Blogas

Kategorijų filtras:
Rugpjūčio 16

Kodėl paaugliui labiau reikia Mentoriaus, o ne Auklėtojo?

Nereikia turbūt nė sakyti: paauglystė yra itin jautrus metas, kai reikia žmogaus, kuriuo galėtum pasitikėti, kuriuo galėtum tikėti, su kuriuo galėtum tiesiog...pasikalbėti. Dažnai to žmogaus reikia ne tam, kad jis kažką patartų ir padėtų, kartais tiesiog reikia, kad patvirtintų tai, ką galvoji ir parodytų teisingą kryptį. Būtų šalia.

Kovo 02

LearnED - kodėl mokytojo profesija yra nuostabi?

Jau keletą metų biure vis pasikalbame apie tai, kad reikėtų ne tik žodžiais kelti pedagogo profesijos prestižą (na, mes visur, kur tik galime, pozityviai atstovaujame šią profesiją). Man asmeniškai ši mintis kilo, kai vienos konferencijos metu sėdėjau greta profesorės iš Suomijos, kurios paklausiau, kodėl Suomijoje pedagogo profesija yra prestižinė. Kaip tik buvau skaičiusi knygą, kad atlyginimas motyvuoja žmones tik iš dalies, o atlyginimo pakėlimas - tik trumpam; norint keisti požiūrį, procesas daug sudėtingesnis. Profesorė susimąstė ir pasakė, kad mokytojų atlyginimai nėra dideli, nes Suomijoje itin brangu gyventi ir tik išėmus iš konteksto atlygį atrodo, kad jis didelis. Anot jos, Suomijoje mokytojo atlyginimas yra mažesnis už vidutinį valstybės atlyginimą. (Vėliau ir pati skaičiau straipsnį šia tema). Tačiau mokytojo profesija yra gerbiama. Įstoti į pedagogines studijas - nemažas iššūkis. Žodžiu, ji net nelabai suprato, apie ką aš kalbu, kai pasakiau, kad Lietuvoje dažnas mano, jog į pedagogikos studijas yra stojama, kai neįstojama ten, kur nori. (Jokiu būdu ne visada, tačiau toks mąstymas neatsirado iš niekur - tokių žmonių Lietuvoje buvo ir vis dar yra). Jos nuomone, pedagogika yra tarnystė, ir žmogus, kurį domina prasmingas darbas, didžiuojasi pedagoginiu darbu ir žvelgia į jį kaip į misiją, kuri yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Man norėjosi ją apsikabinti, šokti ir sakyti: taip, taip, TAIP! Bet, emocijoms nurimus, vis grįždavo mintis: kodėl tokio mąstymo trūksta Lietuvoje?!

Kovo 22

Ko galime mokytis iš Suomijos švietimo sistemos?

Šeštadienio ankstų rytą perskaičiau straipsnį apie tai, kad suomiai apsisprendė reformuoti savo švietimo sistemą. Jau iki dienos pabaigos su manimi daug kas pasidalino šiuo straipsniu. Džiugino tai, kad daug kas domisi, kokia yra mūsų švietimo sistema ir ką mes galėtumėme daryti, kad būtų geriau. Džiugino ir tai, kad suomiai galų gale žengė šį drąsų žingsnį.

Liepos 17

Dr. Austėjos priimamasis. Kodėl mes vis dar gėdiname vaikus?

Gėdinimas Lietuvoje - vis dar populiari drausminimo priemonė. Vis dar kai kuriems tėvams (ir net pedagogams!) atrodo, kad gėdinimas bus "gera pamoka", ir vaikas liausis elgtis netinkamai. Kodėl gėdinimas dar labiau skatina vaiką elgtis netinkamai? Čia yra mano išsamus straipsnis apie gėdinimą, o šiandien - atsakymas į aktualų vienos mamos klausimą.

Kovo 14

Dr. Austėjos priimamasis. Nepageidaujamo paauglio elgesio pasekmės.

