Blogas

Kategorijų filtras:
Spalio 30

"Vaikystės Sodo" svečias. Andrius Tapinas.

Dar 2014 metais sugalvojome šio tinklaraščio rubriką "Vaikystės Sodo" svečias. Pirmasis šios rubrikos svečias buvo tuomet Seimo narys Remigijus Šimašius. Vėliau - kaip dažnai būna - ši graži idėja (daugiausiai dėl techninių nesklandumų, nes filmuojame, montuojame ir visus kitus darbus darome patys mūsų "Vaikystės Sodo" biure) buvo pristabdyta, tačiau vis pakalbėdavome, kad ją būtinai reikia atnaujinti.

Gruodžio 03

Man patikusi užduočių knygelė vaikams ir imbierinių sausainių sezono atidarymas

Šiandien Gertrūda Elena rašo laišką Kalėdų senelei. Taip, perskaitėte visiškai teisingai - senelei. Užteks tų Kalėdų senių :) Aš negaliu patikėti, kad jau gruodis, kad jau vos kelios savaitės ir bus Kalėdos. Nežinau, kaip jums, bet man vaikystėje tos kelios savaitės slinkdavo vėžlio tempu. Dabar gi praskuodžia kaip kiškis. Koks ten kiškis - gepardas  120km/h greičiu. Keletą savaičių vis atsidarydavau kokią nors smagią nuorodą ir pagalvodavau, kad imsiu ir parašysiu apie ją. Matau, kad atskirai kiekvienos aprašyti tikrai nespėsiu, bet pasidalinti noriu.

Vasario 24

Kokių priemonių gali imtis tėvai, norėdami, kad jų vaikas pritaptų?

Kai buvote maži, ar norėjote pritapti? Aš, prisimenu, vienu metu labai išgyvenau, nes iš manęs šaipėsi. Dar dabar prisimenu, kad viena priežasčių, kodėl tapau patyčių objektu, buvo mano migdolinės akys. Tos pačios, kurias, paveldėjus vaikams, be galo džiaugiausi, nes iš tiesų tai - ganėtinai išskirtinis dalykas Lietuvoje. Tik, aišku, mane vadino "čiukčia". Dar iš manęs šaipėsi, nes kai kada kalbant išsiplėsdavo mano šnervės. Mergaitės susižvalgydavo ir juokdavosi :( Niekada niekam nepritarsiu, kad mane tai sustiprino. Šiandien mąstau, kad, duokdie, jei taip atsitiks mano vaikams, tai greta bus suaugęs, kuris, pamatęs tokią emocinio smurto apraišką, tučtuojau imsis priemonių.

Vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Gertrūdos darbeliai.

Pernai buvo keisti metai Gertrūdai: iki sausio buvo visiškai lopšelyje Briuselyje (tame lopšelyje buvo vaikai nuo maždaug metų iki 2.5), grįžus pradėjo lankyti Miško Vaikystės Sodą, o kovą perkėlėme ją į Miesto Vaikystės Sodą. Žodžiu, pernai metais mūsų pupulė buvo vėtoma-mėtoma, todėl drąsiai galiu vadinti tuos metus adaptacijos metais. Kai pagalvoji, toks mažas vaikas turėjo pakeisti kalbą, namus ir dar tris darželius! Bet nieko, neatrodo, kad jai būtų labai sunku - yra ne tik linksma, bet ir bene mažiausiai dienų dėl ligų praleidęs vaikas.

Vasario 26

Apie kepinių muges, žinias ir save išpildančias pranašystes.

Įdomu, kiek amžių jau vyksta diskusija, kiek mums reikia žinių? Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad žinios yra reikalingos. Kuo daugiau mokomės, tuo daugiau susidaro neuronų jungčių, o kuo daugiau neuronų jungčių, tuo lengviau siejame informaciją, tuo lengviau įsisaviname naują. Juk tikriausiai kiekvienas girdėjote, kad sunkiausia mokytis pirmas penkias kalbas :) Ir štai negalėjau patikėti, kai perskaičiau, kokie reikalavimai buvo aštuntokams 1895 metais Kanzaso valstijoje. Įdomu, kiek mūsų atsakytumėme į šiuos klausimus?

