Grįžti į blogą
liepos 17

Dar kartą apie nevalgiukus.

200513694_e823dbe799

Jau seniai "pamečiau skaičių" šeimų, su kuriomis teko guostis vieni kitiems, kad auginame nevalgų vaiką. Kalbėjome apie baimes, jog vaikas susirgs mažakraujyste. Apie kovą prie stalo. Apie derybas. Apie papirkinėjimus. Apie susitarimus (deja, dažniausiai veiksnius iki kito valgymo). Iš pradžių beveik visi nevalgiukų tėvai jaučia erzulį, kai vaikas "išsidirbinėja" prie stalo, tačiau tas erzulys neretai virsta nuolatiniu rūpesčių dėl vaiko sveikatos ir klausimu, į kurį atsakymą rasti - patikėkite - yra labai sunku: "KĄ DARYTI???"

Iš tiesų: jei vaikas pusryčiams suvalgo keletą kąsnių dirbsnių, pietums - šaukštą sriubos, o vakarienei - du blynus ir tuos "be nieko", tai sunku patikėti, kad vaikui užtenka jam reikalingų medžiagų. Labai daug skaičiau ir skaitau ta tema, tačiau visus straipsnius ir knygas persmelkia viena žinia: nesijaudinkite. (Lengva pasakyti, bet - ojojoi - kaip sunku padaryti!!!)

Ypač 1-3 metų vaikams yra normalu tapti nevalgiukais. Pasirodo, taip atsitinka dėl jų emocinės ir fizinės raidos. Be to, apklausus tėvus paaiškėjo, kad daugiausiai nevalgiukų - 2-4 metų. Kodėl tampama nevalgiukais?

1. Mažiems vaikams geriausia ir saugiausia, kai yra rutina. Jiems patinka tai, kas pažįstama. Taigi naujas skonis, naujas pojūtis, naujas kvapas gali vaiką erzinti, todėl jis pasirenka...nebandyti to, ko nėra bandęs.

2. Maisto atsisakymas - vienas iš būdų pademonstruoti savo valdžią ir nepriklausomybę. Juk dvejų metų vaikas jau žino, ką nori daryti, kur nori eiti, todėl ir maistas - puiki galimybė išreikšti savo norus bei parodyti, ką ji(s) gali.

3. Kova prie stalo - puikus būdas mokytis priežasties-pasekmės ryšio. Mažam vaikui tiesiog nuostabu stebėti, ko tik nepadaro tėvai, kai jis užsispiria.

4. Kai kuriems vaikams nereikia daug maisto. Juk vaikas - nebe neįtikėtinu greičiu augantis kūdikis. Nuo vienerių augimo tempai sulėtėja. Yra net laikotarpiai, per kuriuos vaikas visai neauga. Todėl nenuostabu, kad vaiko apetitas irgi pasikeičia: augimo pliūpsniais jam reikia daugiau maisto, o ramybės - mažiau.  Nepamirškite ir to, kad mažo vaiko skrandis - mažas!

Nusibodo kovoti prie stalo? Ką būtų galima daryti?

1. Būkite kūrybingi. Tas pats suvožtinis bus daug skanesnis, jei atrodys kaip mašina/širdelė ir pan. Tiesiog sumuštinių duoną apipjaustykite sausainių formelėmis. Kai darydavau taip su vaikais mokykloje, valgymas tapdavo tikra pramoga!

2. Naujus produktus įveskite po truputį, vos pastebimai. Išrankūs vaikai mėgsta keletą patiekalų, kuriuos gali valgyti ir valgyti (Dieve, buvo mūsų namuose varškėtukų periodas...galima buvo nusišauti!!!). Kad maistas taptų įvairesnis, šalia jau įprasto pasiūlykite vis ko nors naujo. Tarkim, mūsų vaikai labai mėgsta "geltoną" košę (kukurūzų), bet nelabai valgo uogas. Košę beveik visada valgydavo gardindami cinamonu ir cukrumi. Tačiau kartą sublenderiavau braškes su cukrumi ir paklausiau, ką norėtų, jog nupieščiau ant jų košės. Taip NET AUGUSTAS pradėjo valgyti braškes. ŠAUKŠTAIS. Tyrimai rodo, kad reikia vidutiniškai 10 kartų pasiūlyti, kad vaikas pradėtų valgyti. Taigi - nepraraskite kantrybės.

3. Stenkitės, kad maistas būtų kuo sveikesnis. Vaikas mėgsta keksiukus? Gaminkite su daržovėmis! Ir vaikas bus patenkintas, ir jūs, o maistas, kurį vaikas valgo - sveikesnis!

