Blogas

Kategorijų filtras:
Rugpjūčio 29

Norite, kad vaikas užaugtų emociškai tvirtas? Ko NEdaryti

Dalinamės naudingu straipsniu ir dr. Austėjos Landsbergienės mintimis.

Spalio 30

"Vaikystės Sodo" svečias. Andrius Tapinas.

Dar 2014 metais sugalvojome šio tinklaraščio rubriką "Vaikystės Sodo" svečias. Pirmasis šios rubrikos svečias buvo tuomet Seimo narys Remigijus Šimašius. Vėliau - kaip dažnai būna - ši graži idėja (daugiausiai dėl techninių nesklandumų, nes filmuojame, montuojame ir visus kitus darbus darome patys mūsų "Vaikystės Sodo" biure) buvo pristabdyta, tačiau vis pakalbėdavome, kad ją būtinai reikia atnaujinti.

Spalio 28

Apie nestereotipinį vaikų ugdymą demokratinėje visuomenėje.

Gegužės 23

(ne)Ramusis rinkimų savaitgalis.

Šį savaitgalį dauguma mūsų eisime balsuoti. Norėčiau rašyti "visi", bet žinau, kad ne visi tą darys. Lyndon B. Johnson, 36-as JAV Prezidentas, sakė: “The vote is the most powerful instrument ever devised by man for breaking down injustice and destroying the terrible walls which imprison men because they are different from other men.”

Sausio 25

I am Malala. Arba aštuntasis MS gimtadienis.

Ar jau esate girdėję apie Malalą - mergaitę, kuri rizikuoja savo gyvybe (į ją buvo pasikėsinta) kalbėdama apie mergaičių edukaciją? Ji yra jauniausias žmogus EVER, nominuotas Nobelio taikos premijai gauti (negavo, bet jai dar viskas prieš akis!).

Sausio 09

Kosmosas yra ir Žemėje.

Morta Sofija rimtų rimčiausiai laukė šio įvykio ir susinervino, kad nematė live. Man žiauriai smagu, kad septynerių metų vaikui įdomu ir svarbu tokie dalykai. Net neabejoju, kad tai yra nuo aplinkos, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, priklausantis dalykas. Jeigu mėgstate klausyti paskaitų/pranešimų, štai vienas apie aplinką. (Ačiū, Vitalija!).

Sausio 06

Kodėl palaikau G.Landsbergio sprendimą dalyvauti rinkimuose.

Turiu prisipažinti, antraštę pasiskolinau iš p.Rasos Juknevičienės. Kadangi dar iš aktyvaus tinklaraščio rašymo laikų bendrauju su tinklaraštininkais, jau buvau paskatinta parašyti panašaus turinio įrašą, bet iki tol, kol neperskaičiau 15min.lt straipsnio komentaruose linkėjimo atsipūsti, kuris buvo skirtas man kaip įsivaizduojamai straipsnio autorei (atsiprašau tikrojo autoriaus), pagalvojau, kad noriu viešai išsakyti savo poziciją. Kadangi turiu galimybę rašyti, o ir apskritai nevengiu savo vardo ir pavardės ties tuo, kuo tikiu, tebūnie šis įrašas - mano pozicija.

Sausio 04

La grande bellezza. Didis grožis.

Ar matėte šį filmą (žr įrašo antraštę)? Mes pažiūrėjome. Tiesa, aš sugebėjau per vidurį nusnausti, tai, matyt, nebuvo adrenaliniškas, o atsibudusi nesijaučiau labai atitrūkusi, tai, matyt, ir turinys nėra greitas, bet, kita vertus, aš ir nesu kino kritikė ir žinovė, o miego dažnai trūksta, tai užlūžtu, jei turinys nėra įdomus. Man šis filmas patiko dėl Romos vaizdų, nes konkrečiai man Roma - svajonių miestas. Visiškai. Galėčiau ten važiuoti reguliariai tiesiog pabūti, pakvėpuoti tuo oru, nes jis YRA kitoks. Man jis yra žmogaus galimybių oras. Įkvėpimo oras. O pavadinimas suskambo varpeliais, nes tiesiog vakar susidūriau su dviem labai gražiais veiksmais, kurie irgi paskatino galvoti apie galimybes, įkvėpimą ir viltį.

Sausio 03

Kai pagalvoji...

Nustebino? O, ne. Taip šiandien galvoju kaskart, kai mintys atsitraukia nuo darbo  - po to, kai DELFI išspausdino šią naujieną, o 11.45 jau buvo 485 komentarai ir, kaip sakant, tokie visažiniški komentarai. Teisybę pasakius, nėra čia naivuolių, ir niekas nesitikėjo daugumos palaikančių komentarų, bet tai, ką perskaičiau, pranoko visus įsivaizdavimus...Ir bjauriausia yra tai, kad daug komentarų skirti net ne Gabrieliui, o...man arba jo seneliui (arba apskritai tiesiog kliedesiai - kitaip net nežinau, kaip pavadinti, nes komentarais vadinti tiesiog liežuvis neapsiverčia) - stick to the topic,dear sakydavo mano vienas dėstytojas - akivaizdu, kad daug kam tai yra dar svetima sąvoka.

Sausio 02

Labas, 2014-ieji!

Kažkaip įsijungiau tinklaraštį ir pradėjau rašyti, tai net nežinau, koks bus šis įrašas po tokios ilgos pertraukos. Problema, kurią turiu išspręsti - kaip padaryti, kad man rašyti įrašus būtų lengva. Nes dabar sistema yra tokia, kad ir įrašus rašyti, ir nuotraukas kelti yra ganėtinai sudėtinga, o aš jau supratau save esant vieno langelio žmogumi (jeigu man reikia daug žingsnių, tai aš tiesiog išvis to veiksmo neatlieku). O rašyti paskatino tai, kad viena bendradarbė atsiuntė nuorodą į mano pernai metų pamąstymus, ką norėčiau daryti 2013 metais, o aš kaip tik skaičiau straipsnį apie tai, ko reikėtų atsisakyti 2014 metais. Straipsnis sukėlė minčių, atsiųstas įrašas priminė apie merdintį tinklaraštį ir...sėdau rašyti. Nes šie metai bus dar įdomesni, nei 2013. Just wait.

Balandžio 20

LOGIN: asmeninis skrydis per Atlantą.

Užvakar skaičiau pranešimą progreso konferencijoje LOGIN. Kalbėjau apie tai, kodėl tėvai bijo, o vaikai trokšta technologijų. Mano nuostabai, po mano pranešimo atsirado straipsnis ir DELFI. Gal dėl to, kad iš tiesų labai daug tėvų bijo tų technologijų (ypač dėl to, kad aš esu UŽ technologijas vaikų gyvenime), sulaukiau tikrai daug dėmesio. Viena pažįstama pasakė: aš irgi norėjau įeiti, bet prie durų buvo tiek stovinčių, kad nesibroviau ir išėjau. Pamaniau, kad - jeigu ką - paklausiu tiesiai:)

Vasario 03

7-asis Mortos Sofijos gimtadienis.

Šiemet MS gimtadienį šventėme dvi dienas ir valgėme tris tortus: mokykloje, namuose su šeima ir su draugais. Iš tiesų tai gimtadienis buvo tikrai toks, kokio norėjo Morta, ir tai, manau, yra svarbiausia! Turime tokią tradiciją-ne-tradiciją (stengiamės, bet ne visada pavyksta), kad TĄ dieną atvažiuoja giminės. Su Morta šįkart pavyko puikiai, nes jos TA diena buvo penktadienis; o šeštadienį mergina šventė su draugais laipiojimo uolomis salėje.

Sausio 20

23andMe - genetinių tyrimų laboratorija.

Prieš keletą metų sužinojau apie tokios kompanijos, kurios pavadinimas 23andMe, egzistavimą. Sužinojau iš LA, kuris pasidarė genetinį testą ir mums su G apie tai papasakojo. Esmė yra ta: tu užsisakai genetinį tyrimą, kompanija atsiunčia kolbą, tu - į ją prispjaudęs - siunti ją atgal ir po mėnesio-dviejų gauni savo genetinio tyrimo rezultatus. Tai štai būtent iš ten atėjo mūsų siuntinys šeštadienį. Kodėl 23andMe? Žinia, turime 23 poras chromosomų.

Sausio 04

Apie tai, ką norėčiau daryti 2013-aisiais metais.

Sveikinu visus su 2013-aisiais metais. Kai prisimeni, kas buvo prieš 20 metų, pasijauti, kad jau paaugliai turėtų žiūrėti į tave ir galvoti, kad esi pagyvenusi moteris. Prisimenu, kartą kalbėjau su tėte (man buvo, na, gal septyniolika metų) ir sakau jam: ką aš žinau, kiek tam žmogui buvo metų...pagyvenęs toks...gal kokie keturiasdešimt. :) Tada tėtė labai juokėsi. Juokas juokais, bet aš pati tai tikrai nesijaučiu pagyvenusi...nors - žiūrėdama į Augustą - esu priversta įsisąmoninti, kad tas išstypęs žavingas jaunuolis yra...mano sūnus!

Gruodžio 10

Jūros pašaukti.

Gruodžio 08

Kalėdinė pasaka ir Kalėdinė dovana.

Šiemet su vaikais turime vieną Kalėdinį ritualą, kuris yra mielas iki Mėnulio ir atgal - su vaikais kiekvieną vakarą sėdam skaityti knygos. Skaitome Marko Leino knygą "Kalėdų istorija". Nusipirkome ją dėl kelių priežasčių: a) ją redagavo vaikų baba, tai jau seniai žinojome, kad bus išleista smagi Kalėdinė knyga; b) knygoje -  24 langeliai (skyriai) - lygiai tiek, kiek trunka Kalėdų laukimas. Gertrūdai ši knyga dar per sudėtinga, todėl ji pusiau dalyvauja, tačiau kiti trys klauso sulaikę kvėpavimą.

Lapkričio 11

Kai vaikas keliauja vienas.

Kai parašiau FB, kad Augustas vienas iškeliavo į Londoną (jam - 11), daug kas parašė, kad nežinojo, jog vaikams galima keliauti vieniems. Dėl to nusprendžiau parašyti šį įrašą, kad pasidalinčiau informacija ir patirtimi su visais, kuriems informacija apie vaikų keliones gali būti aktuali. Žinoma, pirmasis kartas buvo pats baisiausias mums, tėvams - tada Augustui buvo šešeri. Dabar jau nejautėme jokio jaudulio, nes, na, pasitikime, kad mūsų vaikas nepražus:)

Spalio 25

Atverčiam paskutinį rudens lapą.

Ką gi, turiu prisipažinti, kad keletą kartų atsidariau rašyti ir vis uždarau - neįprasta man tai, kad beveik viskas šiame tinklaraštyje kitaip. Be to, Stokholmo oro uoste parašiau ilgą ir man pačiai patikusį įrašą apie įspūdžius iš Švedijos ir...viską praradau. Tada vos ne pro ašaras prisiekiau, kad daugiau tinklaraščio nerašysiu ir nekenčiu visų šitų naujovių :) Bet, kaip sakant, taip, kaip mokau vaikus prisitaikyti prie naujovių, taip, be jokios abejonės, turiu išmokti ir pati. Čia kaip tas eksperimentas su vaikais ir oreo sausainiukais (dar žinomas ir atkartotas kaip ekperimentas su zefyrais): jeigu gebėsi užsispirti ir pasiekti tikslą, tai gyvenime bus lengviau :) (Čia aš save visaip įtikinėju).

Spalio 21

Kelionės ir septyni seni geri patarimai tėvams.

Ši savaitė - kelionių savaitė: Kaunas, Klaipėda, Gargždai, Ryga (oro uostas), Stokholmas. Kaune stebėjau Vaikystės Sodo darbą, Klaipėdoje - seminaras pedagogams, Gargžduose - seminaras tėvams ir pedagogams, Ryga - nes nėra tiesioginio skrydžio į Stokholmą ir štai Stokholmas. Iš visų ES valstybių ir vietų ES/CEDEFOP organizuojami praktiniai mokymai ugdymo įstaigų vadovams vyksta būtent čia, Švedijoje. Nenuostabu, nes Jarfalla regionas garsėja savo švietimo vadyba visoje Europoje, o mes buvome atrinkti būtent semtis gerosios patirties. Taip, atrinkti: 15 laimingųjų iš visos ES (ne daugiau kaip po vieną iš valstybės)  savaitę stebėsime ir gilinsimės į šio regiono švietimo vadybą.

Spalio 15

Lyčių lygybė bei kviečiu drauge išgerti puodelį arbatos Klaipėdoje:)

Štai jau vienuolika metų sąmoningai stengiuosi, kad vaikai augtų nevaržomi stereotipų. Šiandien jau galiu pasakyti, kad tai - sunkus darbas. Ir - reikia pripažinti - tai, kad jie auga Lietuvoje, šio darbo nepalengvina. Štai Čaplikas per rinkiminius debatus leidžia sau rėžti, kad Lietuvos moterys gražios, kad vat šaunuolės leidžia vyrams būti politikoje, versle. Gerai, kad mano vaikai tų debatų nežiūrėjo - būčiau iš gėdos skradžiai žemę prasmegus. Ir tai dar ne viskas. Tie visi pasakymai: "mergaitės turi...", "berniukai turi..." - žudo. Aš esu mačiusi mergaičių su tokiu užtaisu, kurio galėtų pavydėti bet koks berniukas. Kita vertus, kodėl turėtų pavydėti?! Esu turėjusi klasėje berniukų, kuriuos - nors ant žaizdos dėk: švelnūs, draugiški, šilti. Kodėl jie turėtų siautėti?!

Rugsėjo 08

650 000 valandų trunkantis stebuklingas atomų pokštas.

Šį įrašą pradėjau rašyti gan seniai. Nors iš tiesų - ne taip ir seniai. Bet tas laikas buvo it amžinybė. Akimirkomis jaučiausi it filme, kurio esu viso labo tik žiūrovė. Bet apie viską nuosekliai...

Liepos 15

Atostogos: stovykla vaikams Pavariuose.

Kadangi pati tik ką grįžau iš atostogų - o, taip, TIKRŲ atostogų!!!! - tai tuo noriu paaiškinti ir ilgą dingimą, ir tuo pačiu noriu pareklamuoti organizuojamą stovyklą Pavariuose, kurios vadovu bus mano uošvis! Taigi - jeigu dar neturite planų savo įžengiantiems į paauglystę vaikams (arba žinote, kad draugai neturi planų savo vaikams:)) - paskleiskite žinią apie šią stovyklą, kuri, mano manymu, bus nuostabi ne tik dėl to, kad vaikai galės atsigauti nuo miesto, susipažinti su įdomiu, mylinčiu Lietuvą rašytoju, bet ir todėl, kad jos tikslas - supažindinti vaikus su Lietuvos istorija (prisimenate, aš esu rašiusi apie susitikimą su partizanu?). Taigi:

Birželio 02

Kaip auga vaikai...su Vaikų diena!

