų, nes kitos mergaičiukės "iškrito" it lapeliai su vėjaraupiais). Žodžiu, penktadienį po Gabrieliaus darbo važiavome į parduotuvę susipirkti visko iš ilgiausio sąrašo: žinoma, kalakuto savo orkaitėje keptis nesiryžome, tai radome kalakuto krūtinėlės su persikais receptą, kuris visai patiko. Na ir, žinoma, reikėjo susipirkti viską moliūgų pyragui. Moliūgų pyragas - gėrių gėris. Pernai vaikai sukirto po kelis gabalus. Tikėjausi, kad panašiai bus ir šiemet. Gaminti pradėjau dienai dar nepersiritus per vidurdienį, o baigiau...baigiau jau atėjus svečiams, t.y. po šeštos valandos vakaro. Žinoma, ištisai gaminti nereikia, be to, aš nesu vijurkas virtuvėje - man reikia LAIKO. Bet blynas buvo visai vykęs...
Naujienos iš švietimo, vaikų ir šeimų pasaulio...
Adventas jau įsibėgėjęs... Buvo mintis prisėsti ir kažką parašyti Advento pradžioje, kai uždegėme pirmąją žvakutę, tačiau "ant nosies" jau trečiosios degimas. Kai buvo atvažiavus Medeina, atvežė vaikams šokoladinius kalendorius. Taigi kalendorius turėjome pačiai pradžiai. Sunkiau buvo su žvakide. Na, žinote, Advento žvakide, kur galima "smeigti" keturias žvakeles... Taigi nusprendėme tokią žvakidę pasidaryti patys: uždegėme keturias mažas žvakeles, išsikepėme pyragą ir...kalbėjome apie Kalėdų laukimą ir apie tai, kas yra Adventas.
Vis ieškau būdo kaip pateikti naujienas iš švietimo, vaikų ir šeimų pasaulioooo.
Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.
Augustą, Vilhelmą ir Mortą gimdžiau su epidūrine nejautra. Gertrūdą - su spinaline. Tačiau niekada taip IŠ ESMĖS ir nežinojau, kaip viskas vyksta. Vakar aptikau tikrai puikų filmuką, kuriuo norėčiau pasidalinti su tomis, kurių gimdymas dar tik laukia. Supratau, kad žinojau maždaug 80proc viso to, kas parodoma, o , kaip sakant, jau triskart post factum:))) Tiesa, žiūrint filmuką IŠ TIESŲ nutirpo kojos, tačiau - kadangi aš už švietimą - pažiūrėjau iki pabaigos. Kam įdomu, žiūrėkite štai ČIA.
Knygos autorė - dr.Mary Pipher, kuri verčiasi gydytojos psichologės praktika ir yra universiteto dėstytoja. Knygos paantraštė - KAIP IŠGYVENTI PAAUGLYSTĘ. Iš tiesų, knyga - apie paauglius. Tiksliau, apie paaugles. Autorė nagrinėja priežastis, dėl kurių dabar daugiau nei bet kada mergaičių puola į depresiją, patiria valgymo sutrikimų, priklausomybių, bando nusižudyti ir pan.
Pastarosiom dienom labai daug galvoju apie tai, kokie vis dėlto skirtingi yra vaikai. Žinoma, skiriasi tarpusavyje ir berniukai. Net labai skiriasi. Tačiau...Morta Sofija turi ir daug kažko tokio, ko berniukai visai neturi. O berniukai, savo ruožtu, turi nemažai to, ko turi Mortulė. Kai gimė Augustas, dar buvo tie laikai, kai daugmaž tikėjau, kad gimęs vaikas yra tabula rasa, ir viskas priklausys nuo auklėjimo. Žinoma, puikiausiai supratau, kad jis atsineša savo bagažą, tačiau tikėjau, kad ugdymas - visagalis. Šiandien nemanau, kad vaikas jau gimsta "išbaigtas" ir kažkaip nemanau, jog tuo įtikėsiu, tačiau tikiu, kad vis dėlto labai, net labai daug yra įgimta. VIsų pirma - lytis. Kadangi buvom užsibrėžę vaikus auginti "laisvai", t.y. neribojant jų ir neuždarant į tam tikros lyties "narvelį", gimus Vilhelmui, Augustui iš tėvų parvežėm vežimėlį lėlėms ir nupirkome lėlytę. Mūsų mielasis baltapūkis pasižiūrėjo į lėlę, tada į mus ir...šveitė tą lėlę ant žemės, į vežimėlį susikrovė visas savo mašinas ir neįtikėtinu greičiu ir "užnešdamas" ant posūkių bei baisiausiai burgzdamas lakstė su mašinomis vežimėlyje po visus namus. Lėlė taip ir liko užmiršta iki...Mortos gimimo. Tiesa, Vilhelmas kartais ją pakeldavo, nes jis...kitoks berniukas, tačiau visvien jam buvo (ir yra) daug smagiau žaisti su minkštais žaisliukais, nei su lėlėmis. Beje, Morta žaidžia su minkštais žaisliukais, bet tokios meilės ir prisirišimo, kokį turi Vilhelmas, nedemonstruoja nė iš tolo. Augustui minkštas žaislas nuo pat gimimo įdomus būna...na, maksimum penkias minutes. Morta...nė dienos be žaidimo su lėlėmis. Taigi...
