Grįžti į blogą
vasario 03

7-asis Mortos Sofijos gimtadienis.

Šiemet MS gimtadienį šventėme dvi dienas ir valgėme tris tortus: mokykloje, namuose su šeima ir su draugais. Iš tiesų tai gimtadienis buvo tikrai toks, kokio norėjo Morta, ir tai, manau, yra svarbiausia! Turime tokią tradiciją-ne-tradiciją (stengiamės, bet ne visada pavyksta), kad TĄ dieną atvažiuoja giminės. Su Morta šįkart pavyko puikiai, nes jos TA diena buvo penktadienis; o šeštadienį mergina šventė su draugais laipiojimo uolomis salėje.

Kai paklausėme, ko Morta norėtų dovanų, ji pasakė, kad norėtų siurprizo. Kadangi noras buvo toks, kaip sakant, suteikiantis laisvę tėvams, tai sutarėme, kad mano giminaitė, nuostabi autorinių juvelyrikos darbų autorė Eglė, padarys jai sidabrinį baltų papuošalą ant kaklo. Kadangi turime nemažai Eglės gamintų darbų (pavyzdžiui, Gertrūdos krikšto tėvų dovana jai per krikštynas), neabejojau, kad bus nuostabu. Tie akmenėliai - granatas, nes Morta sausį gimus, o, pasirodo, tai yra sausį gimusių akmuo. Mortulė nuo gimtadienio šios dovanos dar nenusiėmė. Nežinau, kiek ilgai taip bus, bet iš tiesų abu su tėte norime, kad ji žinotų, jog mes ją labai mylime ir globojame.

Kaip jau yra įprasta, gimtadienio rytą visi atsikėlėme anksčiau, atėjome į Mortos kambarį ir, uždegę žvakeles, dainavome "su gimimo diena".

Šį jogurtinį pingvininį tortą MS nešėsi į mokyklą. Vakare parduotuvėje susitikome Mortos mokytoją, tai ji pasakojo, kad Morta nurinko pingvinukus ir pasakė mokytojai, kad neš juos namo broliams ir sesei (miela, ar ne?); tortu pasidalino su visais, bet ir vėl paprašė, kad galėtų nunešti ir vienam ir kitam broliui į jų klases.

Tą patį vakarą namo pas mus sugužėjo visi seneliai ir krikšto tėvai. Mano tėvai atvažiavo su dar vienu tortu:

Krikšto tėtei ant kelių su krikšto mamos dovanota suknele:) (Beje, krikšto tėte su žmona padovanojo LEGO, kurį Morta taip viens-du ir sustatė! Apskritai MS labai lengvai sustato visus LEGO, tiesiog, atrodo, be jokių pastangų!).

MS stebėjo dangų pro babos dovanotą teleskopą:

Vakaras buvo smagus, nes namai buvo pilnut pilnutėliai. Svarbiausia, kad MS jautėsi ypatinga...

Gimtadienį su draugais MS šventė šeštadienį. Jau prieš kokį mėnesį mūsų organizuotoji Morta ragino mane sėsti drauge ir padėti jai išsirinkti, kur ji švęs gimimo dieną. Pasakė, kad namuose šiemet nenori. Ilgai ir nuobodžiai rinkomės. Teisybę pasakius, net nustebau, koks skurdus yra pasirinkimas. Nustebo ir Morta :) Ir vis dėlto...išsirinko laipiojimą uolomis Montis Magia, Turiu pasakyti, kad tikrai patiko. Kodėl?

a) daug erdvės;

b) tvarkinga;

c) netrūksta geriamo vandens;

d) nuostabi mergina, kuri organizuoja veiklas;

e) veiklos nėra bukos, atvirkščiai, įdomios ir įtraukiančios vaikus (vaikai net raginami nėjo nei gerti, nei į tualetą, nes nenorėjo praleisti veiklų:));

f)  veikla aktyvi ir tinkanti būtent tokio (6-7m) amžiaus vaikams.

Kelios akimirkos:

Mortą visi vaikai septynis kartus kėlė prie rastos lobių dėžės.

O jau atrastoje lobių dėžėje kiekvienas gimtadienio dalyvis rado po nedidelę dovanėlę!

GE atsisakė dalyvauti programoje: vis laukė, kada jau valgysime tortą. Nabagulė, labai pavargo, nes veiksmo buvo daug, o dalyvauti nedalyvavo. Tiesa, gimtadienyje dalyvavo du su broliu bei sese atėję ir pasilikę tų pačių metų (2008) gimimo vaikai (tiesa, abu berniukai), bet jie buvo maždaug pusmečiu vyresni, tad gal dėl to jiems jau buvo drąsiau? Nežinau, bet GE nedalyvavo.

Į šį gimtadienį Morta pakvietė nemažai berniukų. Man, tiesą pasakius, smagu, kad MS draugauja su visais vaikais. Kartą, kai važiavome namo, ji man sako: mama, man patinka žaisti su berniukais, jie linksmesni. Kai paklausiau, ką reiškia linksmesni, sakė, kad jie dūksta :) Gan įdomus epitetas ir išvada, nes šiaip MS yra itin rimta mergina, kuri net nesišypso be reikalo.

O šiaip...šiaip MS yra jau tokia - kaip pasakytų mano tėtė - nedicka panelė. Ji - kaip niekas kitas - moka šyptelėti lūpų kampučiu ir užversti akis taip, kad - galvą duodu nukirsti - girdisi kitame rajone. Ji moka subtiliai prisiglausti - taip, tarsi nenorėtų, kad pastebėtum. Ji rengiasi taip, tarsi tikrai ne aš būčiau jos mama: susiderina viską nuo galvos iki kojų. Ji yra žiauriai konkuruojanti ir stengiasi laimėti visomis išgalėmis: jeigu laimi, džiaugiasi labai santūriai, o jeigu pralaimi...praūžia vėtra. Individualistė, turinti savo nuomonę ir šiek tiek laikanti pasaulį per ištiestą ranką. Prieš keletą dienų viena mano draugė pasakė, kad josios mama, pastebėjusi MS, įvardino, kad ji yra tokia prancūzaitė. G sako, kad ji - dėl savo rimtumo ir dramatiškumo - yra it kokia italė. Mes vis juokiamės, kai savaitgalio rytais įeina užlaužusi antakius MS ir įstraksi visa švytinti GE. Ir, pasirodo, ta pati naktis vienai buvo labai bloga, o kitai - puiki. :) MS yra it simbolis, kad nėra čia ko džiūgauti be reikalo :) Ir vis dėlto ji turi kerinčią šypseną, kuri svaigina...