Lapkričio 19

Iš naujo atrasti spagečiai, klausimas dėl involtini ir svaiginantis vynas!

Ketvirtadienis - diena, kai valgom Beatos rekomenduotą patiekalą. Ir štai šį ketvirtadienį valgėme spagečius. Ir štai tokius spagečius, kad aš jaučiuosi iš naujo juos atradusi! Nes jau kaip nusibodo tie bolognese, nebenorėdavau nė žiūrėti į jų pusę... Tai vat vakar gaminome padažą a la Špinatas Bondauskas, anot pačios Beatos:)))

Lapkričio 12

Mano kūdikėlio kasos ir lavinantys vakaro skaitiniai...

Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!

Spalio 31

Jei vaikas naktį prabunda.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Spalio 25

Linksmų blynų!

Spalio 21

Ketvirtadienis pagal Beatą: burokėlių sriuba ir trupininis obuolių pyragas. Kaip gamina negaminanti keturių vaikų mama:D

Taigi...ketvirtadienis. Kai kalbėjome su Beata ir galvojau, kurią čia dieną išsirinkus, išsirinkau gaminimui ketvirtadienį, nes, maniau, tai mano lengviausia diena. Na, po visų mokyklų tik Vilhelmas vakare turi baseino treniruotę, o ir šiaip toks tas ketvirtadienis, kaip sako nelietuviai, little Friday:) Tik vat taip ėmė ir atsitiko, kad šį ketvirtadienį išvažiavo Gabrielius, vadinasi, vakaras bus 4:1. Ir čia dar ne viskas. Rytoj Augustas į mokyklą turi nunešti išskabtuotą moliūgą šeštadienio Halloween'o šventei (kuri yra vienas didžiausių ir gražiausių renginių jo mokykloje metuose), Morta ryte pareiškė, kad šįvakar turiu nulakuoti jai nagus.

Rugsėjo 15

Ką gali daryti suaugęs, jei yra patyčių liudininkas?

Ingos ir Jurgytuko paskatinta sėdau rašyti šio įrašo. Na, kad neliktų n metų tame be pabaigos sąraše, apie ką noriu parašyti į tinklaraštį. Lyrinis nukrypimas: parašyti noriu tiek daug apie ką ir gavau per vasarą tiek laiškų, kad vien nuo tos minties paskausta galvą. Iš tiesų atsiprašau visų, kuriems neatrašiau visą šią vasarą (o tokių buvo bent keletas į savaitę...), bet mano penktasis kūdikis buvo/yra reikliausias iš visų iki šiol turėtų :)

Rugsėjo 14

Gerkime vandenuką.

Kai galvoje rutuliojosi Vaikystės Sodo koncepcija, viena pirmųjų su maistu susijusių minčių buvo ta, kad Vaikystės Sode vaikams būtų tik vandenukas. Ne kartą buvau skaičiusi, kad natūralios sultys (kuriomis labai daug kas labai labai džiaugiasi) yra it saldaniai: geri saldainiai, tačiau saldainiai, todėl jais piktnaudžiauti nereikėtų.

Rugsėjo 10

Ar mėgstate "čirvinius" blynus?

Aš visą vaikystę galėjau misti vien blynais. Ir buvo pasaulyje tokia vieta, kur tuo ir mitau - pas savo močiutę Kretingoje. Ji net neklausdavo, ko norėčiau - kepdavo blynus: per visą keptuvę, plonus, storus, mielinius, su obuoliais, su šviežiomis uogomis...net su agrastais. O jau jos blynai būdavo tokie, sakyč, užgavėniški...nieko nepagailėta! Kartais net pagalvoju, kaip aš tada taip juos valgiau, nes juk jie labiau buvo čirškinti, nei kepti (o aš riebaluoto maisto nemėgstu...čia jau matau kaip Renata iš manęs juokiasi, nes ji sako, kad aš siaubingai išranki maistui ir reikia stebėtis, kad iš mano vaikų toks tik Augustas!!! :) ).