Pasirodo, TAIP. Geriau, nei bėgimas, nei važiavimas dviračiu. Sakyčiau, visai nebloga naujiena, nes vien ta mintis apie valandas trunkančias treniruotes...Pasirodo, šeši 30 sekundžių trunkantys "sprintai" (pavyzdžiui, kai bėgate į nuvažiuojantį autobusą ar kai sparčiai nulėkiate į, tarkim, vaiko darželį, nes vėluojate jo pasiimti ir pan.) yra prilyginami - pagal naudą sveikatai - bėgiojimui po 45 minutes keletą kartų savaitėje. Taigi vaikai, kuriems tokie "sprintai" - neatsiejama gyvenimo dalis, pasirodo, instinktyviai žino, kas naudinga sveikatai.
Šiandien - Vėlinės. Deja, esame toli nuo artimųjų kapų, kuriuos galėtumėme aplankyti. Tačiau labai nesinorėjo, kad ši diena vaikams eitų ir praeitų... Taigi ryte, po pusryčių, pasiūliau vaikams "uždegti" jų pačių pagamintas žvakeles ir prisiminti mūsų šeimos mirusius artimuosius.
Prieš keletą dienų viena draugė pasidalino nuoroda į dar niekada nematytą interneto puslapį - HomoSanitus. Kadangi Lietuvoje labai mėgau pasiurbčioti kavytę "trys viename", tai net žandikaulis atvipo, perskaičius, kokią gerybę ši kavikė turi savo pakuotėje. Įdomu buvo (dar kartą, nes jau buvau skaičiusi viename amerikiečių portale) perskaityti, kad infarktas - užkrečiamas....Hmmmm...Noriu tikiu, noriu ne, bet paskaitinėti visai įdomu!
Jei norite, visus naujus blog’o įrašus galite nuo šiol patogiai užsiprenumeruoti. Blog’o dešinėje, pačiame viršuje, yra PRENUMERATA. Užsiprenumeruoti įrašus galite elektroniniu paštu arba per RSS skaitytuvą (pavyzdžiui, Google Reader ).
Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė (edukologija), keturių vaikų mama. Beveik ketverius metus gyvenome Belgijoje ir tik 2011 sausį grįžome į LIetuvą. Taigi šiuo metu vyksta vėl gyvenimo Lietuvoje adaptacija, o tuo pačiu ir vadovauju savo įkurtam "Vaikystės Sodui" (du Vilniuje ir vienas atveriantis duris Kaune) bei "Vaikystės Institutui".
Ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Kaip sako Medeina, jau "rimtai" įsiritau į ketvirtą dešimtį. Iš vakaro sėdom galvoti, kur norėtumėme nuvažiuoti. Iš pradžių aš siūliau zoologijos sodą, tačiau mano pasiūlymas buvo atmestas kaip per daug orientuotas į vaikus:) Kai paklausė, kur labiausiai norėčiau važiuoti, pagalvojau, kad vis dėlto labiausiai noriu dar pasidžiaugti...vasaros trupinėliais. Žinoma, Briuselyje vasaros kaip ir nėra - net ir karštomis dienomis dažniausiai nulyja, tačiau vis dėlto... Pradėjome rutulioti mintį apie Ardėnus, prisiminiau, kad labai patiko, kai važiavome Meuse upės pakrante (kartą surengėme tokį pasivažinėjimą-pikniką su vaikais). Taigi nusprendėme, kad ryte važiuosime į Prancūziją (gal), o likusią dieną praleisime Dinant'e, Belgijoje.
http://www.alfa.lt/straipsnis/145479
http://www.alfa.lt/straipsnis/146117
http://www.alfa.lt/straipsnis/147647
http://www.alfa.lt/straipsnis/150410
http://www.alfa.lt/straipsnis/154424
http://www.alfa.lt/straipsnis/160338
http://www.alfa.lt/straipsnis/161405
http://www.alfa.lt/straipsnis/162290
http://www.alfa.lt/straipsnis/163598
http://www.alfa.lt/straipsnis/163644
http://www.alfa.lt/straipsnis/163868
http://www.alfa.lt/straipsnis/174690
http://www.alfa.lt/straipsnis/175770
http://www.alfa.lt/straipsnis/178734
http://www.alfa.lt/straipsnis/187404
http://www.alfa.lt/straipsnis/187405
Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”
Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”
Esi mama - ir niekada nebebūsi svarbiausia sau
Niekas nė nemirkteli, kai mergaitė mina dviratuko pedalus, aprengta kaip kaubojus, tačiau kodėl kyla didžiulis triukšmas, kai berniukas užsimano apsivilkti suknelę? O dar feministiškai ūžiame, kad mums, moterims, nieko negalima, nes visose srityse viešpatauja vyrai. Ne visose, tikrai ne visose.
Neketinu versti aukščiausios kalėdinės ir naujametinės valdžios institucijos. Mūsų šeima taip pat yra jai pavaldi ir moka visus tuo klausimu susijusius mokesčius. Tačiau kartais, kai raudonai balta kalėdų popiežiaus kepurė užmaukšlinama ant tuščios kaip puodynė galvos, kyla noras jei ne maištauti, tai bent viešai paburbėti.