Žiūriu į savo ketveriukę ir galvoju: kokie nepaprasti žmonės! Vakar vaikai norėjo pirmą kartą išbandyti savarankišką grįžimą iš mokyklos - mat gyvename netoli, įmanoma grįžti ir visuomeniniu transportu. Kadangi siaubingai lijo, nusprendžiau pati juos paimti. Prisiskambinti negalėjau, tad tiesiog važiavau ir tikėjausi, kad neprasilenksime. Nuvažiavau, lakstau po mokyklą, o jie, pasirodo, jau išėję. Šokau į mašiną ir važiuoju tuo keliu, kuriuo jie turėtų eiti. Ir štai matau: trijulė bėga į mikriuką (kuriuo važiuotų namo): Augustas su lengvais marškinėliais, visas kiaurai peršlapęs jau laukia prie mikriuko, o Vilhelmas bėga šalia Mortos (kad ji neliktų viena ir neišsigąstų) atsilikęs, o Morta virš galvos nešasi Augusto striukę. Vat dabar rašau ir vėl klaviatūrą vos matau pro miglą akyse. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas yra gerai. Ir kad ne tik turi nuostabius vaikus, bet ir esi pusė velnio tėvas (mama).

Gegužės 03

Gyvenimas su septynmyliais batais.

Pastaruoju metu pastebėjau, kad dabar vis sunkiau prisėsti prie tinklaraščio. Viena priežasčių, kad vis norisi rašyti apie Vaikystės Sodą. Bet tada, galvoju, bus tinklaraštis apie Vaikystės Sodą. Arba Vaikystės Sodo tinklaraštis. Nes Vaikystės Sodas yra milžiniška mano kasdienybės dalis. Kita priežastis - mano jau minėta - nenoras rašyti apie savo vaikus Lietuvoje, kai mes gyvename Lietuvoje. Pavyzdžiui, apie belgiškas mokyklas, darželius ir lopšelius buvo lengva rašyti, nes skaitytojai Lietuvoje nei apie jas žino, nei ką. Be to, tinklaraščio prancūzakalbiai belgai neskaitė, todėl neišgyvenau dėl reakcijos, kuri būtų, jei kas nors įsiskaudintų - nes tiesiog niekas neskaitė. Žodžiu, buvo daug paprasčiau. Kadangi vis dar gaunu daug klausimų, galėčiau tiesiog atrašyti į juos, bet man tenka į labai daug panašių klausimų kasdien atsakyti gyvai Vaikystės Sodo tėveliams, tad vakare, visiems sumigus ir prisėdus prie kompiuterio, dažnai tiesiog visiškai nebeturiu jėgų kartoti tai, apie ką kalbėjau dieną.

Kovo 31

Jūrų muziejus ir Neringa.

Kovo 31

Augustui - 11!

Vakar buvo mūsų pirmagimio 11asis gimtadienis. Kadangi aš turėjau mokymus pedagogams Palangoje, tai - kai tik paaiškėjo, kad taip bus - apsisprendėme į Palangą važiuoti visi drauge ir švęsti gimtadienį su šeima prie jūros. Prieš išvažiuodamas atšventė gimtadienį mokykloje - iš visų Bijolos tortų išsirinko Garfieldą :) Sakė, kad klasiokams patiko.

Vasario 28

Ką mes dabar skaitome ir apie mylimiausias knygas.

Kai pamačiau šią Baltų lankų išleistą knygą Knygų mugėje, net pašokau iš džiaugsmo - dar viena mano laaaabai mėgiama knyga išversta į lietuvių kalbą! Ir kaina buvo itin draugiška - 10Lt. Taigi šįvakar ją skaitėme su mergaitėmis, nes diena buvo ilga, grįžome vėlai ir pavargę (visi keturi vaikai nepaprastai kantriai laukė, kol man baigsis susitikimas), tad norėjosi tiesiog gražios ir ne itin ilgos knygos vakaro skaitiniams.

Vasario 24

Kokių priemonių gali imtis tėvai, norėdami, kad jų vaikas pritaptų?

Kai buvote maži, ar norėjote pritapti? Aš, prisimenu, vienu metu labai išgyvenau, nes iš manęs šaipėsi. Dar dabar prisimenu, kad viena priežasčių, kodėl tapau patyčių objektu, buvo mano migdolinės akys. Tos pačios, kurias, paveldėjus vaikams, be galo džiaugiausi, nes iš tiesų tai - ganėtinai išskirtinis dalykas Lietuvoje. Tik, aišku, mane vadino "čiukčia". Dar iš manęs šaipėsi, nes kai kada kalbant išsiplėsdavo mano šnervės. Mergaitės susižvalgydavo ir juokdavosi :( Niekada niekam nepritarsiu, kad mane tai sustiprino. Šiandien mąstau, kad, duokdie, jei taip atsitiks mano vaikams, tai greta bus suaugęs, kuris, pamatęs tokią emocinio smurto apraišką, tučtuojau imsis priemonių.

Vasario 18

Grybų karas: spektaklis Dramos teatre.

Turiu pasakyti, kad į spektaklį ėjau su išankstine nuostata: perskaičiusi knygą ir Giedrės komentarą nerimavau, kad nusivilsiu ir aš. Aišku, svarbiausia buvo, ar patiks merginoms. Pats nuvykimas buvo ne itin linksmas: Gertrūda supyko, kad jos nenešiau nuo mašinos, tad visa pikta verkė. Tačiau - kai jau atsisėdome - nuotaikėlė pakilo. Ir tada...atsistojo, o kėdė tik TAUKŠT! jai per šoną...vėl ašaros. Bet šįkart jau, žinoma, buvo gaila mažulės, nes ta kėdė tikrai tokia kieta ir sunki.

Vasario 09

Koks yra "lietuviškas" vaikas?

Šįkart net kelios tinklaraščio skaitytojos ir pažįstamos atsiuntė nuorodą į vieną straipsnį, kuriame yra lyginami "prancūziški" ir "amerikietiški" vaikai. Pats straipsnis man patiko. Kadangi pirmoji nuorodą atsiuntė pažįstama, kuri šiuo metu gyvena Belgijoje, tai mes, kaip sakant, susižvalgėme laiškuose, kad, rodos, straipsnyje aprašomi ne "prancūziški", o "belgiški" vaikai.

Vasario 06

Ką mes dabar skaitome ir kodėl mergaitės nerašo muzikos...

Su mergaitėmis skaitome knygą, kuri kas vakarą įtraukia mus visas tris.

Vasario 05

Bandymas balkone, kai už lango -26.

Šįryt su merginomis atlikome bandymą. G prisiminė skaitęs ir matęs, kad tokioje temperatūroje - jeigu pili verdantį vandenį - jis virsta garais. Ką gi, išbandėme ir mes. Smagiausia buvo matyti merginas ir plojančias, ir šūkaujančias susižavėjimo šūksnius.

Sausio 31

Kokius žurnalus skaito jūsų vaikai?

Radom žurnalą vaikams! Šįvakar, pasiėmusi vaikus iš skautų sueigos, užėjau į netoliese esančią IKI ir kažkaip Morta priėjo prie žurnalų ir ėmė vartyti tuos visus barbiškus-kičinius-Austėja-tuoj-gaus-infarktą žurnalus. Aš priėjau pažiūrėti, ar yra bent jau National Geographic Kids ir...ką-jūs-sau-manote...radau šaunų žurnalą!

Sausio 22

A ir V skaito.

Captain Underpants serija labai patiko ir Augustui. Dabar Vilhelmas skaito And the Attack of the Talking Toilets. Man gražiausia, kad Vilhelmas skaito nuostabia anglų kalba. Tokia, kad miela ausiai. Tiesa, reikia pripažinti - jo tartis amerikietiška, bet man, žinia, tai yra tik pliusas :)

Sausio 19

Berniukų ir mergaičių matematika: rezultatai iš 86 valstybių.

Gruodžio mėnesį buvo paskelbti tyrimo, apėmusio 86 valstybes, rezultatai. Jie parodė, kad:

Sausio 04

Devyniese pas Kalėdų Senelį. II dalis.

Naujus Metus pradedame kelione pas Kalėdų Senelį. Prieš tai užvažiuojame ant didžiausio Laplandijos kalno. Sninga ir šąla – galų gale pajaučiame tikrą žiemą, kai yra ne  -5, o -15! Nuo kalno atsiveria nuostabi panorama – abi Rovaniemi upės, miškai, sniegas. Ir, žinoma, slidinėtojų trasos ir pan. Mes jau antri metai nevažiuojame slidinėti, tai taip net širdį suspaudžia. Gėris tas slidinėjimas, nors tu ką. Beje, aš į Rovaniemį važiavau su savo slidinėjimo kostiumu, tai supratau, kad šiaip tokioms žieminėms išvykoms jis nėra tinkamas – per plonas ir per daug (per greitai?) praleidžiantis vandenį. Slidinėjant buvo super, bet sėdint ant sniego motociklo arba šaltoje kotoje – ne kas.

Sausio 02

Devyniese pas Kalėdų Senelį. I dalis.

Žinote tą posakį, kad reikia kažko labai norėti, ir dažnai aplinkybės taip susiklosto, kad tai, apie ką vis dažniau ir garsiau galvodavote, ima ir įvyksta. Amerikiečiai sako: be careful what you wish for. Trumpai tariant, svajok atsargiai. Bet šįkart džiaugiuosi, kad svajojau, nes...su visa šeima esame Laplandijoje!

Rugsėjo 19

Carpe diem.

Kartais būna taip gražu, kad įsitrauki ir, atrodo, susilieji su tuo, ką matai. Nes žiūri ne tik akimis: žiūri kiekvienu savo įkvėpimu, kiekvienu tvinkstelėjimu smilkiniuose, kiekvienu mirktelėjimu. Kai viskas baigiasi, dar keletą akimirkų žiūri sustingusiu žvilgsniu, nes prasidėję procesai viduje nėra taip greitai nutraukiami kaip nutrūksta vaizdinys.

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Mortos darbeliai.

Praeitą savaitgalį nuo mūsų virvelės (per visą koridoriaus sieną esame ištempę virvelę, ant kurios skalbinių segtukais kabiname vaikų darbelius) nukabinome pernykščius vaikų darbelius. Pagalvojau, kad noriu išsaugoti, nes kažkaip rudeniop labai skausmingai pajutau Mortos Sofijos augimą: ji jau tokia dičkė, tokia savarankiška. Net atrodo jau nebe mažylė, o tokia tįstanti mergaitė. Įsivaizduojate - išleidome į priešmokyklinę klasę!

Liepos 31

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

Penktadienį važiavome į vyro brolio - dieverio - vestuves. Morta visą savaitę klausinėjo: na, kada gi, kada??? Mat ji labai rimtai žiūrėjo į savo pareigą barstyti žiedlapius jauniesiems einant į bažnyčią. Kadangi vestuvės - ne toks jau dažnas reikalas, tai nori-nenori prisimeni visas, kuriose yra tekę dalyvauti. Kai pagalvoju, esu dalyvavusi ir visiškai tradicinėse lietuviškose vestuvėse (su visokiais ten jaunosios grobimais ir pan), ir neįprastose, pavydžiui, amerikietiškose. Šiandien galvoju, kad ir mūsų, t.y. kai aš buvau jaunoji, vestuvės buvo neįprastos. Kodėl?

Liepos 05

"Belyčiai" vaikai.

Jau tikriausiai skaitėte straipsnį apie darželį Švedijoje, į kurį laukia (kad pakliūtų jų vaikai) šeimos, tačiau apie jį gandas sklinda ne todėl, kad yra eilė, o todėl, kad jis yra neįprastas darželis. Iš tiesų man apmaudu, kad vaikai dieną leidžia ugdymo įstaigoje, kurioje nėra nei rožinės, nei melsvos spalvos. Kuriame vengiama įvardžių. Dėl literatūros ir žaislų randu argumentų: juk beveik kiekvienas žmogus turime tam tikrų įsitikinimų, vertybių ir nenorėtumėme, kad vaikams būtų pateikiama prieštaraujanti tam, kuo tikimes mes, informacija. Pavyzdžiui, manau, kad Izraelio darželiuose mažai kietais lapais knygelių skatinančių meilę palestiniečiams.

Birželio 24

Dar kartą apie moters įvaizdį.

Lietuvoje įmonių vadovai turi išklausyti darbų saugos kursus. Ir priešgaisrinės saugos kursus. Tačiau aš šįkart - ne apie kursus. Moteris, su kuria teko bendrauti kursus organizavusioje bendrovėje, buvo tikrai paslaugi ir neturiu nė menkiausio priekaišto - ji tikrai dirbo savo darbą (ir dar išmanė, ką sako, kas - kartais atrodo - nebūtinai būdinga sutinkamiems profesionalams!). Tačiau viena SMULKMENA išmušė mane iš vėžių - įmonės reklaminiai bukletai. Pasijutau, tarsi teleportavausi į praeito šimtmečio trečiąjį-ketvirtąjį dešimtmečius.

Birželio 21

Limpantys (ir ne tik) vonios žaislai.

Nesuprantu, kodėl nuotraukos įsikėlė aukštyn kojomis, na, bet, manau, suprasite, ką noriu iliustruoti:) O noriu iliustruoti dabar merginoms itin patikusį vonios žaislą. Gerumėlis. Vakar Gertrūda gerą pusvalandį žaidė, o po to beveik nė nepajuto, kaip išploviau galvą. (Tai - itin nemėgiamas ritualas).

Gegužės 17

Ja, vi elsker dette landet...arba sveikinimai Norvegijai!

Šiandien - Norvegijos nepriklausomybės diena. Kai pagalvoju apie Norvegiją, visų pirma prieš akis iškyla rūke skendintys fjordai, fantastiniai kalnai ir tekantys kriokliai, lutefisk (silkė, išmirkyta rūgščiame mirkale) ir brunost (rudas ožkos sūris). Kadangi lutefisk net neragavau (aš apskritai silkės esu dar neragavusi!), tai negaliu rekomenduoti. Bet brunost - jei tik turėsite galimybę - būtinai paragaukite. Jis toks keistas: nei karamelė, nei sūris; nei saldus, nei sūrus. Ir - nors gamina ne tik Norvegijoje - man absoliučiai asocijuojasi su Norvegija, kai rytą atsikėlusi visiškoje tyloje per kiemą eidavau pusryčiauti, virš fjordo kabodavo tirštas rūkas, o nuo kalnų, atrodė, tykiai tykiai leidosi troliai. Man ten žiauriai patiko.

Balandžio 12

Berniukai ir mergaitės.

Jeigu yra straipsnių, kuriuos skaitydama absoliučiai apsiverkiu, tai šiandien perskaitytas The Economist - vienas jų. Apskritai The Economist vos ne kaskart priverčia susimąstyti. Aš - jei būčiau gimnazijos direktorė - savo mokiniams būtinai užsakyčiau The Economist. Just in case. Nes noriu, kad augtų mąstantys vaikai, o The Economist iš tiesų jau pats savaime moko užduoti klausimus. Bet aš ne apie tai. Šiandien noriu pakalbėti apie berniukus ir mergaites. Dar kartą :)

Balandžio 11

Klausimas moksleivių tėveliams: ką jūsų vaikai veikia per atostogas?