Šios savaitės klausimas yra visiškai šviežutėlis - pagalvojau, kad mamai bus geriau, jei nereikės ilgai laukti, nes atsakydama į klausimą patariu eiti ir pasikalbėti su vaiko pedagogu. Klausimas yra apie paauglį ir jo elgesį. Iš tiesų paaugliai yra nepaprastai žavingi: kartais dar tokie vaikai, o kartais su jais įdomiau ir didesnis iššūkis, nei su suaugusiais. Vienas įdomiausių dalykų su paaugliais yra tai, kad jie yra it svogūnai, kuriuos reikia išlukštenti. Jeigu ikimokyklinuko ar pradinuko elgesys dažnai yra nuspėjamas ir lengvai "iššifruojamas" (nes jie yra nuoširdūs), tai paauglys jau turi kaukę. Ir kartais ne vieną. Kartais tenka lupti tas kaukes vieną po kitos, kol supranti, kokia buvo vieno ar kito elgesio tikroji priežastis. Visada maniau, kad man įdomiausi bus ikimokyklinukai ir pradinukai, tačiau dabar, kai namuose turime du paauglius, pradedu suprasti, kokia įdomi ir žavinga yra paauglystė. Iš tiesų paauglystės - tokios, kokia dažnai yra ji piešiama - nelabai patiriu. Gal dėl to, kad esame įpratę daug kalbėti su vaikais?! Nežinau. Tą dar reikia atrasti/suprasti. Žinodama, kad visi pagrindai dedami iki paauglystės, dabar daugiau stebiu mūsų auklėjimo vaisius. Be jokios abejonės, visa tai - tik pradžia. Rezultatas - visas gyvenimas. Skaitydama šios mamos laišką, jaučiau tą nerimą, kurį jaučia ji (kai iš vienos pusės norisi paleisti vaiką, o iš kitos be galo be krašto norisi suprasti ir jam padėti), kai tu tarsi supranti, kad vaikas iš to, kuris žiūrėdavo į tave su begaline meile ir pasitikėjimu, staiga virsta tokiu,na, partneriu. Man atrodo, kad paauglystė yra metas, kai gyvenimą su tokio amžiaus vaikus galima lyginti su šokiu, kuriame tėvai yra lyg ir vedantys, bet vis dėlto abi pusės yra partneriai.

Vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Gertrūdos darbeliai.

Pernai buvo keisti metai Gertrūdai: iki sausio buvo visiškai lopšelyje Briuselyje (tame lopšelyje buvo vaikai nuo maždaug metų iki 2.5), grįžus pradėjo lankyti Miško Vaikystės Sodą, o kovą perkėlėme ją į Miesto Vaikystės Sodą. Žodžiu, pernai metais mūsų pupulė buvo vėtoma-mėtoma, todėl drąsiai galiu vadinti tuos metus adaptacijos metais. Kai pagalvoji, toks mažas vaikas turėjo pakeisti kalbą, namus ir dar tris darželius! Bet nieko, neatrodo, kad jai būtų labai sunku - yra ne tik linksma, bet ir bene mažiausiai dienų dėl ligų praleidęs vaikas.

Birželio 21

Limpantys (ir ne tik) vonios žaislai.

Nesuprantu, kodėl nuotraukos įsikėlė aukštyn kojomis, na, bet, manau, suprasite, ką noriu iliustruoti:) O noriu iliustruoti dabar merginoms itin patikusį vonios žaislą. Gerumėlis. Vakar Gertrūda gerą pusvalandį žaidė, o po to beveik nė nepajuto, kaip išploviau galvą. (Tai - itin nemėgiamas ritualas).

Lapkričio 12

Mano kūdikėlio kasos ir lavinantys vakaro skaitiniai...

Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!

Spalio 31

Jei vaikas naktį prabunda.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Liepos 28

Gertrūdėlė įkopia į trečiuosius metelius...

