Grįžti į blogą
spalio 18

Augusto mokyklos šventė. Halloween'as.

Šios dienos Augustas laukė visą savaitę. O šiandien...spirgėjo it uodegon įkąstas visą dieną. Jeigu Vilhelmo ir Mortos mokykloje didžiausia šventė - metų pradžios Fancy Fair, tai Augusto mokykloje yra dvi tokios šventės: Hallowee'nas su fejerverkais ir metų pabaigos šventė. Šiandien buvo tas Hallowee'nas. Taigi jau vakar vakare abu vaikinai tiesiog išsiprašė, kad važiuotumėme į parduotuvę pirkti kostiumų. Nors ir labai tingėjau...teko. Parsivilkome iš parduotuvės jau po 21val., tačiau laimės - pilnos kelnės, nes Augustui parsivežėme velniūkščio kostiumą, VIlhelmui - šikšnosparnio, o Mortai - irgi mažučio velniūkščio. Beje, kostiumus rasti nebuvo lengva, nes ir VIlhelmas, ir Morta nenori nieko "mandro": turi būti tai, kas jiems patinka, tačiau paprasta....Jau vakar vakare kostiumus vaikai išsimatavo, susidėjo visus papildomus aksesuarus ir ėmė laukti šiandienos.

Šiandien išaušo nuostabi diena. Na, ne +19, bet ir nelijo kaip per Vilhelmo ir Mortos Fancy Fair. Skaisčiai švietė saulutė ir buvo apie +14C. Ryte tvarkėme namus: Augustas kieme grėbė lapus (jų labai daug prikrito, nes mūsų "sodelio" kampe yra didžiulis medis, kuris kaip tik meta lapus), VIlhelmas su Gabrium tvarkė sandėliuką, Morta sunešiojo man daug daiktų, kuriuos reikėjo padėti į vietą, Gertrūda džiaugėsi gyvenimu...Vos spėjom susitvarkyti iki pietų, o po pietų AUgustas su Gabrium išlėkė į karate.

Grįžus įtampa augo. Vaikai jau taip laukė šventės, kad ėmė nerimauti ir erzintis. Kad nusiramintų, pasiūliau jiems padaryti darbelių. VIlhelmas sau viens-du ir atsisėdo prie stalo, o Augustas kad supyks...Tada jau aš supykau...Žodžiu, spiralė kad ims suktis, tai gerai, kad Gabrielius neįsivėlė ir nuramino kaistantį orą:) Na, o po valandikės jau ėmėme ruoštis: vaikų dukart ragint nereikėjo! Juokingiausia, kad Morta apsirengė viską, išskyrus...kostiumą:) Taigi mergina pasiruošė velniuko kostiumui: juodos kelnės, juodi marškinėliai, o raudoną apsiaustą siaustis ir užsidėti "ragiukus" atsisakė. Na, bet tai - ne bėda. Jos kostiumu pasipuošė Gertrūda:)

VIlhelmas apsirengė pirmasis. Prie šikšnosparnio kostiumo apsiavė kostiuminius batus, tai atrodė tikrai "stiliovas" šikšnosparnis. Beje, kadangi daug šventinės veiklos (ir, žinoma, fejerverkai) būna lauke ir ypač jau sutemus, tai - kad vaikai nesušaltų - pasiūlėm jiems po apačia apsirengti šilčiau. Vilhelmas nė nemirktelėjęs po šikšnosparnio kelnėmis pasivilko tamsiai mėlynas velvetines kelnes, o po apsiaustu - juodą golfą. Tuo tarpu Augusto kostiumas buvo gan aptemptas, ir niekas netilpo i tą plonytį sintetinį kombinezoną. Pasiūliau nesivilkti jo, o geriau apsirengti tamsias kelnes ir tamsų megztinį. Kaip supyko! Sako: tai kam aš išvis pirkau kostiumą?!?! Tada pasiūliau po apačia pasivilkti raudonas pižamines kelnes (bet jos neatrodo kaip pižaminės, labiau kaip glaustinukės ar kaip ten jos). Vėl ašaros - kad visi juoksis... Sakau: pabandyk. O "viršuj" po apačia pavilkau dvejus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Irgi baisiausiai supyko, kad pasiūliau dvejus, bet - jau kai viską apsirengė - visai apsidžiaugė... Štai šitaip baigėsi rengimosi drama ir jau skubiai išvažiavome į mokyklą.