Mūsų berniukai ir Morta šią ir kitą savaitę atostogauja (ne, mokestis Prancūzų mokykloje nemažėja dėl to, kad kas kelios savaitės moksleiviai (ir darželinukai) atostogauja)). Situaciją su Morta gelbsti Vaikystės Sodas. Jei ne jis, nežinau, ką darytumėme, nes nuo sausio tai jau trečios atostogos, kurių tik vienos truko savaitę.

Balandžio 11

Du berniukai ir dvi mergaitės: gali būti ir blogiau!

Žinote, kas yra juokinga? Ogi tai, kad dauguma žmonių mano, jog mums tiesiog nepaprastai pasisekė. Mano mama, prisimenu, sakė, kad tikriausiai Dievulis mus labai myli, kad taip apdovanojo :D Pasirodo, gali būti ir blogiau, nei du berniukai ir dvi mergaitės, bet, kaip sakant, jau visai "prie dugno" tokia kaip mūsų kombinacija :)

Kovo 27

Apsiperkame...neišeidami iš namų!

Jau Belgijoje mūsų Gertrūdėlės krikštatėviai vis ragino susigundyti pirkti Colruyt parduotuvėje iš namų: užsisakai viską internetu, reikia tik nuvažiuoti ir pasiimti viską. Ruošėmės ruošėmės, bet taip ir neprisiruošėme - gal dėl to, kad visai šalia namų turėjome nuostabią parduotuvėlę, kurioje visos pardavėjos pažinojo ir kalbindavo mūsų vaikus, mes mintinai žinojome visas lentynas, na, ir šiaip ten užsukti būdavo tarsi ritualas. Grįžus į Lietuvą tas ėjimo į parduotuvę ritualas ėmė atrodyti ne ritualas, o varginantis procesas, kurio mielai atsisakytumėme.

Vasario 18

Mano brangiosios M.

Per Kalėdas mano sesuo, kuri tąkart buvo Vilniuje - it tarpinėje stotelėje - apsistojusi tarp studijų Danijoje ir Australijoje - padovanojo Kalėdinę dovaną savo krikšto dukrai - mūsų Mortai - vietose, kurios yra vienaip ar kitaip brangios savo esatimi.

Vasario 08

Ajurvediškas savaitgalis dviese.

Žinote, būna tokių dovanų, kurios netikėtai nustebina. Kai labai artimas žmogutis pasakė, kad dovanoja mums visomis mūsų progomis ajurvedišką savaitgalį (buvo mūsų vestuvių 10 metų, Kalėdos, Gabrieliaus gimimo diena, žodžiu, progų nemažai prisikaupė:)), tai pradžioj nežinojau, ar jau čia man džiaugtis, ar ne. Žinote, būna tokių situacijų, kai norisi užversti akis - mat atrodo, kad jie visiškai nesupranta, ko mums reikia. Būna, ar ne? Tai va man taip atrodė, kai pasakė, kad nori padovanoti ajurvedišką savaitgalį. Aš net turėjau naglumo paklausti, ar nenorėtų padovanoti savaitgalio Druskininkuose vietoj to ajurvedinio :D Tačiau vis dėlto nugalėjo naujovių troškulys ir - nors ir ganėtinai skeptiškai nusiteikusi - važiavau į "Margio" viešbutį prie Trakų.

Sausio 17

Kuo džiaugiuosi Lietuvoje. Nr 1.

Šįvakar buvome Madam Baterflai. Tai - Bendras LNOBT, Anglijos nacionalinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro pastatymas. Skamba įspūdingai, ar ne? Man tiesiog be galo patiko scenografija ir choreografija, o vaikas - lėlė...žodžių trūksta, koks puikus sprendimas ir kaip puikiai įgyvendintas! Spektaklis Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais pelnė Olivier premiją už Geriausią metų operos premjerą.

Lapkričio 30

BEBES ir grįžtu namo kol Nauji Metai dar nepasibeldė!

Vakar vakare prisėdau žiūrėti filmo "Kūdikiai", kurį kaip tik pradėjo rodyti kino teatras "Pasaka". Teisybę pasakius, jau antra savaitė vis ruošiausi prisėsti, bet mums šis metas yra be galo be krašto sudėtingas, todėl atsisėsti ir ramiai pažiūrėti tiesiog...negalėjau susikaupti! Nežinau, kaip jūs, bet man filmui turi būti nuotaika. Na, nežiūriu aš akies krašteliu: arba žiūriu, arba ne. Bet šis, trukęs šiek tiek daugiau, nei valandą, filmukas, įtraukė. Kai atsisėdau žiūrėti, mintys dar lakstė kaip patrakusios, tačiau kiekviena minutė vis labiau įtraukdavo...

Lapkričio 11

Kai pamačiau, kada...

...paskutinį kartą rašiau tinklaraštyje, negalėjau patikėti! Nes tos dienos lekia kaip išprotėjusios! Rimtai! Vakar nuvežiau Mortą į baletą ir niekur neradom jos batelių. Sukau sukau galvą, kol prisiminiau, kad ji juos praeitą savaitę paliko dailėje. Nieko sau! TIK praeitą savaitę! O man atrodė, kad nuo praeitos savaitės žemė APLINK SAULĘ apsisuko bent kelis kartus:)

Spalio 31

Kaip Beata man patarė iš toli, spalvoti blynai, mumijos ir kruvini pirštai!

Tik šiandien sėdau aprašyti mūsų šios savaitės valgymo ypatumų. Be to, tenka skubėti, nes šiandien baigiau sudaryti Vaikystės Sodo trimečių, keturmečių ir penkiamečių pažangos aprašus, kepėme šį-be-tą su Morta, o už poros valandų atvažiuoja mano draugė su išrinktuoju iš Švedijos ilgam savaitgaliui į Briuselį. Taigi ką mes valgėme šią savaitę ir koks buvo Beatos pasiūlymas?

Spalio 27

Halloween'as pas Augustą ir smagusis moliūgų pjaustymas!

Atrodo, visai neseniai rašiau apie 2009 moliūgų pjaustymą ir bene gražiausią šventę Augusto mokykloje - Halloween'ą (o čia ir 2008 jo mokyklos šventė - dar filmavau fejerverkus, kurie būna kasmet), o jau metai pralėkė...ir štai vėl šventėme šią šventę Augusto mokykloje ir jau keletas vakarų pjaustome moliūgus. Pastebėjau, kad juos pjaustyti vis lengviau ir lengviau! Jau taip ir girdžiu kaip Augustas sako mano frazę (kurią jam nuolat kartoju): Practice makes perfect:)

Spalio 13

Kaip greitai pralekia 10 metų:)

Prieš 10 metų Šv.Jonų bažnyčioje buvo mūsų vestuvės. Tada dar buvo tie gūdūs laikai, kai buvo privaloma eiti ir į zaksą. Mes į tą zaksą kažkaip nenorėjome. Nusprendėme, kad eisime aštuntą valandą ryto. Penktadienis. Trylikta mėnesio diena. Aštunta valanda ryto.  Daug prikritusių rudeninių lapų. Apsimiegoję žmonės vedžioja prieš darbą šunis. O aš - pasikėlusi suknią - einu į zaksą (mat gyvenau J.Basanavičiaus gatvėje, tai kur jau ten važiuosi...) Nuėjome tik su liudininkais, o ten kabo ženklas ant durų: UŽDARYTA :D Beldėmės, beldėmės...įleido.

Spalio 01

Feministinis paburbėjimas (angl. "rant")

Jeigu turėčiau vien tik sūnus, gal taip jautriai nereaguočiau. Dabar gi visa tai lenda po mano oda ir graužia iš vidaus. Rimtai. Galiu pamiršti mandagumą ir visą kitą 'umą, jei kas nors pasako kažką iš serijos "tik moterims". Pjauna. Žudo. Nes, žinote, ką? Nebegrįš tie laikai, kai moterys NEgalėjo pasirinkti. Dabar ir vyras, ir moteris gali rinktis, ką nori daryti gyvenime. Ir KAIP tą nori daryti. Šiandien man parašė viena draugė, kuri išėjo į darbą, kai vaikui suėjo metukai:

Rugsėjo 29

Kiek būrelių (ir kokius) lanko jūsų vaikai?

Trečiadienis - mano prAgardienis:) Nes jaučiuoti važiuojanti kaip iš "The Fast and The Furious" :D Na, suprantate, apie ką kalbu :) Tiesiog šiandien vaikams tiek būrelių, kad MAN dūmai iš ausų rūksta. Aišku, jei vaikas būtų vienas, na, gerai, du, tai dar nieko. O dabar...

Rugsėjo 28

METŲ PROJEKTAS: Smulkiosios ir stambiosios motorikos raida. Devintas, dešimtas ir vienuoliktas Luknės mėnesiai.

DEŠIMTASIS IR VIENUOLIKTASIS LUKNĖS MĖNESIAI

Rugsėjo 22

Carpe diem.

Carpe diem. Vienu metu tai buvo mano mantra. Aš ją interpretavau: džiaukis kiekviena akimirka :) Ir vos ne ant visų sąsiuvinių mokykloje buvau užsirašiusi. Tačiau šiandien - žiūrėdama sustabdytas akimirkas - tiesiog negalėjau negalvoti, kad lietuviškasis: sustok, akimirka žavinga! taip pat yra nepaprastai taiklus.

Rugsėjo 19

Dar viena diena - mums jau paskutinė - be automobilio Briuselyje.

Ar esate patyrę tą jausmą, kai pradedi gyventi paskutinio nuotaika? Labiausiai tą jausmą prisimenu iš tų laikų, kai man buvo 16 metų ir išsiruošiau į JAV. Atrodė, kad išvažiuoju amžiams: paskutinė diena mokykloje, išleistuvės, paskutinis rytas namuose, paskutinis užbėgimas į parduotuvę... Ir štai prasidėjo paskutiniai metai Belgijoje. Todėl ir šiandien - paskutinė diena be automobilio Briuselyje mums vis dar gyvenant čia. Pirmą kartą susigraudinau nuėjus su vaikais į mokyklą. Kai pagalvojau, kad paskutinį rudenį ir paskutinė nauja mokytoja. Dabar tie paskutiniai pasipils vienas po kito...

Rugsėjo 15

Ką gali daryti suaugęs, jei yra patyčių liudininkas?

Ingos ir Jurgytuko paskatinta sėdau rašyti šio įrašo. Na, kad neliktų n metų tame be pabaigos sąraše, apie ką noriu parašyti į tinklaraštį. Lyrinis nukrypimas: parašyti noriu tiek daug apie ką ir gavau per vasarą tiek laiškų, kad vien nuo tos minties paskausta galvą. Iš tiesų atsiprašau visų, kuriems neatrašiau visą šią vasarą (o tokių buvo bent keletas į savaitę...), bet mano penktasis kūdikis buvo/yra reikliausias iš visų iki šiol turėtų :)

Rugsėjo 11

Mano nepakartojamoji Morta...

Šįryt Morta atsikėlė, renkasi rūbelius (žinoma, tik pati!) ir sako:

Rugpjūčio 13

Mano dienos kaip šventė...

Ir aš visiškai nejuokauju. Esu paskendusi Vaikystės Sode. Šiandien Gabrieliui pasakojau, kad dažniausiai 10val jau turiu susitikimą. Iki tol rašau laiškus, todėl keliuosi 7.30. Iš Vaikystės Sodo grįžtu apie 23.00. Tada vėl sėdu prie kompiuterio, nes per dieną gaunu vidutiniškai 30 laiškų. Kol į visus atsakau, dažniausiai jau švinta. Kai suskamba žadintuvas, kišu galvą po antklode ir galvoju: dar minutėlę, darrrrrrrr minutėėėėėėlęęęęęę.... :D

Liepos 31

Kai kas nors norės pastatyti man darželį...

Liepos 31

Kaip aš lankiausi VMI arba "Niekas nenori 'lyšno'darbo"

Nežinau, kokie jūsų potyriai iš VMI, o štai aš vieną dieną nuvežiau 3 vaikus Gabrieliaus sesei, Gabrielius su ketvirtuoju išvažiavo pas dantistę, o aš - be visų kitų reikalų - važiavau į VMI.

Liepos 29

Ar išmestumėte šeimą su 6 vaikais?

Perskaičius šį delfi straipsnį, kilo daug minčių. Mano išeities taškas - vaikai turėtų kentėti minimaliai - nesvarbu, kokie jų tėvai. Bet ar jūs norėtumėte tokiai šeimai duoti savo būstą? Likti su keliolikos tūkstančių skola JUMS? Ar vis dėlto turėtų būti veikiantis mechanizmas, kaip valstybė galėtų pasirūpinti piliečiais, kuriems iškyla sunkumai, kad nenukentėtų kiti piliečiai? Suprantu, kad atsimušinėjima tuo, kad nėra pinigų, kad socialinių būstų ir taip trūksta, bet vaje vaje kaip liūdna, kad mūsų socialinė (pagalbos) sritis yra tokia...suvargusi?

Liepos 28

Gertrūdėlė įkopia į trečiuosius metelius...

Šiandien mūsų saulutei Gertrūdėlei - dveji. Jau, kaip sakant, didelė mergaitė! Vakar sėdžiu ją apsikabinusi ir klausiu: tu mano mažylė? O ji: ne! Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip sureagavo, kai aš sakau, kad ji - mano mažylė. Anksčiau visada sakydavo: teiiiiip :D

Liepos 25

Kaip mąsto vaikai...

Vakar su berniukais ir mano tėte važiavome į prie Dargužių esančią šilauogių fermą. Mat ten šilauogės - gerokai pigesnės, nei visur kitur. Be to, galima apturėti ir pramogą - uogas skintis pačiam. Pakeliui sustojome prie Pirčiupių motinos paminklo.

Liepos 20

"VASARA SU PASAKA" įvyks!!!

Taigi tupim Anykščiuose ir man paskambina nepažįstama moteris. Prisistato, kad yra iš Vilniaus miesto savivaldybės ir paklausia, ar galėsiu būti kitą dieną savivaldybėje, kai svarstys, ar duos man leidimą organizuoti renginį "Vasara su pasaka". Ką aš galėjau pasakyti? Dar akimirką pagalvojau apie tuos 240km, bet...pasakiau, kad, žinoma, jog galėsiu!

Liepos 16

Kristupo vasaros festivalis...mėgavomės ir mes:)

Praleidome keletą dienų Anykščiuose ir šiandien parskubėjome į Vilnių - mat 20val ėjome į koncertą. Koncerto pavadinimas - Dovana džiazo gurmanams. Portico Quartet. Tikriausiai jau supratote, kad tai buvo kvarteto koncertas - keturi vaikinukai grojo meditacinį džiazą.

Liepos 07

Antrasis Vincento gimtadienis vabzdžių pulkelyje.