Šiandien mūsų saulutei Gertrūdėlei - dveji. Jau, kaip sakant, didelė mergaitė! Vakar sėdžiu ją apsikabinusi ir klausiu: tu mano mažylė? O ji: ne! Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip sureagavo, kai aš sakau, kad ji - mano mažylė. Anksčiau visada sakydavo: teiiiiip :D

Liepos 19

Gertrūdos "puodo" reikalai.

Man norisi šokti it dervišui, nes mūsų pupa, galima sakyti, jau gyvena be sauskelnių! Kodėl rašau "galima sakyti"? Todėl, kad nakčiai uždedame, nes miegame vos ne kasnakt vis kitur. Tikrai nesinori svetingų namų šeimininkams ryte pranešti apie šlapią lovą... O štai dieną Gertrūdėlė jau gyvena be sauskelnių. Todėl visų pirma dėkoju Lietuvos orui, kuris mus lepino nuo pat atvažiavimo.

Birželio 25

Gertrūdėlė baigia pirmuosius metus lopšelyje.

Šiandien buvo paskutinė Gertrūdos diena lopšelyje prieš atostogas. Į lopšiuką nunešiau foto aparatą ir paprašiau, kad auklytės padarytų keletą nuotraukų.

Birželio 23

"Naminiai" ledai

Jums reikės:

Kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

Vasario 25

Į kolegiją (?) - po 10 klasės?

Praėjusią savaitė The Times pranešė apie naują programą: aštuonių valstijų valstybinės gimnazijos leis 10tokams laikyti specialius egzaminus ir – jeigu egzaminai bus išlaikyti – viduriniojo mokslo diplomą vaikas galės gauti porą metų anksčiau ir...iš karto stoti į valstybinį koledžą. Čia reikėtų truputį pasiskaityti, kas JAV yra community college, o jeigu nenorite skaityti, tai galiu pasakyti, kad tai - panašu į aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, kuris trunka dvejus metus ir gaunamas tam tikras pažymėjimas arba diplomas.

Vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Lapkričio 03

Kunskapsskolan = Gebejimu mokykla

Galvojau, galvojau, kaip cia geriau isvertus ir pagalvojau, kad geriau viska aprasysiu, o vertimas ateis savaime...nes juk retai geriausiai tinka tiesioginis, ar ne?

Spalio 06

Būtų labai juokinga...

...jei nebūtų liūdna.

Spalio 03

GERTRŪDA VAIKŠTO!!!

Šiandien švenčiame Gertrūdos pradėjimo vaikščioti "savaitines" :D Praeitą sekmadienį lankėmės pas Viltarės šeimyną - uždarėme grilinimo sezoną. Ir štai jų kieme Gertrūda...nuėjo.

Rugsėjo 30

Aštrūs dantukai arba VAIKAS KANDŽIOJASI!

Prieš keletą dienų ėjome pasivaikščioti. Aš ir mergaitės. Mortulė norėjo duoti Gertrūdai ranką: paėmė už jos ir ėmė vesti. Mažoji - ne iš tų, kurie mėgsta būti vedžiojami, nori eiti pati (įsikimba į mano ranką TIK todėl, kad vienai vaikščioti nedrąsu. Iš reikalo, o ne iš noro, kaip sakant.) Ir štai Gertrūda bando ištraukti ranką. Morta stipriau laiko. Ir tada...mūsų kruopikė pasilenkė ir tik KRIMST!

Rugsėjo 15

Antroji Gertrūdėlės diena creche (lopšelyje).

Rugsėjo 14

Gertrūda išeina į lopšelį.

Rugpjūčio 31

Mažos smagios Gertrūdos Elenos krikštynos.

Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.

Rugpjūčio 27

Krikštynos. Ruošiamės.