Augusto mokykla - maždaug 15min mašina nuo mūsų namų. Kai pagalvoji - juokas, tačiau jis ir į mokyklą, ir namo važiuoja mokykliniu autobusiuku. Kodėl? Visų pirma dėl patogumo: a) man nereikia važinėti pirmyn-atgal kiaurą dieną ir b) vaikams mokykla prasideda ir baigiasi tuo pačiu metu. Fiziškai būti ir Augusto, ir Vilhelmo bei Mortos mokyklose tuo pačiu metu man būtų...neįmanoma. Kadangi Augustas nuo trejų metų Lietuvoje lankė anglakalbes mokyklas (iš pradžių VIS, o nuo ketverių - AISV), tai ir Briuselyje nusprendėme jį leisti į anglakalbę mokyklą - ypač, kai čia atvažiavome tais metais, kai nusprendėme jį leisti į pirmą klasę (jis į pirmą klasę išėjo 6m5mėn). Taigi dabar Augustas lanko BEPS mokyklą, kurios jau vien pastatas labai jaukus - vila vilaitė, kaip sakant, o didžiulė mokyklos žaidimų aikštelė ribojasi su vienu didžiausių parkų Briuselyje, kur vaikai eina ir pasivaikščioti, ir pasportuoti.

Nuvažiavome pačiu laiku: truputėlį vėliau, kai jau prie vartų nebėra kamšalynės ir veikla visur jau prasidėjusi, tačiau dar net neįpusėjusi. Už visas pramogas ir maistą reikia mokėti specialiais bilietėliais. VIenas bilietėlis - 0.50 centų, ir juos galima nusipirkti specialiame stende. Dauguma veiklos kampelių kainuoja vieną arba du bilietėlius. Kadangi Gabrielius dar buvo užsirašęs savanoriu prie barbekiu, iškart nusipirkome bilietėlius ir pradėjome keliauti per veiklos centrus - kad spėtumėme visur pabuvoti iki tol, kol jam reikės eiti savanoriauti. Kokių tik pramogų šiemet nebuvo! Visa mokykla buvo išdekoruota nuo grindų iki lubų: kabojo voratinkliai, sienos aplipintos Halloween'o tapetais, koridoriuose leidžiami dūmai, visur šviečiantys skaptuoti moliūgai ir pan. Žavu ir tai, kad maždaug 90proc tėvelių buvo irgi kostiumuoti (mes patekome į tą dešimt, kurie neapsirengė kostiumais...). O beveik kiekvienoje klasėje veiklos centras, už kurį atsakingi tėveliai - savanoriai: vienoje klasėje vaikai žaidė kėglius -  reikėjo "numušti" vaiduokliais aprengtus kėglius, kitoje - tamsoje lazeriniais šautuvais šaudyti į šviečiančius vaiduoklius, juodas kates ir pan, dar kitoje - užsimerkus didžiuliam popieriniam moliūgui prilipinti nosį...patekome ir į siaubo kambarį, ir mėtėme kamuoliukus į vaiduoklių namą, ir magnetinėmis meškerėmis "žvejojome" šikšnosparnius, ir ridenome pabaisuokliškas akis, ir Halloween'o spalvomis dekoravome sausainiukus (po to, žinoma, juos buvo galima suvalgyti)...žodžiu, ką tik galite įsivaizduoti!

Vaikai visur gavo prizų: jei pasisekdavo prasčiau - guminukų, o jei geriau - guminukų ir galėdavo išsirinkti kokią šventinės simbolikos dovanėlę: ar pieštuką, ar voriuką, ar raganaitę...

Juokingiausia tikriausiai buvo tai, kad Augustas, žinoma, ėjo visur ir net spirgėjo kaip norėjo kuo greičiau iš vieno veiklos centro keliauti į kitą. Morta mynė jam ant kulnų: lazeriu šaudė ne ką prasčiau už brolį, linksėjo kalbinama ir angliškai, ir prancūziškai ir pirmoji prisistatydavo prie guminukų dėžutės. O Vilhelmas...į vaiduoklius šaudė už gerų dviejų žingsnių, nes arti jų stovėti...baisu. Į siaubo kambarį išvis nėjo. Kai ką daryti atsisakė. O saldainiukų eidavo atsiimti arba su tėte, arba su broliu. Labai juo didžiavausi, kai - pakalbinus Leo mamai - jis puikiausiai su ja kalbėjo angliškai...ir, žinoma, su Augusto klasiokais.