Vakar parvažiavome namo po smagaus Vincento gimtadienio, tad labai norisi apie jį papasakoti, kol įspūdžiai "neišgaravo" :-)

Birželio 19

Diplomuota sesė:)

Mano mažoji sesytė vakar baigė universitetą! Tik pamanyk - diplomuota žurnalistė! Baigė fantastiškai, tiesiog sublizgėjo! Ir vasaros gale važiuoja toliau mokslų krimsti magistro studijose Danijoje... Metus bus Danijoje ir metus Olandijoje! Žodžiu, didžiuojuosi ja iki Saturno ir atgal, nes ji yra pati protingiausia, pati gražiausia, pati nuostabiausia, pati linksmiausia ir pati kvanktelėjiškiausia mano sesė!

Birželio 16

Gyvybės ir mirties klausimas.

Birželio 14

Chlorofilų parkas Belgijoje.

Prieš maždaug mėnesį buvome Chlorofilų parke (man labai patinka ir jų tinklalapis, nes labai jau meiliai čiulba paukštukai vos jį įsijungus!) Tiesiog perskaičiau, kad tą savaitgalį ten bus eko šventė, todėl ir patraukėme! Atstumas gan nemažas - virš 100km nuo Briuselio, tačiau vėl išsiruošėme visai dienai: pasidarėme pietus (dešrainius) į dėžutę, įsimetėme obuolių, sausainiukų, 3l mineralinio ir...išvykome!

Birželio 14

11.

Birželio 08

Ar jau turite SAVO plytą Laisvės kelyje?

Jau šiek tiek rašiau apie Laisvės kelio projektą. Taip pat rašiau, kad mes darėme Laisvės kelią Briuselyje Vaikų dienos šventės metu. Man patinka šio projekto šūkis: Laisvės kelias - vienybės dvasia gyva. Prisimenu, kai manęs klausė (interviu Baltajai knygai), ką galiu pasakyti apie lietuvius, tai atsakiau, kad kai norime - mokame būti vieningi. Šventai tikiu, kad lietuviai moka būti vieningi. Na, nereikia nė tikėti - esame tai įrodę! Tik gaila, kad ne visada...

Birželio 07

Kasdienybės spindesys...

Žinoma, visada norisi aprašyti dienoraštyje ypatingas dienas, ypatingus įvykius, tačiau dažnai pagalvoju, kad būtent kasdienybė yra nepaprastai graži, reikia tik stabtelėti ir pažvelgti į ją ne pro nusibodusios rutinos, o pro prabėgančios ir niekada nebesugrįžtančios akimirkos prizmę... Štai mūsų mergaitės dabar mėgsta piešti...

Birželio 02

Klausimėlis savaitgaliui:)

Skaičiau šį straipsnį apie Paskutinį skambutį Karoliniškių gimnazijoje, ir viskas buvo aišku. Teisybę pasakius, gaila ir mokinių, ir mokytojų (nors visai dėl skirtingų priežasčių).

Gegužės 25

KVIEČIAME, KVIEČIAME, KVIEČIAME!

Kviečiame visus Belgijos lietuvius ir jų draugus dalyvauti Vaikų dienos šventėje Briuselyje gegužės 30 dieną, 11 valandą!

Gegužės 18

Leuven'o botanikos sodas ir pats miestas.

Sakiau, kad savaitgalis buvo aktyvus, o aprašiau tik išvyką į Paradisio parką. Na, vienas parkas mūsų nuo kojų nenuvaro :), o štai trys išvykos per tris dienas - ojojoi!

Gegužės 10

"Tear-jerker" reklama.

Apie John Lewis reklamas šiandien paskaičiau "Dansu Dansu" tinklaraštyje. Teisybę pasakius, būtent reklamos dėka ir pagalvojau, kad įdomu, kas tai - John Lewis, nes reklama tai totaliai absoliučiai griebė už širdies:

Gegužės 04

Lietuviškas teatras Briuselyje ir kaip mūsų vaikai į jį ėjo:)

Vakar vaikai ėjo į spektaklį. Į STALO TEATRO "Avinėlio kelionę".  Kad eisime į spektaklį, apsisprendėme tik jau grįžus tėtei iš darbo. Kadangi bilietai buvo gan brangūs, nusprendėme, kad išleisime trijulę. Beje, sušaukėme šeimos Tarybą.

Gegužės 03

Mano vaikas - Tėvynės išdavikas...

Štai jau antra diena galvoju, ką turi jausti esto Herman'o Simm'o mama, kuris teikdavo NATO slaptą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms. Juk jos galvoje it sugedusi plokštelė turi suktis mintis: mano vaikas - Tėvynės išdavikas, mano vaikas - Tėvynės išdavikas...Ir jis ją išdavė už 1200 eurų per mėnesį.

Gegužės 03

Mamiškas pavasaris Briuselyje...

Galvojau, ką čia parašius su Mamos diena... tačiau juk yra pasaulyje begalė neaprašomų dalykų. Matyt, Mamos diena - vienas tokių. Todėl pagalvojau pažvelgti šiek tiek kitomis akimis į savo dieną. Tokią dieną, kuri yra šiandien ir kuri daugiau niekada nebepasikartos. Vakar vakare atsiguliau ir pasiėmiau Gertrūdėlę į glėbį. Ji įsikniaubė man į petį, ir aš jaučiau ritmišką jos alsavimą. Atrodė, kad ji vos vos šypsosi. Ar galima nupasakoti tą jausmą? Tą norą suspausti ją iš visų jėgų? Ar galima nusakyti jausmą, kai Vilhelmas pribėga po pamokų? Kai Morta visa išdidi išeina iš savo klasės? Kai Augustas, man atvažiavus į mokyklą, pakelia akis ir sako: o, labas! Kai paverti jausmą žodžiais, dažnai nublanksta jo esmė. Todėl pagalvojau "dokumentuoti" vieną dieną Briuselyje.

Balandžio 28

Filosofė Morta tarė

Balandžio 14

Kaip aš kalbėjau su Nigel Kennedy:)

Balandžio 11

Belgijos Mažylių Klubas ir Pakruojo "Atžalyno" gimnazija: kas pasakys, kur yra ryšys?

Yra gyvenime dienų, kurias būtų galima pavadinti nepakartojamomis. Tokia diena buvo šiandien. Prasidėjusi Kolne(Cologne), Vokietijoje ir pasibaigusi šio įrašo rašymu po to, kai palikau grupę jaunimo su jų mokytojomis buvusiose Ambasados Belgijoje patalpose (taip, ten pat, kur dabar vyksta šeštadieninės mokyklėlės užsiėmimai), ir L nusivedė juos valgyti šiltos sriubos. Bet...apie viską nuo pradžių.

Balandžio 07

Gendercide=Lyties genocidas

Kadangi pastarosiomis dienomis kalbėjome apie vyrus ir moteris, apie lyčių lygybę, tai, manau, labai tinkantis yra ir kovo 6 dienos "The Economist" straipsnis, kuris taip ir vadinasi "Gendercide". Nenuostabu, kad šis žodis - toks panašus į "genocidas". Visa tai autorių daryta sąmoningai...

Balandžio 06

Kukučių baladės:)

Balandžio 05

Lygios galimybės...ar tikrai?

Turiu keletą draugų (ne draugių, o draugų!), kurie, išgirdę šių dviejų žodžių kombinaciją, suraukia nosį. Ne dėl to, kad jie - ne už lygias galimybes. Jie mano, kad jau seniausiai tos lygios galimybės yra, o dabar tai jau likęs tik moterų siekis būti tokiomis kaip...vyrai :D Jie džiaugiasi (ir garsiai apie tai pasakoja), kaip dalinasi pareigomis su žmona/drauge ir kaip čia viskas yra paprasta. Žinoma, aš čia supaprastintai sakau, bet iš principo, jų nuomone, tokių institucijų kaip Lygių galimybių institutas Europoje visiškai nereikia, nes jie užsiima, švelniai tariant, sliekų ieškojimu ten, kur jų nėra.

Kovo 30

Gimtadienio siurprizas - "Žvaigždžių Karų" koncertas Antverpene.

Šiandien namuose vakarojame tik merginos. Tuoj eisime kepti sausainiukų-devynetukų Augustui, kad pradžiugintumėme grįžusį! Nors Morta kol kas sako, kad labiau nori žaisti su sese ir "kepa" modilino sausainius :)

Kovo 29

Devyneri metai lenktynių arba gyvenimas su(si)laukus vaiko.

Kovo 28

"Olweus" patyčių prevencijos programa: gali būti, kad "suveiks" ir Lietuvoje!

Kovo 22

"Blogeriai" (ir ne tik), vienykimės! Akcija - SAVAITĖ BE PATYČIŲ.

Na, tikriausiai daug kas jau esate girdėję apie "Vaikų linijos" inicijuotą akciją "Savaitė be patyčių". Šiandien - pirmoji šios savaitės diena. Menu, kaip kartą man atsiuntė atvirlaiškį iš Švedijos ir buvo užrašyta: šiandien - pirmoji tavo likusio gyvenimo diena. Vis apie tai galvoju, kai prisimenu šią akciją: kaip būtų puiku, kad ši diena būtų simbolinė visuomenės virsmo diena, kad patyčios iš tiesų nebebūtų norma, ir visi norėtų jas išgyvendinti iš savo ir savo mylimų žmonių aplinkos!

Kovo 17

Daina apie dinozaurus arba vakaras vienai su keturiais vaikais.

Dabar Augustas mokykloje mokosi apie dinozaurus: kalba apie nykstančias rūšis apskritai, apie dinozaurus, apie konkrečius dinozaurus, kodėl dinozaurai išnyko ir t.t. ir pan. Augustui labai patinka! Smagiausia, kad jo mokykloje viskas integruojama. Ir štai per muzikos pamokas jie mokosi dainą apie dinozaurus. Mokytoja jau ne kartą yra minėjusi, kad Augustas gražiai dainuoja, bet aš - kai išgirdau jį dainuojantį mašinoje - visa "ištirpau".

Kovo 17

Įdomu: Vaiko Gidas

Šiandien radau naują tinklalapį: Vaiko Gidas.  Kaip teigia patys tinklalapio autoriai, jame galima rasti informaciją apie: renginius; ugdymo įstaigas; parduotuves; ekologiškus produktus; stovyklas; ir viską, ko gali prireikti auginant savo mažylius. Smagu!

Kovo 16

Gražūs kambariai vaikams.

Kai gaunu įdomių minčių, kaip būtų galima dekoruoti/įrengti vaikų kambarius, visada peržiūriu. Ne todėl, kad darysiu taip (dažniausiai nedarau :) ), bet todėl, kad - kažką vaikų kambariuose darydama - dažnai prisimenu kokią nors įstrigusią praktišką ir naudingą mintį. O gal tiesiog kažką gražaus...arba pritaikomo.

Kovo 05

Dr.

Šis įrašas - pirmasis mano kaip socialinių mokslų daktarės. Skaitau jūsų linkėjimus ir negaliu nesigraudinti...Kaip nepaprastai paprastai tokie, atrodo, tolimi žmonės tapo artimi...ir kaip širdis dainuoja skaityti jūsų palaikymo žodžius...

Vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Vasario 08

IDĖJOS VAIKŲ GIMTADIENIAMS. Guodos 4-asis gimtadienis.

Vasario 08

Grėsmingai artėjant disertacijos gynimui...

Šį savaitgalį rašiau savo disertacijos santraukos santraukėlę - kaip ją pavadinau. Reikėjo atrinkti, išskirti tai, ką noriu vos nepilnais 2 000 žodžių pasakyti apie didžiulį savo darbą, kuris tapo toks artimas, kad, atrodo, ginčiau jį iš paskutiniųjų. Kita vertus, suprantu, kad ir tas darbas gali mane nustebinti, jeigu kas nors jame įžvelgs tai, ko aš - labai jį mylėdama :) - nematau (ir nemačiau). Dabar - su nerimu laukdama viešojo gynimo - suprantu, kodėl disertacijos dažnai pavadinamos "kūdikiais", nes iš tiesų taip susigyveni su ja, kad bet kokią kritiką jai priimi asmeniškai ir reikia iš tiesų mokėti atsiriboti ir įsiklausyti, kad galėtum tobulėti ir tobulinti!

Vasario 06

Meluojančios mamos (ir tėtės).

Jau pats pavadinimas intriguoja, ar ne? Mane iš tiesų suintrigavo, kai pamačiau šią antraštę.  Ar jūs visada sakote tiesą apie savo vaikus ir jų pasiekimus (arba ne)? O gal tas "netiesios sakymas" nėra sąmoningas?

Vasario 04

KAMPANIJA "BE PATYČIŲ". Noriu jungtis!

Vasario 02

Gimtadienio šventė: PRINCESĖS:)

Kieno gi daugiau mūsų namuose gimtadienio šventė bus apie princeses, jei ne Mortos??? Šio Mortos Sofijos gimtadienio labai laukiau ir aš, nes tai buvo pirmasis gimtadienis, kai Morta sąmoningai pasirinko, kokio gimtadienio ji norėtų. Gimtadienio tema...wait for it...PRINCESĖS!!!! :D Taigi ruošėmės ketvirtajam Mortos Sofijos gimtadieniui, kuris buvo šį sekmadienį ir kurio tema - princesės.

Sausio 29

Kalbos perliukai...

Pasipylė vaikų perliukai šiomis dienomis...Augustas ašarą išspaudė, o Morta šįvakar sako:

Sausio 27

Mamiška akimirka...

Augusto klasė renka pinigus vaikų namams, nukentėjusiems per žemės drebėjimą Haityje. Jau surinko beveik 1 000 eurų. Nepaprastai džiaugiuosi, kad ir mokytoja, ir visa mokykla labai skatina šią iniciatyvą (visi tėvai gavo ir direktorės laišką, kad šeimos prisidėtų prie šios vaikų akcijos). Augusto klasė kaip tik mokosi apie žemės drebėjimus ir vulkanus, todėl jie iš tiesų labai gilinasi į visa tai, kas įvyko...

Sausio 26

Mamų (ir ne tik) šukuosenos:)

Nežinau, kaip jūs, bet man plaukuosenos - nuolatinė problema. Ir spalva, ir ilgis. Ir lyg to būtų maža, dabar dar ir žilų plaukų atsirado. Nors man gražu. Rimtai. Aš apskritai...žaviuosi ketvirtuoju dešimtmečiu ir nė už ką nebenorėčiau būti mokykloje arba kokį bakalaurą studijuojanti! Bet apie ką aš čia...gi apie šukuosenas!

Sausio 25

Ketveri metai stebuklo:)

Šiandien mūsų nepakartojamajai Mortai Sofijai - ketveri. Jau ketverius metus mūsų namuose gyvena tikrų tikriausias stebuklas. Atrodo, norėčiau tiek daug jai parašyti, pasakyti, papasakoti, bet net nežinau, nuo ko pradėti...

Sausio 15

Drąsiai apie seksą!