Per kiek laiko galima suruošti krikštynas? Aš asmeniškai nesu iš tų, kurie labai ilgai ruošiasi. Man atrodo, kad, tarkim, po kelių mėnesių pasiruošimų tiesiog nebegalėtum džiaugtis švente, nes kiekviename renginyje turi būti vietos ir spontaniškumui, ir netikėtumams, ir tiesiog...kažkokiam tokiam nenupasakojamam žavesiui, kuris, deja, mažėja, kuo labiau viskas suplanuota. Ir dar. Kai viska suplanuota, tai bet koks netikėtumas gali atrodyti it pasaulio pabaiga...o kas to nori per šeimos šventę??? Be to, krikštynos man atrodo labai intymi šventė, kai tai, kas svarbiausia, vyksta bažnyčioje tarp tėvų, krikšto tėvų, kunigo ir kūdikio. Visi kiti - tik šio ypatingo įvykio liudininkai, kurie atguža pasidžiaugti drauge (beje, domintis teko skaityti etnologės straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad krikštynos - džiugi šventė, todėl kviečiami ir giminės, ir kaimynai, ir draugai...o man kažkaip anksčiau atrodė, kad ši šventė turėtų būti uždaresnė - pasirodo, klydau!)Ratas užsisuko, kai Neringa  - pakalbėjusi su Gertrūda per jos gimimo dieną - pasakė man, kad mūsų bažnytėlės tinklalapyje pamatė, kad vaikus krikštija kas antrą savaitgalį ir šią vasarą bus rugpjūčio 23. Rugpjūčio 23 - mano gimimo diena IR tądien pas mus bus Medeina, todėl bus galima pratęsti tradiciją, kad skaitinius per mūsų mergaitės krikštynas skaitys giminaitė!

Rugpjūčio 27

MažOsios krikštynos. Priešistorė.

Iki šio sekmadienio turėjome keturis vaikus, kurių trys buvo krikščionys, o viena - pagoniukė. Po šio sekmadienio turime jau keturis krikščionis! Iš tiesų apie Gertrūdos Elenos krikštynas pradėjome galvoti dar tada, kai ji gimė... Mintis apie krikštynas "susidėlioti" padėjo tai, kad prieš porą mėnesių buvau paprašyti parašyti apie mūsų vaikų krikštynas "Mažylio" Mamų klubui... Taigi iš pradžių - šios - "ikikrikštinės" - mintys:Mes tris vaikus krikštijome jiems esant penkių mėnesių. Taip jau kažkaip pavyko. Teisybę pasakius, man visada atrodė, kad vaiką reikia krikštyti mažą. Be to, man tai – nepaprastai graži tradicija, sakyčiau, viena gražiausių. Mums sunkiausia – krikštatėvių rinkimas. Nežinau, bet tikiu prietaru, kad vaikas bus panašus į savo lyties krikšto tėvą. Tarsi tą patvirtina vieno iš mūsų vaikų istorija: kadangi sakėme, kad turėsime bent tris vaikus, mano sesuo (dar negimus pirmam) pasakė, kad bus krikšto mama trečio vaiko (nes tada bus pakankamai suaugusi prisiimti tokią atsakomybę) ir tikisi, kad trečias vaikas bus mergaitė. Trečioji mūsų šeimoje (po dviejų berniukų) gimė Mortulė ir – norite tikėkite, norite – ne, bet labai daug kuo yra panaši į mano seserį!

Rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Liepos 31

Metai...duše:)