Liepos 28

Ką manote apie tokį valgiaraštį?

Ką gi, šiandien prašysiu jus truputį papriekabiauti: kelios galvos geriau, nei viena! Jau baigiu apsispręsti dėl maitinimo. Jam turėjau keletą reikalavimų: a) kad tiektų įmonė, kuri jau turi patirties ir įdirbį tiekiant maistą vaikams, nes visiškai nesinorėjo eksperimentuoti šioje srityje; b) kad įmonės politika būtų lanksti ir atsižvelgtų į mano prašymus ir c) svarbiausia - visavertis ir kokybiškas maistas.

Liepos 25

"Smūčių" receptėliai...California dreaming.

Turiu pripažinti, jau gerus 10 metų galvojau, kaip čia pavadinus ir nepagadinus lietuviškai mano top 10 maisto sąraše esančio smoothie. Kad jūs įsivaizduotumėte, ką man reiškia smoothie, pasakysiu, kad aš, anti-virtuvės žmogus, buvau nusipirkusi smoothies receptų knygą. Ir ne tik nusipirkusi! Gaminau! Žodžiu, reikalas visiškai rimtas. Ir štai su Gabrieliumi užėjome į kofe-iną ir...išvydome ten parduodamus smūčius! Cha! Super. Ne tik dėl to, kad smoothies yra parduodami, bet ir todėl, kad taip paprastai išsprendė pavadinimo klausimą. Bet aš nepasiduosiu :) Na, juk turi būti kas nors smagiau, nei "kokteilis" ir originaliau, nei "smūtis" :D Ir dar. Juos daug pigiau gamintis namuose. O tokią karštą vasarą jie - nepakartojami! Todėl keletas receptėlių, manau, gali jus visai sudominti:

Liepos 19

Gertrūdos "puodo" reikalai.

Man norisi šokti it dervišui, nes mūsų pupa, galima sakyti, jau gyvena be sauskelnių! Kodėl rašau "galima sakyti"? Todėl, kad nakčiai uždedame, nes miegame vos ne kasnakt vis kitur. Tikrai nesinori svetingų namų šeimininkams ryte pranešti apie šlapią lovą... O štai dieną Gertrūdėlė jau gyvena be sauskelnių. Todėl visų pirma dėkoju Lietuvos orui, kuris mus lepino nuo pat atvažiavimo.

Birželio 25

Gertrūdėlė baigia pirmuosius metus lopšelyje.

Šiandien buvo paskutinė Gertrūdos diena lopšelyje prieš atostogas. Į lopšiuką nunešiau foto aparatą ir paprašiau, kad auklytės padarytų keletą nuotraukų.

Birželio 23

"Naminiai" ledai

Jums reikės:

Birželio 16

Du pyragai: ricottos su avietėmis ir obuolių su citrina.

Šeštadienį važiavome į didelę parduotuvę apsipirkti, nes žinojome, kad liksime be mašinos (reikėjo visai savaitei susipirkti maistą). Ir štai toje parduotuvėje vos už 1.5eu pardavinėjo Hertos tešlas-paruoštukus. O jei pirkai dvi, dar gavai knygą dovanų, kurioje - 9 nesaldžių ir 9 saldžių kepinių receptai. Žinoma, nusipirkome dvi tešlas (reklamos aukos, ne kitaip :)) ir parsinešėme namo knygą!

Kovo 31

DARBELIAI. Sausainukai "Avinukai".