Būtent tokia mintis kilo šiandien tiesiog "prikepus" žiūrint britų lytinio švietimo laidas. Suprantu, kad tai -  viena iš lytinio švietimo priemonių DB mokyklose, o ir ne visos pasirenka būtent tokį būdą, bet man patiko. O kai - žiūrėdama šeštą laidą - apsiverkiau, tai negalėjau patikėti, kad AŠ APSIVERKIAU ŽIŪRĖDAMA LYTINIO ŠVIETIMO LAIDĄ :D

Gruodžio 24

Kūčios atėjo...

Tyliai tyliai iš apsnigto Briuselio sveikinu visus - kaip atsikėlus Mortulė pasakė - su Pūčiomis! Linkiu prasmingo susikaupimo, gražaus Kalėdų laukimo, neišvarginančio pasiruošimo, akių žibėjimo ir...skanaus!

Gruodžio 21

20 ir 21 Advento kalendoriaus užduotys. Laiškai krikšto tėvams.

Vakar dienos užduotis - parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos - tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi... Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!

Gruodžio 20

Kelionė į Lietuvą - kaip per miglą...

Man labai patinka viena angliška patarlė: when it rains, it pours... Iš tiesų: beveik visada kai užgriūva reikalai reikaliukai, tai užgriūva. Praeitą savaitę ruošiausi šeštadieninės mokyklėlės Briuselyje koncertui ir...taip jau atsitiko, kad teko labai netikėtai sekmadienį išskristi į Lietuvą. Trumpam, bet nepasiruošus skristi negalėjau... Ir, žinia, dar turėjau ir problemų su kompiuteriu...

Gruodžio 01

Apšerkšniję mūsų žiemos...Žiemos POJŪTIS.

Šįryt pirmą kartą pajutau, kad atėjo žiema. Kai iškišau nosį į lauką, atrodė, kad mašina aptraukta plonu leduku. Žinoma, leduko nebuvo. Ir šerkšno nebuvo. Ir tuo labiau sniego. Bet POJŪTIS, kad jau žiema atėjo, BUVO.

Lapkričio 23

Malonybiniai vaikų vardai.

Kaip jūs maloniai vadinate savo vaikus? Aš - visaip. Gertrūda ilgą laiką buvo "kruopa", bet dabar jau kruopa dičkė, tai kaip ir nebetinka. Aš visą savo vaikystę buvau "špulka". Kodėl - nežinau. Tiesiog taip praminė mane mano krikšto mama. Ir man bais patikdavo, kai mane taip vadindavo.

Lapkričio 23

Kas norite NEMOKAMAI labradoriukų?

Šiandien gavau laišką iš vienos pažįstamos, kad labradoro veislės šuniukai ieško namų...

Lapkričio 19

Mažasis piromanas.

Auginate vaiką, kuris jus gali nustebinti kiekvieną dieną? Ne tik gali, bet ir nustebina? Norite auginti tokį vaiką? Na, mes vieną tokį tai tikrai auginame! Jeigu du yra patikimi nuo A iki Ž vaikai, tai vienas...na, gal nuo A iki B (įdomu, kaip bus jiems ūgtelėjus?). Matyt, tie,kas jį mums siuntė, pagalvojo, kad ir vieno bus su kaupu. Ir jo yra su kaupu: jo humoro jausmas yra nepakartojamas, jis yra žavingas "iki negalėjimo", tačiau visa tai turi ir savo kainą :D

Lapkričio 16

Kai tau bus treji...

Šiandien Mortulė (3m9mėn) sako: mes mokykloje su mokytoja darėme obuolių kompotą (jie dabar kalba apie rudenį ir apie tai, kokiose valstybėse yra ruduo - nunešėme net Lietuvos vėliavą!).

Lapkričio 10

Džinsai MAN?

Visos (?) įsivaizduojame, kokius drabužius norėtumėme dėvėti. Pavyzdžiui, aš esu kostiumėlių žmogus. Jeigu man reikėtų dėvėti kostiumėlius, tai labai džiaugčiausi! Kodėl? Ogi todėl, kad tai - labai paprasta. Gabrielius pasakojo apie vieną žymų vyrą (niekaip neprisimenu, bet galvoj vis sukasi Froidas arba Einšteinas), kuris turėjo daugybę tokių pačių kostiumų, kad nereiktų sukti galvos, kaip reikia rengtis:)

Spalio 27

Dar vienas Halloween'as. 2009.

Štai ir praūžė dar viena didžiulė metų šventė. Iš tiesų - viena didžiausių mokslo metų švenčių. Taip jau susiklostė, kad Augusto mokykloje tai nepaprastai didelė ir graži šventė su begale pramogų ir fejerverkais. Man ši šventė labai patinka. Net nežinau, kodėl... Gal dėl to, kad nuo mažens mėgau visokias baisuokliškas pasakas - ypač, kai kokį vėjuotą vakarą prie nedidelės švieselės pasakodavom vieni kitiems įvairias pabaisuokliškas istorijas...

Spalio 19

Darbas ir nauja dienotvarkė.

Ši - jau antra mano darbo savaitė (Nuotraukoje - mano darbo kabinetas). Iš tiesų iš pradžių galvojau, kad pradėsiu dirbti rugsėjo mėnesį, tačiau universitete vis nesibaigė pertvarkos, remontai ir t.t. ir pan. Kadangi aš - naujas žmogus, tai visų naujų žmonių prašė palaukti. Iš tiesų tai darbas-ne-darbas: dirbu kaip mokslininkė, tačiau studento statusas. Hence, kaip sakant, dirbu nemokamai :)

Spalio 16

Lytinis švietimas...KETVERIŲ???

Kai perskaičiau šią BBC straipsnio antraštę, net žagtelėjau. Nemanau, kad lytinio švietimo pamokų vaikams nereikia, bet KETVERIŲ??? Tačiau, kaip sakant, žinome, kaip būna su tomis antraštėmis: "užkabina", patraukia akį, formuoja nuomonę (dažnai neigiamą), nors iš tiesų perskaitę ir įsigilinę galbūt net pagalvotumėme, kad tai - visai gera mintis. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Rugsėjo 27

Apie berniukus ir mergaites.

Kažkaip vėl apsisuko ratas, ir vėl pasigirdo tai šen, tai ten kalbos apie "Gender Loops". Aš tai jaučiuosi viską konkrečiai ta tema išsakiusi, tačiau, manau, Lietuvoje dar nepakankamai kalbama apie stereotipų "išrovimą" iš mūsų gyvenimo.

Rugsėjo 27

Belgijos Mažylių Klubas per metus...

...išaugo beveik 10 kartų!!! Atrodo, kaip šiandien prisimenu, kaip gimė mintis suburti Belgijoje gyvenančias šeimas su vaikais. Tiesiog su Gabrieliumi kalbėjome apie tai, kad bevaikiai turi visokios veiklos (kiek joje dalyvauja - kitas klausimas), o šeimos...jeigu atvažiuoja koks renginys iš Lietuvos kokį kartą kitą, tai gerai, o jei ne...taip ir gyvena tūkstančiai lietuvių šeimų nesusitikdami...

Rugsėjo 21

DARBELIAI. Žemėlapis.

Šį Augusto net ne darbelį, o darbą jau senokai norėjau įamžinti, nes jis - tikrai nepaprastai rimtas darbas. Pernai, antroje klasėje, jie kalbėjo apie žemėlapius. Aiškinosi, kokie jie būna, kam jie reikalingi, kaip sudaromi ir t.t.  ir pan. Temos apibendrinimui vaikai patys turėjo sukurti žemėlapį. Ta prasme, kad jis atitiktų žemėlapiams keliamus reikalavimus.

Rugsėjo 20

Diena be automobilio.

Šiandien Briuselyje - diena be automobilio. Jau gal prieš kokią savaitę susitarėme su AAUA šeimyna, kad šiandien važiuosime pas juos, nes jų kvartale dar ir kvartalo šventė! Be to, važiavimas iki jų - irgi iššūkis (dar niekada taip toli nevažiavome su berniukais). Iššūkis ir Gertrūdai - kažkaip dar niekada jos nevežėme dviračio kėdutėje.

Rugsėjo 18

Kelios minutės meditacijos.

Manau, kad tokių minučių reikia visoms mamoms ir visiems tėtėms - kai yra tylu tylu ir gali niekur neskubėdamas, su niekuo nekalbėdamas, niekam nešluostydamas nosies/ašarų/trupinukų tiesiog...BŪTI ir grožėtis. Ir galvoti ką nors malonaus. Arba nieko negalvoti. Gerų jums minučių, mielieji! Ir ypač mano mamai...nors jau vaikai ir nebe  maži, bet nors akimirką apie mus negalvok ir pasiilsėk, ok?

Rugsėjo 17

Lietuviškos juostos. Kaip smagu, kad tradicija - gyva!

Kartą rašiau įrašą apie juostas, jų raštų simboliką (mama man buvo atsiuntusi labai gražų straipsnį, kuriuo ir pasidalinau). Smagu tai, kad po to įrašo jau gavau ne vieną laišką iš žmonių, kurie audžia. Susižavėjau ir paskutiniuoju laiškeliu:

Rugsėjo 15

Antroji Gertrūdėlės diena creche (lopšelyje).

Rugsėjo 14

Gertrūda išeina į lopšelį.

Rugsėjo 10

Kovokime su patyčiomis! Dalinamės idėjomis.

Liūdnas (dar vienas) straipsnis apie patyčias privertė galvoti, kaip šią liūdną padėtį būtų galima pakeisti. Taip, yra programų. Taip, įmanoma. TIK...daug kas sako: nieko nepadarysi, nes toms programoms įgyvendinti reikia lėšų. Ir čia prisiminiau vieną neseniai skaitytą mintį: jeigu kompanijos vadovo klausia, ką galima padaryti, kad būtų geriau su TURIMOMIS LĖŠOMIS, o jis negali nieko pasiūlyti, yra ATLEIDŽIAMAS. Vadovas turi būti įžaidėjas, geras gero filmo režisierius ir pan., o ne pasimetęs žmogėnas, skėsčiojantis rankomis ir nerandantis sprendimo.

Rugpjūčio 31

Keliaujam po Belgiją.

Vakar išvažiavo mano sesė, kuri buvo atvažiavusi nuo rugpjūčio 19, kai parvežė į Belgiją berniukus. Kažkaip šįkart labai graudu buvo atsisveikinti. Net nežinau, kodėl būtent šįkart... Gal dėl to, kad pernai ji gyveno Utrechte (pagal Erasmus programą mokėsi ten universitete), todėl atvažiavo ir rugpjūčio mėnesį, ir rudenį, ir per Kalėdas...o ir šiaip buvo jausmas, kad ji netoli... Tačiau kol ji buvo, labai smagiai leidome laiką ir beveik kiekvieną dieną kažkur keliavome. Ką aplankėme šią savaitę?

Rugpjūčio 27

Krikštynos. Ruošiamės.

Per kiek laiko galima suruošti krikštynas? Aš asmeniškai nesu iš tų, kurie labai ilgai ruošiasi. Man atrodo, kad, tarkim, po kelių mėnesių pasiruošimų tiesiog nebegalėtum džiaugtis švente, nes kiekviename renginyje turi būti vietos ir spontaniškumui, ir netikėtumams, ir tiesiog...kažkokiam tokiam nenupasakojamam žavesiui, kuris, deja, mažėja, kuo labiau viskas suplanuota. Ir dar. Kai viska suplanuota, tai bet koks netikėtumas gali atrodyti it pasaulio pabaiga...o kas to nori per šeimos šventę??? Be to, krikštynos man atrodo labai intymi šventė, kai tai, kas svarbiausia, vyksta bažnyčioje tarp tėvų, krikšto tėvų, kunigo ir kūdikio. Visi kiti - tik šio ypatingo įvykio liudininkai, kurie atguža pasidžiaugti drauge (beje, domintis teko skaityti etnologės straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad krikštynos - džiugi šventė, todėl kviečiami ir giminės, ir kaimynai, ir draugai...o man kažkaip anksčiau atrodė, kad ši šventė turėtų būti uždaresnė - pasirodo, klydau!)Ratas užsisuko, kai Neringa  - pakalbėjusi su Gertrūda per jos gimimo dieną - pasakė man, kad mūsų bažnytėlės tinklalapyje pamatė, kad vaikus krikštija kas antrą savaitgalį ir šią vasarą bus rugpjūčio 23. Rugpjūčio 23 - mano gimimo diena IR tądien pas mus bus Medeina, todėl bus galima pratęsti tradiciją, kad skaitinius per mūsų mergaitės krikštynas skaitys giminaitė!

Rugpjūčio 27

MažOsios krikštynos. Priešistorė.

Iki šio sekmadienio turėjome keturis vaikus, kurių trys buvo krikščionys, o viena - pagoniukė. Po šio sekmadienio turime jau keturis krikščionis! Iš tiesų apie Gertrūdos Elenos krikštynas pradėjome galvoti dar tada, kai ji gimė... Mintis apie krikštynas "susidėlioti" padėjo tai, kad prieš porą mėnesių buvau paprašyti parašyti apie mūsų vaikų krikštynas "Mažylio" Mamų klubui... Taigi iš pradžių - šios - "ikikrikštinės" - mintys:Mes tris vaikus krikštijome jiems esant penkių mėnesių. Taip jau kažkaip pavyko. Teisybę pasakius, man visada atrodė, kad vaiką reikia krikštyti mažą. Be to, man tai – nepaprastai graži tradicija, sakyčiau, viena gražiausių. Mums sunkiausia – krikštatėvių rinkimas. Nežinau, bet tikiu prietaru, kad vaikas bus panašus į savo lyties krikšto tėvą. Tarsi tą patvirtina vieno iš mūsų vaikų istorija: kadangi sakėme, kad turėsime bent tris vaikus, mano sesuo (dar negimus pirmam) pasakė, kad bus krikšto mama trečio vaiko (nes tada bus pakankamai suaugusi prisiimti tokią atsakomybę) ir tikisi, kad trečias vaikas bus mergaitė. Trečioji mūsų šeimoje (po dviejų berniukų) gimė Mortulė ir – norite tikėkite, norite – ne, bet labai daug kuo yra panaši į mano seserį!

Rugpjūčio 25

Idėjos mokykliniams pietums...

Taigi mokykla jau "ant nosies". Vienas rūpesčių - ką reikės daryti su Augusto pietumis :D Kaip sakant, metai eina, o situacija nesikeičia! Kodėl tai rūpestis? a) Augustas nemėgsta mokyklos pietų (jau nekalbant apie tai, kad jis ir taip ganėtinai išrankus) ir b) mokyklos pietūs mums - besimurkdantiems krizėje ir jos padariniuose - per brangūs.  Taigi net jei jis ir valgytų, rimtai pagalvotumėme, ar galime juos įpirkti (tikriausiai ne...), o dabar, kaip sakant, galvoti nereikia.

Rugpjūčio 19

Išlydim vaiką į mokyklą.