Vakar duše pagalvojau, kad...maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė "it nieko nebuvę", bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna...FE. Pirmas mėnuo - vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. Po to buvo lengviau - įdėdavau pavalgusią ir snaudžiančią Gertrūdą į kambarinę kėdelę ir...galėdavau sau turkštis, kiek tik noriu. Po to tas etapas praėjo, nes mažoji a) nebemiegodavo naminėje kėdelėje, b) jei kartais užmigdavo, atsibusdavo, kai nusinešdavau į dušą ir pakeldavo triukšmą...tekdavo man - visai muiluotai - imtis ją pas save :D c) jau tiesiog verždavosi iš kėdelės ir pykdavo, todėl...tekdavo ją imtis pas save. Ką dariau? Ant vonios dėjau vystymo lentą, virš jos kabinau žaisliukus, ant jos guldžiau Gertrūdėlę, o pati atsitūpdavau šalia ir akrobatiškai prausdavausi tuo pačiu linksmindama ir prižiūrėdama Gertrūdėlę, kuri gulėdavo ant nugaros (nes vis keisdavau įdomybes), tačiau pabodus jau apsiversdavo ant pilvuko.

Gegužės 16

Lazaretas...Ligoninė.

Jau viename įraše buvau užsiminusi, kad mūsų namuose siautėjo virusiukas. Sakyč, neblogas, neblogas, nes tik vakar į pavakarę grįžom...iš ligoninės. Antradienį man jau buvo labai nejauku, kad vaikams tiiek ilgai laikosi tokia iš tiesų aukšta temperatūra (jau seniai buvo, kad net keliems sušoktų virš 40. Šįkart Vilhelmas buvo čempionas: nežinau, ar blogai pamatavom (kuo esu linkusi tikėti), bet termometro stulpelis rodė...net 41.4 laipsnį...Siaubas kažkoks. Žodžiu, gydėm mes tą virusą: ir arbatėles gėrėm, ir vaistukus, ir lovytėse gulėjo jaunimėlis (ko - turiu prisipažinti -  dažnai nedaro)...kaip buvo prikibęs, taip buvo... Taigi antradienį paskambinau Gabrieliui į darbą ir sakau: žinai, man atrodo, kad nieko nebus, reikia vežti Gertrūdą į ligoninės priimamąjį. Tiesa, apie trečią valandą paskambinau mūsų pediatrei, ji neatsiliepė, paprašiau perskambinti, pasakiau, kad tai svarbu...Neperskambino. Fu.

Balandžio 25

Ko dar negali valgyti Gertrūdėlė?

Kai Gertrūda gimė, užsiprenumeravau tokį info žurnaliūkštį, kurį man atsiunčia, atrodo, kas dvi savaites. Ten yra daug straipsnelių apie tokio amžiaus vaiko raidą. Dažnai randu visai naudingos informacijos, dažnai pasikartoju/prisimenu tai, ką jau žinojau. Šią savaitę informaciniame laiške buvo parašyta, ko negalima valgyti vaikui iki vienerių metų. Na, bent jau nepatariama. Taigi dalinuosi ta informacija:

Vasario 28

Gertrūdėlei - SEPTYNI!!!

Vaje, vaje...jau kopiam į aštuntą keturių savaičių kalną! Šis mėnuo pralėkė kažkaip laaaabai greitai. Aš - kaip visada - negaliu patikėti, kad Laikas bėga taip greitai. Štai ir šią akimirką Gertrūdėlė sėdi ant kelių ir įnirtingai žaidžia su šaukštu. Žaislai įdomu, bet suaugusiųjų "žaislai" - dar įdomiau!

Vasario 20

Kai susiduriame su ...netektimi.

Pastarosiomis dienomis vis mintimis grįžtu prie vieno įvykio, kuris buvo aprašytas ir spaudoje: tokio paties "liepinuko" kaip Gertrūda mirtį. Nežinau, kas sujaudino labiausiai: ar tai, kad tas vaikutis buvo tokio paties amžiaus kaip maniškis, ar tai, kad SuperMamoje perskaičiau pokalbius su kūdikėlio mama...nežinau. Žinau tik tiek, kad tai privertė susimąstyti, koks  vis dėlto trapus yra gyvenimas ir kaip negalima "varyti Dievo į medį"...iš tiesų: prieš dejuodami, kad yra blogai, pagalvokime, ar IŠ TIESŲ yra BLOGAI...(Nuotrauka: sadness)

