Grįžti į blogą
rugsėjo 22

Carpe diem.

Carpe diem. Vienu metu tai buvo mano mantra. Aš ją interpretavau: džiaukis kiekviena akimirka :) Ir vos ne ant visų sąsiuvinių mokykloje buvau užsirašiusi. Tačiau šiandien - žiūrėdama sustabdytas akimirkas - tiesiog negalėjau negalvoti, kad lietuviškasis: sustok, akimirka žavinga! taip pat yra nepaprastai taiklus.

Ir apskritai kažkaip šiandien keista diena. Daug galvojau apie tai, kaip vis dėlto niekada negali žinoti, ką gali ir ko negali padaryti žmogus. Ir kaip iš tiesų svarbu mokėti džiaugtis gražiom akimirkom, nes bet kada baltą gyvenimo dryžį gali pakeisti juodas. Ir dažniausiai akimirksniu.

Akimirkos to die for (tiksliau, tik vos keletas iš visos jų begalybės...)

Ir štai šitos iš Vaikystės Sodo - absoliučiai atspindinti tą dvasią, kuri pajuntama vos į Sodą įėjus :D Vaikystės Sode aš galiu būti garsiausias pasaulio paleontologas... ...arba kylanti Izadora Dunkan :) Saldžiai miegoti... ...ir laisvai augti. Carpe Diem.