Šiemet aš šiek tiek bijau rugsėjo pirmosios. Na, tai bus ne rugsėjo pirmoji, o , atrodo, trečioji, bet kažkaip išgyvenu...nes tai bus pirmoji mokyklos diena mūsų Mažyliui. Kažkaip nuo pat gimimo jį taip vadinau, vis prisimindama Karlsono Mažylį. O iš tiesų jis - mažasis brolis. Patikėsite ar ne, tačiau Švedijoje yra toks vardas, Lillebror, o jis reiškia - Mažasis Brolis. Kai vertė Karlsoną, išvertė Mažylis, nes tikriausiai ir yra toks tinkamiausias vertimas. Mūsų Vilhelmas - nesvarbu, kada ir kur atsidurs - vis vien bus Mažasis Brolis, Mažylis :D Bet taip tikriausiai būna visada... Kartą aš tėtei pasakiau, kad jau esu suaugusi, o jis atkirto, kad jam visada būsiu maža :D O mano mama - kai tik aš pasakau "mmmmmmaaaaaaaaaaaaamaaaaaaaaaa" (čia kai nenoriu, kad "mokytų") - mama sako, kad nieko nebus: esu jos vaikelis amžių amžiams...

Rugpjūčio 12

Bebe Gloton - ar pirktumėte?

Kokių tik nėra šiais laikais lėlių-kūdikėlių...Baby Born, Anabelle, Chou-chou... Yra ir viena naujovė - bebe Gloton. Tiesa, dabar jau nebenustebinsi, kad lėlė verkia, sako "mama", "papa" ir pan., kad ją galima pamaitinti, pakeisti sauskelnes. Mortos turimai Chou-chou pakyla temperatūra ir išrausta žandukai. Kai duodi šaukštelį su vaistais, temperatūra "nukrinta". O jau apie aksesuarus neverta pradėti nė kalbėti: daktaro rinkiniai, čiulptukai, rūbeliai, maitinimo, tuštinimosi daiktai ir t.t. ir pan. Kuo išsiskiria ši lėlė?

Rugpjūčio 11

Knyga. "19 minučių".

Skubu rašyti įrašą, kol dar ne viskas pasakyta komentaruose prie kito įrašo :D Taigi šią knygą "prarijau". Kaip ir Renatulis, kai kurias vietas skaičiau po keletą kartų. Apie kai kurias vietas pasakodama Gabrieliui (kaip mama veria visus gražius prisiminimus apie savo sūnų it karolius...) negalėjau sulaikyti ašarų. Ir skaičiau pusę nakties, kad baigčiau, nes labai rūpėjo, ar esu teisi dėl knygos pabaigos...

Rugpjūčio 10

Darželiai...nesibaigianti tema:)

Ar jau ruošiatės į darželį? Rudeniop daugelis mamų nuspredžia, kad "jau laikas" eiti darban ir leisti vaiką į darželį. Matyt, tiesiog psichologiškai taip esame pripratę rudeniop "išleisti" vaikus į ugdymo įstaigą. O tai - kaip jau esu ne kartą sakiusi - visai nebūtina. Netgi ganėtinai kvaila, nes juk tuo pačiu metu darželyje atsiranda N naujokų. Ir net jeigu jūsų vaikas iš prigimties yra toks, kuris lengvai prisitaikytų, tačiau atėjęs į daržiuką išgirsta "dūdų orkestrą", tai, kaip sakant, gali jo nervai neatlaikyti :D

Rugpjūčio 10

"Aš ne dramblys!" ir kitos įdomybės.

Morta dabar labai daug kalba. Ir taip kalba, kad mes laikomės nesijuokę. Todėl dabar dažniausiai girdimas žodis mūsų namuose: "Baik!" (žinoma, palydimas ITIN tūžmingu žvilgsniu!) Kad būčiau iš tiesų objektyvi, turiu pasakyti, kad dabar dažniausiai girdimi DU žodžiai: Mortos "Baik!" ir Gertrūdos "Dar!" :D

Rugpjūčio 04

Aš neskriaudžiu kitų, prisijunk ir tu!

Viešint Lietuvoje Gintarė padovanojo keletą lipdukų su šiuo šūkiu. Grįžusi namo pagalvojau, kad noriu panaršyti internete ir sužinoti daugiau apie šią akciją.

Liepos 03

Lopšelio pabaigtuvės:)

Birželio 28

Gertrūdėlei - 11!!!

Paskutinis sukaktuvių mėnuo! Nuo liepos 28 laiką skaičiuosime metais, o ne mėnesiais... Taigi džiaugiamės šiuo paskutiniu mūsų pagrandukės mėnesiadieniu.

Birželio 22

Kaip...nuvažiavom kitur, nei turėjom... :)))))))

Paprastai kiekvienų metų pabaigoje stengiamės su vaikais nuvažiuoti į kokį nors smagumyną. Rašiau, kad sekmadienį važiuosim, pasinaudoję akcijos kuponais. Taigi šeštadienį nusprendžiau sekmadienį keltis anksčiau, kad suruoščiau "piknikinius" pietus, užkandėlių, viską susiruoščiau, suruoščiau pabudusius vaikus ir...lėktumėme į atrakcionų parką! Ryte kažkaip pavyko itin greitai susisukti ir ...nors buvau prašiusi Gabrieliaus įvesti adresą, įvedžiau pati.  Po to atsidariau puslapį, kur surašyti visi atrakcionų parkai, dalyvaujantys šioje Kellogs akcijoje...Taigi 10.00 jau pajudėjome iš namų. Tiesa, prieš pat išvažiuojant Gabrielius sako: ar tu žinai, kad tas parkas - prie pat Brugge? Sakau: negali būti! Gabrielius parodo man GPS'ą - iš tiesų. Na, jei taip yra, tai taip yra. Kažkaip tuo metu labiau galvojau, kad ko nors nepamirštumėme (striukės, vežimėlis, nešynė, maistas, foto aparatas, gėrimai (po paskutinės kelionės supratome, kad mums - išvykstant dienai - jau reikia vežtis 3l mineralinio)), tai - nors ir kirbėjo kirminukas, kad lyg ne ten buvo - bet pasitikėjau, kad GPS'as žino geriau!

Birželio 16

Belgijos nacionalinis botanikos sodas.

Jau mano mama barasi, kad labai mažai parašau apie tai, ką mes veikiame, todėl, kaip sakant, šiek tiek naujienų iš mūsų gyvenimo. Gegužės 22 su D iš Belgijos Mažylių Klubo važiavome į Nacionalinį Belgijos Botanikos sodą. Diena buvo nuostabi! Iš tiesų tokia šilta, graži ir vasariška.

Birželio 09

LIETUVIŠKOS VAIVORYKŠTĖS VAIKŲ GYNIMO DIENAI:)

Baigėsi Vaikų Gynimo dienai skirta akcija, kurios metu  kviečiau visus jungtis ir daryti trispalvę vaivorykštę. Džiaugiuosi, kad prisijungėte! Vis dar laukiu Jorio vaivorykštės, kuris turi visas priemones, bet laukia...saulėto vakaro. Kai tik toks ateis, iškart duosiu žinią, kad akcijos nuotraukas papildė ir Jorio vaivorykštė. O dabar pasigrožėkime jau sudalyvavusių vaikų vaivorykštėmis...tikrai nuostabu!!! Dar kartą LABAI LABAI JUMS AČIŪ!!! Ačiū dalyviams ir...ačiū tėveliams, kurie nusprendė paskirti dalį savo laiko šiam projektui. Aukime kartu!!!

Birželio 04

Lygios teisės?

Nesu šio reikalo specialistė, nors labai mėgstu šia tema padiskutuoti su Indre bei išklausyti jos nuomonės. Tiesa, ji jau man seniai pasakė, kad aš gyvenu svajonių pasaulyje ir iš tiesų apie vyrų ir moterų lygybę kalbėti dar labai anksti. Prisiminiau ir Briuselyje prieš keletą mėnesių visur (ir ant visuomeninio transporto) matytą reklamą: vyras ir moteris. O apačioje klausimas: kodėl mes uždirbame nevienodai? (ar kažkas panašaus, gal formuluotę ir ne visai tiksliai prisimenu). Tą reklaminę kampaniją inicijavo ES. Taigi: problema yra. Ją neigti, manau, beprasmiška. Galima ginčytis tik kokio ji masto, bet čia jau - ir, kaip sakant, nuomonės reikalas:)

Birželio 03

Belgijoje gyvenančių MAŽYLIŲ LIETUVIŲ IR JŲ TĖVELIŲ KLUBAS:)

Gegužės 29

DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO!

Gegužės 28

Gertrūdėlei - 10!!!

Mūsų mažiukė, mūsų kruopytė įžengė į dviženklį mėnesių skaičių! Tai bent... Kaip tik šiuo metu mažė stovi prie sesės namelio ir apžiūrinėja viską, kas ten yra. Rytas Gertrūdai - šventas reikalas.

Gegužės 20

Kai širdį suspaudžia...

Ar buvo gyvenime akimirkų, kai, atrodo, kiekviena savo ląstele pajutote MOTINYSTĘ? Net neiašku, kas tai...bet vat supranti, kad būtent tas POJŪTIS ir yra motinystės pojūtis....

Gegužės 10

Eurovizija 2009.

Ką daro žmonės sekmadienį? Na, vieni serga...pavyzdžiui, mūsų namuose tokių - trys. Augustas išsitraukė termometrą, ir aš jo klausiu: ką rodo? Sako: 39.9 - čia daug??? Kaip čia pasakius... Tuo metu Vilhelmui rodė TIK 38.8, o Gertrūdai buvom "numušę" nuo 39.2 :D Tai, sakyčiau, namuose daugiausia...

Gegužės 10

1649...och, tas mano naivumas!

Esu nuoširdžiai pasipiktinusi. Žinote, būna tokios laidos, per kurias rodo užduotį, o jūs turite skambinti ir sakyti teisingą atsakymą? Tai štai. Šeštadienio vakarą maitinau Gertrūdėlę/rašiau tinklaraščio įrašą ir viena akimi stebėjau laidą "Pinigų lietus".

Balandžio 30

GERTRŪDĖLEI - DEVYNI!!!

Štai atėjo ir "rimtas" mėnesiadienis - oficialiai Gertrūda Elena išbuvo tiek po saule, kiek ir pilvuke:) Kokia mūsų sukaktuvininkė? Iš esmės tai reikia apsispręsti: viršininkė ar šypsniukė. Šypsniukė, nes iš tiesų be galo daug šypsosi. Ypač, kai soti ir laiminga, o dar jei miegelis ima...šypsosi tokia pačia šilčiausia pasaulyje šypsena... Viršininkė, nes yra labai guvi ir TIKSLIAI žino, ko nori. Tarkim, norėjo blynų. Negavo. Gavo džiūvėsiuką. Tai tas džiuvėsis skrido per visą kambarį, o mažoji fėja krito aukštielnika iš zlasties... Arba rado signalizacijos mygtukus....labai susidomėjo. Kai jau pradėjo spaudyti, nunešiau, bandžiau sudominti kažkuo kitu. Skandalas toks, kad namai skleidėsi. Žodžiu, jeigu kaimynai dar negalvojo, kad mūsų namai triukšmingi, tai, manau, dabar jau pagalvos.

Balandžio 23

Liūdna žinia...

Šiandien, grįžusi iš pasivaikščiojimo su Gertrūdėle, radau labai liūdną laišką - parašė Augusto mokyklos direktorė, kad žuvo Augusto klasioko mama.

Balandžio 16

Dantukų fėja:)

Balandžio 14 dieną mūsų Mažasis Brolis...prarado pirmąjį pieninį dantuką. VALIOOOOO! Žinoma, labai apsidžiaugė ir pats: galų gale ir pas jį apsilankys Dantukų Fėja - ne tik pas Didįjį Brolį!

Balandžio 14

Austėja: vardas, bičių deivė ir...augalas:)

Kovo 31

Lietuviškos juostos ir jų raštų simbolika.

Šiandien mama atsiuntė straipsnelį apie lietuviškas juostas bei jų simboliką. Man buvo tikrai įdomu pasiskaityti. Manau, kad bus įdomu ne tik man. Ar jūs turite juostų savo namuose? Mūsų visi vaikai turi po juostą: visi jas gavo  iš mano tėvų per krikštynas. (todėl ant juostų išaustos krikštynų datos).  Jas audė mūsų šeimos pažįstama menininkė, kuri iš tiesų į jas įaudė pačius geriausius linkėjimus vaikams. Šiandien juostos kabo ant vaikų kambarių durų - jiems tai neatsiejama kasdienybės dalis ir net nekyla klausimas, kas/kaip/kodėl. Kai Augusto mokykloje reikėjo pristatyti Lietuvą - nešėsi savo juostą. Kai reikėjo pristatyti save - irgi nešėsi juostą. Smagu...

Kovo 31

Gertrūdėlei - AŠTUONI!!!

Šiandien mūsų jaunėlei - aštuoni mėnesiai. Jau šis tas. Kas nutiko per šį mėnesį?

Kovo 26

7 diena: 7 mėnesiai

Tą penktadienio vakarą nutarėme praleisti ramiai. Išsinuomojome DVD su neįsimintino pavadinimo ir meninės vertės filmu. Abiems grįžus iš darbų, pasigaminome vištienos su saldžiarūgščiu padažu ir, išsitiesę svetainėje sofutę, kritome ilsėtis. Dar nespėjus įsijungti filmo, ji pasakė "...oi! kažkas čia bėga..." . Ir iš tiesų - likus dviems savaitėms iki termino , mums nubėgo vandenys... Tada mus nesusivokusius apėmė supratimas, kad jau laikas judėti ligoninės link - bet juk lagaminas nesukrautas... O juk draugai tik savaitę prieš mokė, kad būtinai susikrautumėm lagaminą, o mes sakėm, kad "spėsim... juk būna ir vėlyvi gimdymai, kur gi skubėti? " Lagamino krovimas vyko skubotai ir šiek tiek nervingai, bet galiausiai susipakavę pasiekėme ligoninę...

Kovo 23

Gyveno Karalius ir Karalius. Verčiam juos...ar tegul gyvena?

Pastarosiomis dienomis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pasaulyje vyko tikras sujudimas. Spauda mirgėjo tokiomis antraštėmis kaip Darželiuose - pasakos apie homoseksualius princus ir pan. Pati gavau du laiškus į savo elektroninio pašto dėžutę ir, atrodo, keturi žmonės atsiuntė nuorodą. Tai rodo, kad tema aktuali, išjudinanti. Man asmeniškai norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriame tokiems dalykams, na, bet vis vien negaliu nepasisakyti. Beje, labai panašiomis temomis jau esu rašiusi: apie "rožinį marą" ir apskritai apie vaikus. Manau, kad jau ankstesni įrašai ir šis drauge geriau "apibrėš" mano poziciją, nei vienas kuris nors pats savaime.