Vasario 17

Ilga kelionė namo:)

Iš tiesų - nors iš Briuselio iki Lietuvos nėra taip toli - kelionė namo užtruko, atrodo, daug ilgiau, nei norėtum ar tikėtumeisi. Kadangi nebėra tiesioginių skrydžių, teko skristi per Kopenhagą (taip ir  nuskridome). Iš Lietuvos pajudėjome laaaabai anksti. Kadangi aš baigiau kalbėti su mama ir krautis daiktus jau po pirmos valandos, keltis teko...po keturių valandų miegelio. Protingai padariau, kad Mortos nenurengiau einant miegoti: jai reikėjo tik apauti batukus, uždėti kepurę ir užvilkti striukę. Gertrūdą aprengiau visą giliai įmigusią. Akimirką lyg bandė busti, tačiau gavo "tiutį" ir vėl "smigo".

Gruodžio 30

2008 Kūčios ir Kalėdos. Pirmą kartą su Gertrūda:)

Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!

Lapkričio 30

Kelionė į LIETUVĄ. Likom mudvi su Gertrūda.

Taigi pirmadienį jau atsibudome dviese (nors aš ir buvau prabudus atsisveikinti su Gabrium, tačiau - jam išvažiavus su tėte 5val ryto - vėl užmigau šalia Gertrūdos). Pavalgėme pusryčius ir...išvažiavome pas mano tėvus. Tiesa, mergaitės dar keletą kartų pasitikslino, ar tikrai dar užvažiuosiu pas jas, nors "persikraustau" pas savo tėvus:) Mano mama - nors visaip bandžiau pasakyti, kad išsiversčiau - pasiėmė atostogas. Žinoma, šiandien, žiūrėdama atgal, labai džiaugiuosi, kad ji jas pasiėmė - nereikėjo visur lakstyti su Gertrūda, tačiau - kai tik sužinojau - vos neužpykau, kad manęs...nepaklausė.

Lapkričio 29

Kelionė į LIETUVĄ. Apie viską.

Jau 10 dienų kaip nebuvau prisėdusi rašyti. Net sunku patikėti: pirma, kad taip greitai bėga laikas, antra, kad - nors vos ne kas vakarą pasižadėdavau prisėsti - tačiau taip ir niekada neprisėdau. Važiavome į Lietuvą trise: aš, Gabrielius ir Gertrūda Elena. (Nuotraukoje Gertrūda su prieš pat kelionę "priaugtu" kostiumėliu, kurį padovanojo baba Nylia, kai aplankė ją vos tik gimusią...Lietuvoje iš visų aplankytų žmonių Gertrūdą buvo matę tik baba Nylia, bočius ir teta Elena).

Lapkričio 12

Kultūriniai skirtumai. Vizitas pas pediatrę.

Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.

Lapkričio 10

Maži Stebuklai:)

Šią savaitę mūsų namuose įvyko keletas mažų mažų stebuklų.....

Lapkričio 10

KNYGA. Prikelti Ofeliją.

Knygos autorė - dr.Mary Pipher, kuri verčiasi gydytojos psichologės praktika ir yra universiteto dėstytoja. Knygos paantraštė - KAIP IŠGYVENTI PAAUGLYSTĘ. Iš tiesų, knyga - apie paauglius. Tiksliau, apie paaugles. Autorė nagrinėja priežastis, dėl kurių dabar daugiau nei bet kada mergaičių puola į depresiją, patiria valgymo sutrikimų, priklausomybių, bando nusižudyti ir pan.