Pora valandų pralėkė labai greitai. Gertrūda visą tą laiką pramiegojo nešynėje ir net nereagavo į visus tuos garsus (o jų - patikėkite - buvo DAUG). Kai Gabrielius nuėjo savanoriauti, aš su vaikais persikrausčiau į lauką.

Lauke prancūzų mokytojos savanoriavo pardavinėdamos tuos šviečiančius daikčiukus: a la kardus, apyrankes ir pan. Žinoma, mūsiškiams visiems trims prisireikė tų kardų, tai teko pakloti didžiausią šio vakaro sumą: net po keturis bilietėlius už vieną tą "kardą":)

Dar vaikai su vandens šautuvais pašaudė į išskaptuotus moliūgus stengdamiesi užgesinti žvakutę, kuri degdavo viduje ir...nusprendė, kad jau metas užkąsti. Pavalgę supratome, kad liko tik pusvalandis iki fejerverkų, o ir jau buvo aplankyti visi veiklos centrai. Taigi nuėjome ant pievos, kur tėveliai šnekučiavosi, o vaikai lakstė it nuo grandinių nutrūkę. BUvo smagu akis paganyti į tokius mažus velniukus, raganaites, vampyriukus...žinoma, kelias dešimtis Darth Vader'ių ir keliolika mažų fėjų-princesių. Buvo ir vienas iš kažkur atklydęs mielas žalias dinozauriukas, užmačiau ir vieną meškutę...bet dauguma tai buvo iš koto verčiančios pabaisos. Augustas siautė su keliais klasiokais, kurie į tą siautulį priėmė ir Vilhelmą su Morta, kurie lakstė nė kiek neatsilikdami. O kiek Mortai būdavo džiaugsmo, kai ji savo šviečiančiu kardu "nukarduodavo" tuos antrokėlius, kurie staugdami griūdavo ant žolės! Aš vos spėjau akimis juos ganyti, nes temo ir...visi vaikai susiliejo viename Halloween'o margumyne.

Sutemus visi buvome pakviesti sustoti mokyklos kieme, atvažiavo gaisrininkai ir...prasidėjo fejerverkai. Fantastika! Kelias akimirkas "pagavau" su kamera, nes vis dėlto nuostabu, kai mokykla suorganizuoja tokią šventę bendruomenei. Na, ne visai mokykla...pati bendruomenė susiorganizuoja: koordinuoja tėvų komitetas, veiklos kampeliuose pasikeisdami savanoriauja tėvai ir mokytojai, lygiai taip pat savanoriauja ir tie, kurie gamina maistą (va, ir mūsų tėtulis tą darė), ir kurie pardavinėja "bilietėlius" (visi surinkti pinigai yra auka mokyklai: užsakoma papildomai knygų į biblioteką, dar labiau tobulinama vaikų žaidimų aikštelę ir pan.)...žodžiu, tai visos bendruomenės šventė - mokykla tik sudaro tam galimybę, skatina ir pagal savo išgales dalyvauja. Gražu, ar ne?

Fejerverkus berniukai žiūrėjo su kitais vaikais - tik Morta atėjo pas mane. Gertrūda taip ir pramiegojo. Tai po to visi tik galvas kraipė: negana to, kad ji ir taip pramiegojo visą laiką, bet dar ir triukšmingus fejerverkus!

[youtube=http://www.youtube.com/watch?v=aSoFotcT04s]

Po fejerverkų buvo antras "užėjimas" valgymo...dar vaikai užsisakė ir po keletą pyragaičių (pyragaičius irgi kepė mamos-savanorės, kurios viską iš pat ryto pristatė į mokyklą, o po to jie buvo parduodami). Puotai einant į pabaigą, puotauti užsimanė Gertrūda. Taigi...kadangi jau beveik visi jau ir buvo išsiskirstę (fejerverkai - šventę vainikuojanti pabaiga), namolio pajudėjome ir mes. Dar susitarėme, kad Leo antradienį nakvos mūsų namuose, tai AUgustas išėjo kaip ant sparnų. Patenkinti buvo ir mažieji. Štai taip - apsiginklavę šviečiančiais kardais - visi trys sušoko į mašiną, parlėkėm namo ir...po gero pusvalandžio visi jau parpė savo lovytėse. Gertrūda gerai užkando ir irgi parpia vežimuke, o mudu su Gabrielium jaučiamės mažumėlę pavargę...eisim atsisėsti ir išgerti po didelį puodą arbatos.

Gera šventė. Gera diena.

Susiję įrašai