Kovo 23

6-diena: Kai lyja

Kai lyja Špokas miega ilgiau. Šią tiesą savo kailiu patyrė jo tėtis. Šiandieną pagal griežtai nustatytą tvarkarašti kreiseris "Mėlynoji strėlė" pajudėjo žalumos (parko) link. Oro sąlygos priminė banguojančią jūrą tik ne horizontaliai, o labai jau vertikaliai. Burės (vežimėlio uždengimas nuo lietaus) siūbavo, tad škiperiui reikėjo jas prilaikyti siekiant apsaugoti kapitoną Špokevičių nuo nemalonių pojūčių. Kuomet kreiseris kirto namų slenkstį ir išėjo į atviras Briuselio gatves, kapitonas paniro į saldų "susikaupimą". Nei lietus, nei vėjas mažajam jūrininkui nerūpėjo, o atsidavusiam T reikėjo kentėti. Tai bent tiek gerai, kad iPod grojo raminančią melodiją - Stacey Kent "Its a wonderful world". Antrai valandai einant į pabaigą, šlapiam komandos nariui reikėjo užuovėjos. Sustojus, Špokas miegojo toliau, o T pradėjo šalti. Laikrodžiui išmušus 2 valandas teko miegantį vaiką vežti namo. Paimtas iš vežimo Mažasis Princas vangiai pramerkė akis ir krektelėjo, kad glausti jo sausą kombinezoną prie šlapios striukės nėra gera mintis :) Lietus Briuselyje dažnas svečias, tad esu tikras tokie rytai dar pasikartos. Viliuosi, kad Špokas bent sausus sapnus sapnuoja, o gal saulėtą Mauricijų!

Kovo 17

5-oji diena: Sėdimos vietos prie stalo

Kol aš buvau išėjęs trumpų atostogų nuo tėvystės atostogų. Špokas jau galutinai įvaldė sėdėjimo meną. Prieš išvykstant jis taip pat sėdėdavo, bet reikėdavo apsaugos priemonių ir šiokio tokio draudimo poliso, kuriuo dažnai tapdavo T ir M rankos.Pasirodo savaitgalį Špokas padėjo galą bandymams ir užsiėmė savo sėdimą vietą šiame pasauly! Sėdi ir žaidžia, o T rašo šį pranešimą :) Smagu visiems.Špokas per pastarąsias dienas ragavo daug visokio įdomaus maistelio. Išsibraukė iš vegetarų sąrašo. Dabar jau triauškia - grikius, ryžius, vištieną, veršieną, morkas, bulves, cukinijas, ropes, kopūstus, brokolius, moliūgus, obuolius, bananus, mangus, melionus, ananasus, sausainius ir džiuvėsius. Mažiausias turi įspūdingą apetitą ir noriai kremta viską. Aišku M pienukas išlieka visiškai ekskliuzyvinė maisto medžiaga, kuriai suteikiamas didžiausias dėmesys ir vieta mažajame skranduke.

Kovo 16

4-oji diena: Apie esmę

Kovo 16

"I love hookers" ir kiti vaikų perliukai:)

Kai vaikščiojome po Amsterdamą, nusipirkau stalo kalendorių: MOMS. Funny and true tales of motherhood. Kalendorius buvo labai nukainuotas - visgi juk jau buvo kovo pirmoji - todėl pasičiupau jį tik už 3eu. Kiekvieną dieną yra citata apie motinystę, vaikų kalbos perliukai ir pan. Šiandien būtent toks ir buvo:As Sierra helped her five-year-old son Jackson get dressed for kindergarten, he asked,"Do these pants have hooks or buttons?" She said, "Hooks. Why?" He replied, "I love hookers."

Kovo 16

Augusto ir Vilhelmo LIETUVIŠKAS gimtadienis.

Kovo 14

3 diena: Gatvės poezija

Dar viena diena, ir aš jaučiuosi kaip itin įgudęs tėvystės "atostogų" vilkas. Šiandien pamaniau pasidalinti gatvės poezija, atspindinčia žmonių nuostabą matant vyruką, ridenantį ryškiai mėlyną vežimėlį su mažu Špokučiu ant denio.

Kovo 11

2-oji diena: Kam reikalingos mamos?

Diena praėjo puikiai ir Špokas bei jo laimingi tėveliai jaučiasi labai gerai. Sūnus valgė, gėrė, miegojo, kakojo, žaidė, šliaužiojo, seiles varvino, maista drapstė, dar miegojo, dar kakojo ir taip toliau ir panašiai. Tėčiui būnant vienam namuose kyla daug visokių minčių tarp padainavimų, niuniavimų, vaikiškų paurzgimų ir vaiko mylavimų. Šiandieną pagalvojau apie mamas, apie jas ir norėčiau trumpai (jei tik išeis) parašyti.

Kovo 10

ĮDOMU. 2009/03/10

Turiu pasakyti, kad iš esmės nežinau, ar tikiu horoskopais, asmenybių testais ir visais kitais dalykais, kurie žmones bando dėlioti į dėžutes. Visų pirma, jaučiuosi ganėtinai vienintelė ir nepakartojama (hmmm....), kad būtų galima įsprausti mane (ar bet ką kitą) į "liūto", "gyvatės" ar ISTJ tipo rėmus. Gal todėl visą gyvenimą labai džiaugiausi, kad esu gimusi liūto ir mergelės ženklų sandūroje: sakiau, kad esu sfinksas, o horoskopas - jei pakliiūdavo po ranka - pasiskaitydavau ir "tikėdavau" tuo, kuriam būdavo pranašaujama geresnė diena/savaitė/metai.

Kovo 05

Mažasis Haris Poteris. Knygų Mugė Augusto mokykloje.

Kai buvome Lietuvoje lapkričio mėnesį, Gabrielius iš Elzės paskolino pirmąją Hario Poterio knygą Augustui. Pagalvojome, kad GAL jau jam bus įdomu. Parvežėme, pasiūlėme pabandyti. Augustas buvo kupinas entuziazmo nuo pirmos akimirkos, tačiau laukėme, kas (ir kaip) bus, kai jis pradės skaityti. Vis dėlto juk Augustui tada buvo tik 7.5 metų. Rezultatas mus apstulbino: vaikas skaitė namuose, skaitė autobusiuke į/iš  mokyklos, skaitė per pertraukas mokykloje. Aš jo klausiau, ar jis nenori žaisti su vaikais, tai jis tik trūktelėjo pečiais ir pasakė: "Nelabai". O Haris...tapo nuolatine pokalbių tema. Iš naujo peržiūrėti filmai, aptariamos visos knygos detalės. Man šiek tiek juokinga, kai jis man ima pasakoti kokią detalę, nes aš neprisimenu nei filmo, nei skaičiau knygos. Gabrielius, kita vertus, žiūrėjo filmus kartu su Augustu ir dabar jau yra pasiryžęs perskaityti ir knygas. Manau, kad susigundysiu ir aš:)))

Kovo 03

Aštuntas Vincento mėnuo.

Vasario 26

ĮDOMU. 2009/02/26.

Vasario 20

Kai susiduriame su ...netektimi.

Pastarosiomis dienomis vis mintimis grįžtu prie vieno įvykio, kuris buvo aprašytas ir spaudoje: tokio paties "liepinuko" kaip Gertrūda mirtį. Nežinau, kas sujaudino labiausiai: ar tai, kad tas vaikutis buvo tokio paties amžiaus kaip maniškis, ar tai, kad SuperMamoje perskaičiau pokalbius su kūdikėlio mama...nežinau. Žinau tik tiek, kad tai privertė susimąstyti, koks  vis dėlto trapus yra gyvenimas ir kaip negalima "varyti Dievo į medį"...iš tiesų: prieš dejuodami, kad yra blogai, pagalvokime, ar IŠ TIESŲ yra BLOGAI...(Nuotrauka: sadness)

Vasario 19

Knygų Mugės akimirkos:)

Vasario 05

Gertrūdėlei šeši mėnesiai.

Pusė metų. Nieko sau. PUSĖ METŲ!!! Mūsų kruopai, pagrandėlei, šypsniukei ir linksmuolei jau PUSĖ METŲ. Ir vėl nepavyko parašyti tada, kai reikėjo, na, bet bent jau guodžiuos tuo, kad nuolat truputėlį vėluoju. O tai - pastovumo ženklas.

Vasario 01

3-iasis Mortos Sofijos gimtadienis.

Šį įrašą rašiau keliais etapais. Iš tiesų todėl, kad ir gimtadienis buvo "kelių etapų"! Iš pradžių  atšventėme prieš kelionę namuose, po to - Ženevoje šventėme tikrąją dieną, o dieną po gimtadienio Morta keliavo į parduotuvę (Ženevoje) išsirinkti dovanos:) Šiemet Mortulės gimtadienis - ne tik viduržiemį, kai barsukas verčiasi ant kito šono, bet ir Kinijai pasitinkant Naujuosius - Jaučio - metus!

Sausio 07

"Rožinis maras" - ar tikrai?

Mūsų beveik trejų dukrelė pastaruoju metu yra itin pamėgusi rožinę spalvą ir princeses. Yra ekspertų, manančių, kad mergaitėms specialiai yra siūlomi rožiniai daiktai, ir jos tiesiog - dar nesulaukusios trejų metų - jau nebenori nei rūbų, nei žaislų, kurie yra ne rožiniai. Taip pat teigiama, kad "rožinis maras" ne tik plauna mergaitėms smegenis, bet ir formuoja lytinius stereotipus. Perskaičiusi tai, sunerimau: mūsų merginai IŠ TIESŲ labai patinka rožinė spalva ir kol kas tuo itin nesidomėjau, tačiau toks teiginys privertė paskaityti daugiau straipsnių ir daugiau pamąstyti šia tema. Na, kodėl išvis apie tai prabilta? Pasirodo, vieno tyrimo metu mergaitės skyrė tokias spalvas kaip geltona ir mėlyna, o - pamačiusios rožinę - sakydavo "Barbė". Hmm... Įdomu, kokios mergaitės buvo surinktos į tą tyrimą?Kažkaip nemanau, kad Lietuvos mergaičiukės - parodžius ką nors rožinio - imtų sakyti, kad tai - "Barbė". Juk tai net ne logiška! Na, gerai, vaikai iki septynerių-aštuonerių mąsto nelogiškai...Bet BARBĖ! Tarkim, sako "princesė" - ar tai irgi blogai? Iš tiesų jeigu tai būtų tik spalva, nemanyčiau, kad tai blogai, tačiau...edukologų nuomone, tai formuoja lytinius stereotipus. Pasirodo, internetinių diskusijų portaluose tėvai skundžiasi, kad mergaitės, "užkibusios" ant rožinės spalvos, nebenori net žiūrėti į kitos spalvos pusę. Gerai. Aš irgi edukologė. Ir mano vidurinėlis  - BERNIUKAS - irgi mėgo rožinę spalvą. Labai mėgo. Kadangi labai nenorime vaikams formuoti lytinių stereotipų, leidome vaikui dėvėti ir baltą megztuką rožiniu drugeliu, ir rožines kelnes. BET...po to buvo ŽALIASIS periodas. Patikėkite, vaikinas nenorėjo žiūrėti į kitokios spalvos pusę: net puodelis iš kurio jis gėrė ir lėkštutė iš kurios valgė turėjo būti žali. Gerai, kad  pavykdavo bent ką ne žalią įsigyti. Tačiau jam, kiek  pamenu, niekas smegenų nepraplovė. Įdomu, kur kilo šis "rožinio maro" terminas? Ilgai ieškoti neteko: Sue Palmer, knygos "Toxic Childhood" autorė. Teisybę pasakius, norėčiau šią knygą perskaityti. Visą. Tačiau iš esmės štai apie ką joje rašoma: Per pastaruosius 25 metus, technologinė ir kultūrinė kaita pakeitė ir žmonių gyvenimą - dažniausiai į gerąją pusę. tačiau viskas vyko taip greitai, kad mes net nepastebėjome, jog tai kaita, kuri yra teigiama suaugusiesiems, yra ne visada tokia naudinga vaikams. Toksinis  kultūrinės kaitos pašalinių reiškinių koktelis daro žalą socialinei, emocinei ir kognityvinei vaikų raidai, į tai įtraukdamas  vis daugiau vaikų ir atsispindėdamas jų elgesyje. Mintis, kuri man pasirodė šiek tiek keistoka, buvo ta, kad kaip gali modernizacija būti tokia gera suaugusiesiems ir tokia bloga vaikams? Negi tėvai iš tiesų neapsaugo savo vaikų nuo visos tos "žalos"? Man atrodo, kad dabar - labiau nei bet kada - yra daug kalbama apie tai, kas vaikams tinkamiausia. Tiek kalbama, kad kartais...nebežinai net į kurią pusę pulti ir jautiesi vos ne žalojantis vaiką, jei nedarai šio, to, ano, ir trečio. Tokios knygos kaip Carl Honore "Under Pressure", man atrodo, daug labiau atspindi tai, kas vyksta šių dienų Vakarietiškajame pasaulyje. Šiek tiek pasidomėjusi, atradau, kad man ne vienai panašiai atrodo. Tačiau grįžkime prie mergaičių ir prie rožinės spalvos. Sue Palmer nuomone, beveik nėra mergaičių, kurioms nepatiktų rožinė spalva, o tai liudija, kad reklama veikia jau ir tokius mažus vaikus (jaunesnius, nei trejų metų). Ji teigia, kad reklamos daro mažiems vaikams didžiulę įtaką ir jau įsiskverbė į "smėlio dėžę", kur bendraamžių spaudimas yra itin didelis.

Gruodžio 31

Gertrūdėlei jau 5!

Mūsų kruopelei - jau penki mėnesiai! Ka Gertrudėlė išmoko:

Gruodžio 24

Kalėdinis koncertas. Miuziklas "Kelionė aplink pasaulį".

Štai jau bėgo ir prabėgo visa savaitė nuo Kalėdinio koncerto Augusto mokykloje. Tačiau prisiminimai vis dar "gyvi" ir, manau, verta juos įamžinti, kol šventinės naujienos jų neužgožė.

Gruodžio 19

AUGAME KARTU. ŽIEMA.

Vakar jaučiausi taip, kaip jaučiasi vaikas per Kalėdas, kai gauna labai lauktą dovaną - iki Briuselio atkeliavo mano antroji knyga!!!!!!

Gruodžio 11

20-metė daugiavaikė:) Na, savaitėlę...

Kai grįžome iš Lietuvos, paprašiau, kad Medeina aprašytų savo “buvimo daugiavaike mama” įspūdžius. Ji - mano mažylė sesutė, kuriai - net nesuprantu, kaip - jau yra NET (!) dvidešimt metų. Medeina ne naujokė su mūsų vaikais: kai gimė Augustas, gulėjo su manimi ligoninėje; prižiūrėjo dviejų mėnesių Vilhelmą Maskvoje (aš tuo metu dirbau); rūpinosi keturmečiu Augustu Los Angeles (aš vėlgi…dirbau); pirmoji atlėkė į ligoninę (nusimuilinusi nuo pamokų), kai gimė Morta; pernai išleido mus savaitgaliui į Paryžių, kai Gabrielius norėjo padaryti mano 30mečiui siurprizą; vasarą savaitę atostogavo su berniukais Palangoje…Na, ir tai yra tik tai, kas - vos apie ją pagalvojus - šauna į galvą. Tačiau dabar…dabar ji pirmą kartą liko su visais trim, svetimoje valstybėje ir…dar reikėjo gyventi kasdieniniu mūsų gyvenimo ritmu:)

Gruodžio 06

Gertrūdai Elenai keturi mėnesiai.