Lapkričio 07

Auginant mergaites ir berniukus...Žingeidusis, Kūrybingasis ir Valdingoji Vėjų Fėja:)

Pastarosiom dienom labai daug galvoju apie tai, kokie vis dėlto skirtingi yra vaikai. Žinoma, skiriasi tarpusavyje ir berniukai. Net labai skiriasi. Tačiau...Morta Sofija turi ir daug kažko tokio, ko berniukai visai neturi. O berniukai, savo ruožtu, turi nemažai to, ko turi Mortulė. Kai gimė Augustas, dar buvo tie laikai, kai daugmaž tikėjau, kad gimęs vaikas yra tabula rasa, ir viskas priklausys nuo auklėjimo. Žinoma, puikiausiai supratau, kad jis atsineša savo bagažą, tačiau tikėjau, kad ugdymas - visagalis. Šiandien nemanau, kad vaikas jau gimsta "išbaigtas" ir kažkaip nemanau, jog tuo įtikėsiu, tačiau tikiu, kad vis dėlto labai, net labai daug yra įgimta. VIsų pirma - lytis. Kadangi buvom užsibrėžę vaikus auginti "laisvai", t.y. neribojant jų ir neuždarant į tam tikros lyties "narvelį", gimus Vilhelmui, Augustui iš tėvų parvežėm vežimėlį lėlėms ir nupirkome lėlytę. Mūsų mielasis baltapūkis pasižiūrėjo į lėlę, tada į mus ir...šveitė tą lėlę ant žemės, į vežimėlį susikrovė visas savo mašinas ir neįtikėtinu greičiu ir "užnešdamas" ant posūkių bei baisiausiai burgzdamas lakstė su mašinomis vežimėlyje po visus namus. Lėlė taip ir liko užmiršta iki...Mortos gimimo. Tiesa, Vilhelmas kartais ją pakeldavo, nes jis...kitoks berniukas, tačiau visvien jam buvo (ir yra) daug smagiau žaisti su minkštais žaisliukais, nei su lėlėmis. Beje, Morta žaidžia su minkštais žaisliukais, bet tokios meilės ir prisirišimo, kokį turi Vilhelmas, nedemonstruoja nė iš tolo. Augustui minkštas žaislas nuo pat gimimo įdomus būna...na, maksimum penkias minutes. Morta...nė dienos be žaidimo su lėlėmis. Taigi...

Spalio 08

Laumės sukeistas?

Pradedu suprasti, kodėl senovės lietuviai kartais manydavo, kad laumės vaikus sukeičia. Turi tokį gražų, mielą ir meilų kūdikėlį ir staiga jis...tampa tarsi nebe tuo. Nenuostabu, kad prietaringi ir "geriau nežinantys" žmonės manė, kad įvyko kažkas ne jų valioje. Dabar jau esame pažengę ir žinome, kad vaikelio niekas nesukeičia. Tiesiog...pasibaigia "demo versija":)

Rugsėjo 01

Mažylei - mėnuo

Rugpjūčio 13

Gertrūdos Elenos gimimas

Kažkodėl man vis "didieji susijungimai" įvyksta 13 dieną. Matyt, toks jau tas skaičius. Vis sukosi mintis parašyti nors vieno vaiko pirmųjų metų dienoraštį. Na, ne (vien) tai, ką jis darė, bet ką apie tai mano kiti ir pan. Pagalvojau, kad dabar - pats laikas, nes visgi ketvirtas vaikas :) Užteks galvoti, kad būtų smagu tai padaryti, reikia imti ir padaryti.

Rugpjūčio 06

Kada mokymąsi gyventi keičia mokymasis dėl egzaminų?

http://www.alfa.lt/straipsnis/145479

Rugpjūčio 05

Kad vaikas pasitikėtų savimi

http://www.alfa.lt/straipsnis/150410

Rugpjūčio 05

Bendravimas su paaugliu: aiškios taisyklės ir konkrečios pasekmės

http://www.alfa.lt/straipsnis/154424

Rugpjūčio 05

Kaip išgyventi dukters paauglystę

http://www.alfa.lt/straipsnis/163598

Rugpjūčio 05

Gelbėkite, mano vaikas įsimylėjo!!!

http://www.alfa.lt/straipsnis/174690

Birželio 19

Gabus vaikas