Grįžti į blogą
rugpjūčio 23

Mažylis daužo sau galvą!

 

Ne taip jau retai tenka girdėti susijaudinusių mamų pasakojimus apie keistą jų mažylių pomėgį trankyti galvą. Ir ne į pagalvę ar kilimėlį, bet į kokį nors kietą ir nemalonų objektą – lovytės groteles, sieną ar grindis...  Suprantama, kad kyla klausimas – ar tai normalu? Nejaugi neskauda?

Remiantis literatūros duomenimis, šis neįprastas pomėgis yra būdingas maždaug 15–20 proc. kūdikių ir tris kartus labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šie vadinamieji stereotipiniai judesiai gali atsirasti apie 6-tą kūdikio gyvenimo mėnesį ir užtrukti iki 3-iojo jo gimtadienio. Pikas pasiekiamas 18–24 gyvenimo mėnesį. Galvos trankymo epizodai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių,  kartais net iki 1 val. Šie judesiai tėvams visada kelia nerimą, nes stebint iš šalies tai tikrai nėra labai malonus vaizdelis. Kartais tai gali būti vienas vaiko raidos sutrikimo simptomų, bet kartais tai daro ir visiškai sveiki vaikai.

Kodėl jis tai daro?
Tai ramina. Manoma, kad ritmiški galvos judesiai kai kuriems vaikams suteikia nusiraminimą, panašiai kaip pirštuko ar antklodės kraštelio čiulpimas. Vaikas, judindamas galvą, pastebi, kad tai jį ramina ir padeda užmigti.
Tai malonu! Kai kuriems vaikams galvos judinimas yra tiesiog malonus užsiėmimas. Moksliškai tai vadinama savistimuliacija siekiant malonumo arba pasitenkinimas dėl judesio. Vaikas pratinasi prie supimo jau mamos pilvelyje, vėliau patiria tą malonumą supamas ant rankų. Ūgtelėjusius vaikus ima džiuginti šokdynės, sūpynės, čiuožynės bei kiti atrakcionai, kurie jaudina vestibulinę sistemą ir suteikia malonių pojūčių.
Malšina skausmą. Nors ir atrodo neįtikėtina, bet ritmiški galvos judesiai gali padėti numalšinti skausmą, jei pvz., mažyliui dygsta dantukai ar skauda ausytę. Manoma, kad tai tiesiog nukreipia dėmesį ir padeda vaikui jaustis geriau.
Padeda išlieti pyktį. Galvos trankymas pykčio priepuolio metu (net sukeliant sau skausmą) padeda išlieti stiprias emocijas. Kadangi mažylis dar nemoka emocijų išreikšti žodžiais, jis tą gali daryti  imdamasis fizinių veiksmų.
Patenkina dėmesio poreikį. Tai gali būti bandymas atkreipti tėvų dėmesį neįprastu būdu. Vaikui patinka, kai tėvai sunerimsta dėl jo elgesio, todėl, tą pastebėjęs, jis gali tęsti savo neįprastus veiksmus.
Paįvairina  nuobodžią dieną. Kartais vaikas, kuris gauna mažai stimulų iš aplinkos, taip save „užima“.
Iš tiesų pagrindinė betikslių ritmiškų galvos judesių priežastis nėra žinoma. Manoma, kad šio įpročio išsivystymui gali turėti reikšmės genetiniai bei neurobiologiniai veiksniai, kurių šiandieninė medicina dar nėra pajėgi diagnozuoti.


Ar nebus tai vystymosi sutrikimas?
Kartais galvos judesiai išties gali būti tam tikrų ligų simptomas ar vystymosi sutrikimo komponentas. Neretai tai daro protiškai atsilikę ar autizmu sergantys vaikai, kartais tai gali būti Tureto (generalizuotų tikų) ar traukulinio sindromo komponentas.
Bet visais šiais atvejais, be galvos judesių, dar stebėsime ir daug kitų simptomų, patvirtinančių ligos diagnozę. Vien tik galvos judesiai, be kitų požymių, paprastai nereiškia ligos. Pvz., autizmą įtariame, jei vaikas nenori bendrauti ir nesiekia fizinio kontakto su tėvais. Apie autizmo pavojų pranašauja ir kiti simptomai, pvz.: vaikas nerodo pirštu, neseka žvilgsniu suaugusiųjų žiūrėjimo kryptimi, nežaidžia įsivaizduojamo žaidimo (normaliai besivystantis vaikas tą pradeda daryti maždaug apie 14-tą gyvenimo mėnesį).