Pažadėjau savo bernužėliams (dideliems šunų mylėtojams) iškepti sausainukų "šuniukų", o tie šuniukai ėmė ir pavirto avinukais :-)

Kovo 28

"Olweus" patyčių prevencijos programa: gali būti, kad "suveiks" ir Lietuvoje!

Kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

Kovo 22

"Blogeriai" (ir ne tik), vienykimės! Akcija - SAVAITĖ BE PATYČIŲ.

Na, tikriausiai daug kas jau esate girdėję apie "Vaikų linijos" inicijuotą akciją "Savaitė be patyčių". Šiandien - pirmoji šios savaitės diena. Menu, kaip kartą man atsiuntė atvirlaiškį iš Švedijos ir buvo užrašyta: šiandien - pirmoji tavo likusio gyvenimo diena. Vis apie tai galvoju, kai prisimenu šią akciją: kaip būtų puiku, kad ši diena būtų simbolinė visuomenės virsmo diena, kad patyčios iš tiesų nebebūtų norma, ir visi norėtų jas išgyvendinti iš savo ir savo mylimų žmonių aplinkos!

Kovo 20

DARBELIAI. Zuikučiai iš varškinės tešlos.

Šiuos mielus ir, įtariu, labai skanius zuikučius atsiuntė Angelo su mama Egle.

Vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Vasario 10

DARBELIAI. Sausainiai "Vėliava".

Ir mes pagaliau padarėme tautinį darbelį- išsikepėme sausainių "Lietuvos vėliava".

Vasario 04

KAMPANIJA "BE PATYČIŲ". Noriu jungtis!

Sausio 04

DARBELIAI. Meduoliniai namukai.

Gruodžio 04

Dar kartą užkandėlės.

Šiandien - ieškodama užkandėlių idėjų - radau daug smagių receptų. Tiesa, man jie labiau atrodė šventiniai, nei kasdieniniai (be to, dauguma jų užkandžių dėžutėje ir dar mėtomi vėtomi vieno arba kito džigito paprasčiausiai susimaltų "negyvai"), bet gal yra tokių vaikų, kuriems galima kasdien dėti šventines užkandėles?

Gruodžio 02

DARBELIAI. Imbieriniai meduoliukai "Skaičiai".

Savaitgalį Matas su mama Gintare kepė imbierinius meduoliukus ir dalinasi jų aprašymu bei fotoreportažu su mumis. Ačiūūū.

Gruodžio 01

DARBELIAI. Kalėdinis namukas.

Lapkričio 26

270 užkandėlių.

Džiaugiuosi, kad rytoj - jau penktadienis. Viena priežasčių - baigiasi kolektyvinės užkandėlės savaitė. Kas yra kolektyvinė užkandėlė? Kolektyvinė užkandėlė - kai viena šeima perka užkandėles visai klasei.

Lapkričio 19

Kalėdiniai sausainiukai.

Prisipažinkite - Kalėdiniai sausainiukai yra ypatingi, ar ne? Aš, prisimenu, pasiutau, kai pamačiau, kad Kūčiukus pradėjo pardavinėti ne tik vos vos prieš Kalėdas, bet ir gerokai anksčiau. Bet tai buvo jau seniai...dabar jau nebestebina! Kodėl Kalėdiniai sausainiukai ypatingi? Na, man Kalėdos VISADA kvepia cinamoninėmis bandelėmis, nors jau mano močiutės seniai nebėra, o jų recepto niekas taip ir nesužinojo. Dievulėliau, kokias nepaprastai skanias bandeles ji kepė! Kadangi nevalgau nei silkės, nei svogūnų, nei visokių kitokių Kūčinių "skanėstų", tai man tos bandelės ir "šaltanosiai" (virtinukai su mėlynėmis) būdavo vienintelis išsigelbėjimas per Kūčias. Dar išgerdavau neįsivaizduojamą kiekį aguonų pieno ir užmigdavau anksčiau, nei per visas kitas metų dienas taip ir neišgirdusi kaip kalba gyvūnai...