Lapkričio 26

Ketvirtas Vincento mėnuo.

Lapkričio 10

ĮDOMU. Kodėl vieni darželiai suremontuoti, o kiti - griūva?

DELFI straipsnyje teigiama, kad renovavimas vyksta "blato" principu. Jeigu Seimo narys "pramuša" pinigų savo kraštui - ugdymo įstaigos remontuojamos, jei ne - ne. Tačiau džiugu, kad atkreiptas dėmesys, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas jau per porą dienų Seime sulaukė 16 pasiūlymų, kam dar reikėtų skirti pinigų ir daugiausia juos naudoti siūlyta mokyklų ir darželių renovacijai. Tačiau negi iš tiesų tai "blatas"? Gal tai - gerasis lobizmas? Žinoma, gaila, kad vienos savivaldybės negauna nė lito, o kitos - net per 2 000Lt mokiniui, tačiau gal pirmosios tiesiog neracionaliai tvarkosi?  Džiugu, kad ugdymo įstaigos remontojamos, tačiau pasak ŠMM, vis dar daugiau nei pusei švietimo objektų reikia ne tik remonto, bet stambaus renovavimo.

Lapkričio 07

Auginant mergaites ir berniukus...Žingeidusis, Kūrybingasis ir Valdingoji Vėjų Fėja:)

Pastarosiom dienom labai daug galvoju apie tai, kokie vis dėlto skirtingi yra vaikai. Žinoma, skiriasi tarpusavyje ir berniukai. Net labai skiriasi. Tačiau...Morta Sofija turi ir daug kažko tokio, ko berniukai visai neturi. O berniukai, savo ruožtu, turi nemažai to, ko turi Mortulė. Kai gimė Augustas, dar buvo tie laikai, kai daugmaž tikėjau, kad gimęs vaikas yra tabula rasa, ir viskas priklausys nuo auklėjimo. Žinoma, puikiausiai supratau, kad jis atsineša savo bagažą, tačiau tikėjau, kad ugdymas - visagalis. Šiandien nemanau, kad vaikas jau gimsta "išbaigtas" ir kažkaip nemanau, jog tuo įtikėsiu, tačiau tikiu, kad vis dėlto labai, net labai daug yra įgimta. VIsų pirma - lytis. Kadangi buvom užsibrėžę vaikus auginti "laisvai", t.y. neribojant jų ir neuždarant į tam tikros lyties "narvelį", gimus Vilhelmui, Augustui iš tėvų parvežėm vežimėlį lėlėms ir nupirkome lėlytę. Mūsų mielasis baltapūkis pasižiūrėjo į lėlę, tada į mus ir...šveitė tą lėlę ant žemės, į vežimėlį susikrovė visas savo mašinas ir neįtikėtinu greičiu ir "užnešdamas" ant posūkių bei baisiausiai burgzdamas lakstė su mašinomis vežimėlyje po visus namus. Lėlė taip ir liko užmiršta iki...Mortos gimimo. Tiesa, Vilhelmas kartais ją pakeldavo, nes jis...kitoks berniukas, tačiau visvien jam buvo (ir yra) daug smagiau žaisti su minkštais žaisliukais, nei su lėlėmis. Beje, Morta žaidžia su minkštais žaisliukais, bet tokios meilės ir prisirišimo, kokį turi Vilhelmas, nedemonstruoja nė iš tolo. Augustui minkštas žaislas nuo pat gimimo įdomus būna...na, maksimum penkias minutes. Morta...nė dienos be žaidimo su lėlėmis. Taigi...

Lapkričio 01

Gertrūdai - jau trys!

Atrodo, dar vakar galvojau, ką parašysiu apie Gertrūdos trečią mėnesį, o jau prabėgo vos ne keturios dienos nuo "sukaktuvių"! Ech, tas Laikas... Taigi mūsų kruopai - jau trys mėnesiai. Ir iš tiesų mergina - jau dičkė. Vis sakau ir sakau visiems, kad su Gertrūda visiškai nelaukiu, kada ji čia pradės kažką daryti...laikau ant rankų ir...galėčiau taip laikyti ir (bent jau kurį laiką) visai nepasigesčiau visų tų sėdėjimų ir vaikščiojimų. Ir vis dėlto...

Spalio 26

ĮDOMU - Išmokos vaikams. Iniciatyva kitur:)

Kaip jums toks pasiūlymas: jūsų vestuves – apmokėtos (su puota, šokiais, priėmimu ir net fejerverkais) IR jums dar sumoka 2 000USD, kad tuokiates. Ir čia dar ne viskas. Gimus pirmam vaikui – gaunate 2 000USD išmoką, antram – 3 000USD, žodžiu, įmokos ima augti taip, kad už septintą vaiką – 100 000USD. Taip, ŠIMTAS TŪKSTANČIŲ. Tai aš taip „primečiau“, kad Gertrūda mums būtų „padengusi“ nemažą dalį buto paskolos:))) Visa tai daroma norint paskatint gimstamumą. Žinoma, ne Lietuvoje – juk būtų daug plačiau nuskambėjusi tokia iniciatyva. Beje, ir Kalnų Karabache (taip, būtent ten) ši iniciatyva – PRIVATI, o ne valstybinė. Tik, kaip visada, ir čia keletas niuansų. Pavyzdžiui, kad esate viena iš 560 (!) besituokiančių porų. Oi...

Spalio 18

Augusto mokyklos šventė. Halloween'as.

Šios dienos Augustas laukė visą savaitę. O šiandien...spirgėjo it uodegon įkąstas visą dieną. Jeigu Vilhelmo ir Mortos mokykloje didžiausia šventė - metų pradžios Fancy Fair, tai Augusto mokykloje yra dvi tokios šventės: Hallowee'nas su fejerverkais ir metų pabaigos šventė. Šiandien buvo tas Hallowee'nas. Taigi jau vakar vakare abu vaikinai tiesiog išsiprašė, kad važiuotumėme į parduotuvę pirkti kostiumų. Nors ir labai tingėjau...teko. Parsivilkome iš parduotuvės jau po 21val., tačiau laimės - pilnos kelnės, nes Augustui parsivežėme velniūkščio kostiumą, VIlhelmui - šikšnosparnio, o Mortai - irgi mažučio velniūkščio. Beje, kostiumus rasti nebuvo lengva, nes ir VIlhelmas, ir Morta nenori nieko "mandro": turi būti tai, kas jiems patinka, tačiau paprasta....Jau vakar vakare kostiumus vaikai išsimatavo, susidėjo visus papildomus aksesuarus ir ėmė laukti šiandienos.

Spalio 13

8 metai

Prieš aštuonerius metus mes susituokėme. Aš-tuo-ne-rius. Net nesitiki, kad prabėgo jau tiek daug laiko. O gal mažai? Tikriausiai viskas priklauso nuo to, kas apie tai kalba: vienam aštuoneri metai atrodys it viena diena, o kitam - it amžinybė. O man atrodo būtent tiek, kiek...reikia:) Šiai dienai. Beje, šiandien atradau, kad po aštuonerių metų švenčiama SKARDINĖ (arba bronzinė) vestuvių sukaktis. Reiks vienas kitam nupirkt kokią skardą kepiniams:)))

Rugsėjo 26

4 vaikai namie

Nieko sau savaitėlė! Vakar ir užvakar - visi vaikai namie. Ir ne bet kokie, o irzlūs, nes apsirgo. Tiesa, nieko rimto, na, bet ir aš nesu pačios geriausios nuotaikos, kai nosis "užgulusi". Augustas vienintelis laikosi it tvirtovė kokia: net neatrodo, kad jį veiktų aplink sloguojanti chebrytė. Tačiau jo mokykloje - ilgas savaitgalis, nes mokytojams rugsėjo 25-26 - profesinio tobulėjimo dienos.

Rugsėjo 18

Ką darytumėte, jei kitas tėvas primuštų jūsų vaiką?

Iš tiesų, ką darytumėte?????????????????????????? Perskaičiusi pirmą straipsnį pasibaisėjau, diskutavau apie jį su vyru, su seserimi...Šiandien, perskaičiusi antrą, tiesiog nebežinau, ką daryti. Kodėl? Ogi dėl komentarų, panašių į šį (kalbos netaisiau):

Rugsėjo 17

Džiaugiuosi, kad galiu maitint pati

Rugsėjo 14

Keturios kartos

Gal prieš metus skaičiau straipsnį, kuriame JAV kariškių motinos rašė, kaip palaiko ryšį su anūkais, kurie - kartu su tėvais - gyvena ne JAV. Visų patarimų šiandien neprisimenu, tačiau įstrigo vienos močiutės pasakojimas. Ji rašė, jog nuo pat pradžių nusprendė, kad turės artimą ryšį su savo anūkais. Kadangi tuo metu dar nebuvo nei YouTube, nei kamerų kompiuteriuose, ji nusipirko video kamerą ir įrašinėjo save, skaitančią vaikiškas pasakas ir siųsdavo kasetės dukrai, kad ši parodytų anūkei. Pirmą kartą su savo anūke ji susitiko, kai šiai buvo virš dvejų. Močiutė rašė kaip oro uoste jai drebėjo širdis, kaip sureaguos mažylė. Šioji, ją pamačiusi, šūktelėjo ir puolė į glėbį...tarsi visą gyvenimą būtų gyvenusi šalia ir bendravusi...

Rugsėjo 12

Aš, baseinas, keturi vaikai - misija įmanoma!

Kartą mums vienas nemažai sportuojantis žmogus (na, ir žinantis, apie ką šneka) pasakė, kad geriausia ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams - baseinas. Tą patį patvirtino ir Žitkauskas, kai pas jį apsilankėme su berniukais. Augustas jau Lietuvoje lankė baseiną Moksleivių rūmuose. Patiko ir jam, ir mums, turėjo tikrai šaunią trenerę. Kai atvažiavome čia, irgi pradėjome ieškoti baseino, kuriame vyktų pamokėlės vaikams. Radome. Kartą savaitėje į pamokėlę eina abu berniukai. Kadangi pamokėlės tik nuo ketverių metų, su mažesniais vaikais tenka eiti tėveliams. Taip ir darėme mudvi su Morta visus praėjusius metus.

Rugsėjo 10

Krikštynas prisiminus...

Vakar, 09.09, buvo lygiai septyneri metai nuo tos dienos, kai pakrikštijome savo pirmagimį. Ta proga vakarienei valgėme pyragą. Ir ne bet kokį. MORKŲ. Žinoma, apie šią mistinę sudedamąją jo dalį žinome tik Gabrielius ir aš. Šis pyragas mus jau daugelį metų gelbsti nuo to, kad vaikai nemėgsta daržovių.

Rugsėjo 04

Apie mane

Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė (edukologija), keturių vaikų mama. Beveik ketverius metus gyvenome Belgijoje ir tik 2011 sausį grįžome į LIetuvą. Taigi šiuo metu vyksta vėl gyvenimo Lietuvoje adaptacija, o tuo pačiu ir vadovauju savo įkurtam "Vaikystės Sodui" (du Vilniuje ir vienas atveriantis duris Kaune) bei "Vaikystės Institutui".

Rugsėjo 04

Augame kartu

Iki Briuselio atkeliavo mano antroji knyga!!!!!!

Rugpjūčio 08

Kad santuoka truktų ilgiau nei trejus metus

Straipsnis paimtas iš www.alfa.lt

Liepos 07

„Volungė“ - Lietuvos mokyklų atspindys???

Kuo toliau, tuo įdomiau stebėti, kaip rutuliojasi reakcija į įvykį „Volungės" pradinėje mokykloje. Ir įdomiausia skaityti ne straipsnius, o jų komentarus. Teisybę pasakius, iškart - išgirdus apie įvykį - perbėgo mintis: kažkas čia meluoja! Juk negali vieni sakyti, kad vaikas buvo kito žiauriai sužalotas, o kiti - kad tas „kitas" tik (!) pasikarščiavo. Beje, netinkamai pasielgusio vaiko mama teigia, kad vaikas buvo skriaudžiamas. Kiek mūsų esame patyrę, ką reiškia būti skriaudžiamiems? Ar esate kada buvę patyčių objektu? Jeigu jūsų kas nors paprašytų į tai pažvelgti ne dabartinėmis - jau suaugusiojo - akimis, o akimis to skriaudžiamo vaiko, kuriuo kažkada buvote, įdomu, ką pasakytumėte? Jokiu būdu neginu agresijos proveržių ir nemanau, kad jie turi būti leistini ir pateisinami. Tačiau lygiai taip pat nemanau, kad patyčios užgrūdina vaiką, kad jis labiau pasiruošia gyvenimui.

Birželio 19

Mažasis vagišius

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Birželio 19

Apetitas

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Birželio 19

Grūdinimas

Birželio 18

Gydytojai

Taigi mūsų visi trys vaikai oficialiai yra pas gydytoją, kuria iki šiol esame labai patenkinti. Neoficialiai dar mus gydo mano pusseserė. Taigi bent jau dvi nuomones turime visada. Jei jos sutampa, žinome, kad darome tai, ką ir turime daryti! ! Jei reikia specialisto, pasitikime šių dviejų žmonių rekomendacijomis. Tačiau svarbiausia turbūt yra pabrėžti, kad tikrai neiname pas bet ką ir netgi nuėję aklai nepasitikime. Kaip sako vienas mano labai mėgiamas priežodis: pasitikėk, bet tikrink!

Birželio 18

Grįžtu darban...

Kadangi vis dar maitinu Mortą (o ir berniukus maitinau po 18 mėnesių), tai bene didžiausias sunkumas – pieno nusitraukimas darbo metu. Darbo Kodeksas vienoks, o realybė kitokia, taigi reikia prisitaikyti. Man pasisekė, kad mano vadovas labai geranoriškas ir sakė sudarys visas sąlygas. Be to, padėti pasisiūlė ir kelios kolegės. Taigi aš su visais vaikais į darbą keliauju su pientraukiu ir per savo pertrauką (20min) lekiu į tualetą ir „pompuoju“. Nepatogu, kol kas nuo darbo pradžios dar neteko valgyti pietų, bet užtat kasdien palieku Mortai gerą dozę pieno ir tikiuosi, kad taip pavyks tol, kol norėsiu ją maitinti!

Birželio 18

Ir bausti reikia moketi

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis"

Birželio 10

Baltoji anketa - Kai tikrai reikia, mokame būti vieningi

Pradėkime nuo lopšelio

Birželio 01

Blogoms mergaitėms - viskas, geriems berniukams - šakės

Niekas nė nemirkteli, kai mergaitė mina dviratuko pedalus, aprengta kaip kaubojus, tačiau kodėl kyla didžiulis triukšmas, kai berniukas užsimano apsivilkti suknelę? O dar feministiškai ūžiame, kad mums, moterims, nieko negalima, nes visose srityse viešpatauja vyrai. Ne visose, tikrai ne visose.

Birželio 01

Apsišnerkštę mūsų žiemos...

...pilka pilka kur dairais...