Ką daryti tėvams?
● Skirkite daugiau dėmesio kitu metu. Jeigu jau atmetėte galimas ligas (patys ar   su gydytojo pagalba), įsitikinkite, kad skiriate vaikui pakankamai dėmesio tuo metu, kai jis NEATLIEKA tų nepageidaujamų judesių. Jeigu jis tai daro, pasistenkite nekreipti dėmesio, nes tik dar labiau paskatinsite tokį elgesį. Jeigu negalite nekreipti dėmesio, bent jau nebarkite ir nebauskite vaiko, nes jis per mažas suprasti, ką daro blogai. Akivaizdus nepritarimas gali tik pabloginti situaciją.
● Vaikas, ritmiškai trankantis galvą, mėgsta ritmą. Galima pabandyti padėti vaikui patenkinti šį pomėgį kitais būdais, pvz., šokant, žygiuojant, mušant būgną ar plojant klausantis muzikos. Padeda supimas ant sūpynių. Vaikų priežiūros ekspertai rekomenduoja pastatyti vaiko kambaryje garsiai tiksintį laikrodį ar metronomą ir leisti vaikui išsidūkti per dieną, kad išsikrautų. 
● Jei šis įprotis pasireiškia prieš miegą, išbandykite raminančią miego rutiną. Kartais šilta vonia, supimas ant rankų, rami muzika, pasakėlė  ar dainelė prieš miegą padeda vaikui nurimti. Venkite eiti miegoti per anksti. Guldykite vaiką į lovą tuo metu, kai jis jau mieguistas, bet dar nepervargęs.
● Pagalba. Jei vaikas turi vystymosi sutrikimą ir galvos judesius atlieka taip intensyviai, kad gali save sužaloti, jam gali reikėti vartoti vaistus ir dėvėti apsauginį šalmą. Vyresniems vaikams gali prireikti psichologo pagalbos, kad padėtų rasti streso šaltinį ir būdus jam įveikti.
P.S. Na, ir paskutinis patarimas – tiesiog pasistenkite nesinervinti. Mažylis gali šiek tiek nusibrozdinti, bet labai savęs nesužalos. Jis save kontroliuoja ir žino savo skausmo slenkstį.

Išaugs. Ir gal net bus protingesnis...
Sveiki vaikai paprastai tai išauga iki 3-iojo gimtadienio. Vienoje studijoje, atliktoje su šį įprotį turinčiais vaikais, buvo stebima jų motorinė (judesių) raida. Įrodyta, kad šie mažyliai pradėjo laikyti galvą ir vaikščioti anksčiau nei jų bendraamžiai. Taigi, šis gąsdinantis elgesys gali būti ir šio to pozityvaus simptomas. Tai nereiškia, kad turime skatinti vaikus tą daryti, bet patvirtina mūsų žinias, jog kūno bei proto stimuliavimas ankstyvame amžiuje gali turėti įtakos vystymuisi.


Kaip apsisaugoti nuo traumų ir kitų nemalonumų?
Paprastai sveiki kūdikiai nesužaloja savęs. Skausmas apsaugo juos nuo ypač stiprių smūgių. Vaikai iki 3 metų amžiaus tiesiog neturi pakankamai jėgos, kad sukeltų sau galvos traumą su smegenų pažeidimu. Labiausiai nuo šio įpročio nukenčia kakta ar šoninės galvos sritys. Bet kūdikio, ypač pradedančio vaikščioti, kakta yra pritaikyta patirti mažas traumas, nes tai tiesiog neišvengiama.
Gerai patikrinkite visus vaiko lovelės varžtelius ir sraigtelius, kad nebūtų jokių išsikišimų, galinčių sužaloti. Ant vaiko lovos kojų galite uždėti gumines apsaugas, o lovos kraštus uždengti audiniu ar antklode. Tai reikalingiau tam, kad sumažintume triukšmą ir apsaugotume sienas bei grindis, nes turėjusieji (ar tebeturintys) vaiką su šiuo įpročiu žino, kokį triukšmą jis sukelia. Ypač nesmagu, jei už sienos kaimynai...

Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite nykstančius judejimo, kalbos ar kitus įgūdžius.
Jei vaikas vengia, šalinasi žmonių, nebendrauja, nemėgsta prisilietimų.
Jei fiziškai save žaloja, visą laiką jaučiasi nelaimingas.
Jei atsilieka jo raida.
Jei galvą tranko vaikas, kuriam daugiau nei 3 metai.
Jei trankymas užtrunka ilgai, o vaikas tuo metu nereaguoja į aplinką.
Jei tai vaikui yra vienintelė nusiraminimo priemonė.
Jeigu jums neramu.

Vaikų neurologė Alma Januškevičienė
Straipsnis spausdintas “Mažylio“ žurnale

Nuotrauka iš www.flickr.com