Spalio 03

GERTRŪDA VAIKŠTO!!!

Šiandien švenčiame Gertrūdos pradėjimo vaikščioti "savaitines" :D Praeitą sekmadienį lankėmės pas Viltarės šeimyną - uždarėme grilinimo sezoną. Ir štai jų kieme Gertrūda...nuėjo.

Spalio 03

Kotletukų pasaulyje.

Nežinau, kaip jūsų vaikams, bet mūsiškiams labai patinka kotletai. Kepiau šitaip, kepiau va kaip...viskas nusibodo. Šiandien ieškojau, ką galima DAR padaryti. Ir - valiooo google!s n - radau labai smagų receptą. Kaip dabar labai dažnai būna, SuperMamoje. Sonatinos receptas. Pasirodo, ji ir savo tinklaraštį turi. Užmačiau ten moliūgų sriubą, tai dabar jau žinau, ką savaitgalį išbandysiu...

Rugsėjo 30

Aštrūs dantukai arba VAIKAS KANDŽIOJASI!

Prieš keletą dienų ėjome pasivaikščioti. Aš ir mergaitės. Mortulė norėjo duoti Gertrūdai ranką: paėmė už jos ir ėmė vesti. Mažoji - ne iš tų, kurie mėgsta būti vedžiojami, nori eiti pati (įsikimba į mano ranką TIK todėl, kad vienai vaikščioti nedrąsu. Iš reikalo, o ne iš noro, kaip sakant.) Ir štai Gertrūda bando ištraukti ranką. Morta stipriau laiko. Ir tada...mūsų kruopikė pasilenkė ir tik KRIMST!

Rugsėjo 10

Kovokime su patyčiomis! Dalinamės idėjomis.

Liūdnas (dar vienas) straipsnis apie patyčias privertė galvoti, kaip šią liūdną padėtį būtų galima pakeisti. Taip, yra programų. Taip, įmanoma. TIK...daug kas sako: nieko nepadarysi, nes toms programoms įgyvendinti reikia lėšų. Ir čia prisiminiau vieną neseniai skaitytą mintį: jeigu kompanijos vadovo klausia, ką galima padaryti, kad būtų geriau su TURIMOMIS LĖŠOMIS, o jis negali nieko pasiūlyti, yra ATLEIDŽIAMAS. Vadovas turi būti įžaidėjas, geras gero filmo režisierius ir pan., o ne pasimetęs žmogėnas, skėsčiojantis rankomis ir nerandantis sprendimo.

Rugpjūčio 31

Mažos smagios Gertrūdos Elenos krikštynos.

Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.

Rugpjūčio 11

Knyga. "19 minučių".

Skubu rašyti įrašą, kol dar ne viskas pasakyta komentaruose prie kito įrašo :D Taigi šią knygą "prarijau". Kaip ir Renatulis, kai kurias vietas skaičiau po keletą kartų. Apie kai kurias vietas pasakodama Gabrieliui (kaip mama veria visus gražius prisiminimus apie savo sūnų it karolius...) negalėjau sulaikyti ašarų. Ir skaičiau pusę nakties, kad baigčiau, nes labai rūpėjo, ar esu teisi dėl knygos pabaigos...

Rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Rugpjūčio 04

Aš neskriaudžiu kitų, prisijunk ir tu!

Viešint Lietuvoje Gintarė padovanojo keletą lipdukų su šiuo šūkiu. Grįžusi namo pagalvojau, kad noriu panaršyti internete ir sužinoti daugiau apie šią akciją.

Liepos 31

Metai...duše:)

Vakar duše pagalvojau, kad...maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė "it nieko nebuvę", bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna...FE. Pirmas mėnuo - vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. Po to buvo lengviau - įdėdavau pavalgusią ir snaudžiančią Gertrūdą į kambarinę kėdelę ir...galėdavau sau turkštis, kiek tik noriu. Po to tas etapas praėjo, nes mažoji a) nebemiegodavo naminėje kėdelėje, b) jei kartais užmigdavo, atsibusdavo, kai nusinešdavau į dušą ir pakeldavo triukšmą...tekdavo man - visai muiluotai - imtis ją pas save :D c) jau tiesiog verždavosi iš kėdelės ir pykdavo, todėl...tekdavo ją imtis pas save. Ką dariau? Ant vonios dėjau vystymo lentą, virš jos kabinau žaisliukus, ant jos guldžiau Gertrūdėlę, o pati atsitūpdavau šalia ir akrobatiškai prausdavausi tuo pačiu linksmindama ir prižiūrėdama Gertrūdėlę, kuri gulėdavo ant nugaros (nes vis keisdavau įdomybes), tačiau pabodus jau apsiversdavo ant pilvuko.

Birželio 26

Braškių tortas mažiesiems braškių mėgėjams:)

Nežinau, koks oras Vilniuje, tačiau čia, Briusely - "cieli" 28 laipsniai (bent jau tiek rodo mūsų mašinos termometras)! Todėl, pamačiusi Aušrinės receptą, iškart užsimaniau tokio braškių torto... Kadangi dabar - jei teisingai suprantu - pats braškių sezonas, tai gal tokio užsimanysite ir jūs? Skanaus ir ačiū Aušrinei!

Gegužės 16

Lazaretas...Ligoninė.

Jau viename įraše buvau užsiminusi, kad mūsų namuose siautėjo virusiukas. Sakyč, neblogas, neblogas, nes tik vakar į pavakarę grįžom...iš ligoninės. Antradienį man jau buvo labai nejauku, kad vaikams tiiek ilgai laikosi tokia iš tiesų aukšta temperatūra (jau seniai buvo, kad net keliems sušoktų virš 40. Šįkart Vilhelmas buvo čempionas: nežinau, ar blogai pamatavom (kuo esu linkusi tikėti), bet termometro stulpelis rodė...net 41.4 laipsnį...Siaubas kažkoks. Žodžiu, gydėm mes tą virusą: ir arbatėles gėrėm, ir vaistukus, ir lovytėse gulėjo jaunimėlis (ko - turiu prisipažinti -  dažnai nedaro)...kaip buvo prikibęs, taip buvo... Taigi antradienį paskambinau Gabrieliui į darbą ir sakau: žinai, man atrodo, kad nieko nebus, reikia vežti Gertrūdą į ligoninės priimamąjį. Tiesa, apie trečią valandą paskambinau mūsų pediatrei, ji neatsiliepė, paprašiau perskambinti, pasakiau, kad tai svarbu...Neperskambino. Fu.

Balandžio 25

Ko dar negali valgyti Gertrūdėlė?

Kai Gertrūda gimė, užsiprenumeravau tokį info žurnaliūkštį, kurį man atsiunčia, atrodo, kas dvi savaites. Ten yra daug straipsnelių apie tokio amžiaus vaiko raidą. Dažnai randu visai naudingos informacijos, dažnai pasikartoju/prisimenu tai, ką jau žinojau. Šią savaitę informaciniame laiške buvo parašyta, ko negalima valgyti vaikui iki vienerių metų. Na, bent jau nepatariama. Taigi dalinuosi ta informacija:

Kovo 28

Eksperimentai virtuvėje.

Kai pradėjome gyventi su Gabrieliumi, valgėme - šiandienos akimis - visišką  šlamštą :). Aš pati gaminti niekada nemokėjau ir nenorėjau, o ir nereikėjo, nes...tuo pasirūpindavo tėvai. Atrodo, keista, nes juk iki išsikraustymo iš tėvų jau buvau gyvenusi ir JAV, ir Švedijoje, ir Norvegijoje. Bet...Likimo ironija: visada gyvenau su puikiai gaminančiais IR mėgstančiais gaminti žmonėmis. Tiesa, kai buvo 19-lika ir JAV gyvenau pas antrą šeimą (pirmoje šeimoje, tiksliau, dviejuose šeimose, gyvenau būdama 16-likos), ten mama irgi negamino. Jau trys vaikai buvo vedę/ištekėjusios, namuose gyveno paskutinis. Ir nieko. Visi gyvi, sveiki ir netipiški amerikiečiai, nes visi liekni. Tai pagalvojau, kad ir aš išgyvensiu nemokėdama ir nemėgdama gaminti:))) Tačiau... Nuotrauka: kitchen

Vasario 28

Gertrūdėlei - SEPTYNI!!!

Vaje, vaje...jau kopiam į aštuntą keturių savaičių kalną! Šis mėnuo pralėkė kažkaip laaaabai greitai. Aš - kaip visada - negaliu patikėti, kad Laikas bėga taip greitai. Štai ir šią akimirką Gertrūdėlė sėdi ant kelių ir įnirtingai žaidžia su šaukštu. Žaislai įdomu, bet suaugusiųjų "žaislai" - dar įdomiau!

Vasario 24

Blynų diena. Užgavėnės.

Šįryt perskaičiau, kad va, atsirado moteriškė, kuri "nustatė" tobulų blynų formulę:) Bet aš manau, kad skaniausi blynai yra susiję su prisiminimais, o ne su kažkokia formule. man visada skaniausi būdavo "širdeliniai" blynai su šviežiai trintomis braškėmis su cukrumi...niam niam. (Nuotrauka: square pancakes)Visą vaikystę galėjau būti blynais gyva...iš tiesų...nieko skanesnio net neįsivaizdavau:) Augustui labiausiai patinka ploni blynai per visą keptuvę...teko išmokti juos kepti, nors dar prieš porą metų man jie buvo aukštoji matematika:) Vilhelmas su Morta dar nepareiškė, kokie jiems skaniausi, tai kol kas dažniausiai valgo arba "širdelinius", arba per visą keptuvę.

Vasario 17

Ilga kelionė namo:)

Iš tiesų - nors iš Briuselio iki Lietuvos nėra taip toli - kelionė namo užtruko, atrodo, daug ilgiau, nei norėtum ar tikėtumeisi. Kadangi nebėra tiesioginių skrydžių, teko skristi per Kopenhagą (taip ir  nuskridome). Iš Lietuvos pajudėjome laaaabai anksti. Kadangi aš baigiau kalbėti su mama ir krautis daiktus jau po pirmos valandos, keltis teko...po keturių valandų miegelio. Protingai padariau, kad Mortos nenurengiau einant miegoti: jai reikėjo tik apauti batukus, uždėti kepurę ir užvilkti striukę. Gertrūdą aprengiau visą giliai įmigusią. Akimirką lyg bandė busti, tačiau gavo "tiutį" ir vėl "smigo".

Gruodžio 30

2008 Kūčios ir Kalėdos. Pirmą kartą su Gertrūda:)

Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!

Lapkričio 30

Kelionė į LIETUVĄ. Likom mudvi su Gertrūda.

Taigi pirmadienį jau atsibudome dviese (nors aš ir buvau prabudus atsisveikinti su Gabrium, tačiau - jam išvažiavus su tėte 5val ryto - vėl užmigau šalia Gertrūdos). Pavalgėme pusryčius ir...išvažiavome pas mano tėvus. Tiesa, mergaitės dar keletą kartų pasitikslino, ar tikrai dar užvažiuosiu pas jas, nors "persikraustau" pas savo tėvus:) Mano mama - nors visaip bandžiau pasakyti, kad išsiversčiau - pasiėmė atostogas. Žinoma, šiandien, žiūrėdama atgal, labai džiaugiuosi, kad ji jas pasiėmė - nereikėjo visur lakstyti su Gertrūda, tačiau - kai tik sužinojau - vos neužpykau, kad manęs...nepaklausė.

Lapkričio 29

Kelionė į LIETUVĄ. Apie viską.

Jau 10 dienų kaip nebuvau prisėdusi rašyti. Net sunku patikėti: pirma, kad taip greitai bėga laikas, antra, kad - nors vos ne kas vakarą pasižadėdavau prisėsti - tačiau taip ir niekada neprisėdau. Važiavome į Lietuvą trise: aš, Gabrielius ir Gertrūda Elena. (Nuotraukoje Gertrūda su prieš pat kelionę "priaugtu" kostiumėliu, kurį padovanojo baba Nylia, kai aplankė ją vos tik gimusią...Lietuvoje iš visų aplankytų žmonių Gertrūdą buvo matę tik baba Nylia, bočius ir teta Elena).

Lapkričio 12

Kultūriniai skirtumai. Vizitas pas pediatrę.

Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.

Lapkričio 10

Maži Stebuklai:)

Šią savaitę mūsų namuose įvyko keletas mažų mažų stebuklų.....

Spalio 08

Laumės sukeistas?

Pradedu suprasti, kodėl senovės lietuviai kartais manydavo, kad laumės vaikus sukeičia. Turi tokį gražų, mielą ir meilų kūdikėlį ir staiga jis...tampa tarsi nebe tuo. Nenuostabu, kad prietaringi ir "geriau nežinantys" žmonės manė, kad įvyko kažkas ne jų valioje. Dabar jau esame pažengę ir žinome, kad vaikelio niekas nesukeičia. Tiesiog...pasibaigia "demo versija":)

Rugsėjo 18

Ką darytumėte, jei kitas tėvas primuštų jūsų vaiką?

Iš tiesų, ką darytumėte?????????????????????????? Perskaičiusi pirmą straipsnį pasibaisėjau, diskutavau apie jį su vyru, su seserimi...Šiandien, perskaičiusi antrą, tiesiog nebežinau, ką daryti. Kodėl? Ogi dėl komentarų, panašių į šį (kalbos netaisiau):

Rugsėjo 01

Mažylei - mėnuo

Rugpjūčio 13

Gertrūdos Elenos gimimas

Kažkodėl man vis "didieji susijungimai" įvyksta 13 dieną. Matyt, toks jau tas skaičius. Vis sukosi mintis parašyti nors vieno vaiko pirmųjų metų dienoraštį. Na, ne (vien) tai, ką jis darė, bet ką apie tai mano kiti ir pan. Pagalvojau, kad dabar - pats laikas, nes visgi ketvirtas vaikas :) Užteks galvoti, kad būtų smagu tai padaryti, reikia imti ir padaryti.

Liepos 07

„Volungė“ - Lietuvos mokyklų atspindys???

Kuo toliau, tuo įdomiau stebėti, kaip rutuliojasi reakcija į įvykį „Volungės" pradinėje mokykloje. Ir įdomiausia skaityti ne straipsnius, o jų komentarus. Teisybę pasakius, iškart - išgirdus apie įvykį - perbėgo mintis: kažkas čia meluoja! Juk negali vieni sakyti, kad vaikas buvo kito žiauriai sužalotas, o kiti - kad tas „kitas" tik (!) pasikarščiavo. Beje, netinkamai pasielgusio vaiko mama teigia, kad vaikas buvo skriaudžiamas. Kiek mūsų esame patyrę, ką reiškia būti skriaudžiamiems? Ar esate kada buvę patyčių objektu? Jeigu jūsų kas nors paprašytų į tai pažvelgti ne dabartinėmis - jau suaugusiojo - akimis, o akimis to skriaudžiamo vaiko, kuriuo kažkada buvote, įdomu, ką pasakytumėte? Jokiu būdu neginu agresijos proveržių ir nemanau, kad jie turi būti leistini ir pateisinami. Tačiau lygiai taip pat nemanau, kad patyčios užgrūdina vaiką, kad jis labiau pasiruošia gyvenimui.