4. Jeigu vaikas pageidauja kokios nors kombinacijos, kuri jums atrodo "nesąmonė", geriau duokite vaikui pabandyti. Gal ir bus nesąmonė...Ką gi, juk ne pirmas kartas, kai maistas lėkštėje lieka vos paliestas... Bet yra ir tikimybė, kad vaikas atras kažką, kas jam labai patiks!

5. Kuo mažiau duokite sulčių ir gaiviųjų gėrimų. Geriausias gėrimas - vanduo. Amerikos Pediatrijos Asociacija rekomenduoja 1-3 metų vaikams gerti 2-3 stiklines pieno KASDIEN. (Net neįsivaizduoju, ar tai įmanoma...MAN tai tikrai ne!) Jei vaiko skrandis pilnas gėrimų, jis nevalgo. Paprasta kaip du kart du. Iš tiesų tai nėra taip sunku, kaip atrodo. Kai pirmą kartą perskaičiau apie tai, jog reikia gerti vandenį, o ne sultis (kažkaip maniau, kad sultys - geras gėrimas), galvojau, kad perėjimas bus sunkus, tačiau iš tiesų dabar namuose geriame vandenį ir džiaugiamės ne tik sveikesniais įpročiais, bet ir sutaupytomis lėšomis!

6. Nebijokite kompromisų. Jeigu jūsų nevalgiukas nori tik šokoladinių dribsnių, maišykite juos per pusę su sveikesniais. Tikrai nieko neatsitiks. Bet vaikas valgys.

7. Leiskite vaikui padėti. Sakoma, kad vaikai yra labiau linkę išbandyti, jei patys gamino. Tačiau iš tiesų galiu pasakyti, kad tikrai ne visi :D Mūsų Augustas norėdavo blynų "be NIEKO". Jei pamatydavo, kad į tešlą mušamas kiaušinis, TŲ :) blynų nebenorėdavo.

8. Sakoma, kad jokiu būdu negalima vaikų papirkinėti. Jeigu papirkinėsite desertu, tai vaikas nuo pat mažens išmoks, kad kai kuris maistas yra labiau trokštamas (lyg jis pats to nesuprastų...hmmm) ir ilgą laiką teks kovoti dėl maisto, nes jam atrodys, kad maistas - puiki erdvė kovai dėl valdžios, o ne tiesiog tai, kad sveiką maistą valgome, kad būtume sveiki. (Teisybę pasakius, man šis patarimas kiek įtartinas...Nes, tarkim, ikimokyklinukui iš tiesų tokie dalykai kaip sveikata (ypač jei jis sveikas ir jo sveikata nepriklauso nuo valgomo maisto) yra per didelė abstrakcija. Puikiai prisimenu, kaip mamai pasakiau, kad gali tą savo guliašą ir siųsti vaikams į Afriką. Aš ir supakuoti padėsiu :)))

9.  Būkite pavyzdžiu. Pasistenkite bent kartą dienoje prie stalo susėsti visa šeima. Pastebėta, kad vaikų, kurie valgo su visa šeima, mitybos įpročiai yra geresni ir jie valgo įvairesnį maistą.

10. Nesijaudinkite jei vaikas visko nesuvalgo ir jokiu būdu neverskite suvalgyti visko, kas paduota. Patiekite maistą tris kartus dienoje ir du kartus leiskite užkąsti. Jeigu daug nevalgo, nesijaudinkite. Vaikas geriausiai žino, kiek maisto jam reikia. Vaikas valgo tada, kai yra alkanas ir tiek, kiek jam reikia, kad jaustųsi sotus.

SPĄSTAI:

Jeigu dauguma nepageidautinų įpročių išnyksta, tai nevalgymas, deja, nėra vienas tų, kurie TIKRAI išnyksta. Kai perskaičiau (Jennifer Trachtenberg "Good Kids, Bad Habits"), kad nevalgumas iš tiesų dažniausiai NĖRA išaugamas, nustebau ir net susinervinau, nes visada tikėjau, kad jis - išaugamas ir praeina taip pat kaip ir nosies krapštymas (na, jei mes per daug neakcentuojame).

Po to su vyru pradėjom stebėti savo nevalgymo čempioną. Ir ką pastebėjome? Jei duodame jam rinktis, tai tuoj valgomų maistų sąrašas susitraukia kaip nežinia, ką. Žodžiu, turi verstis per galvą, kad - nesusipykdamas iki numirimo - pratintum vaiką prie įvairesnio maisto. Nes jei nepripratinsi ikimokyklinuko-pradinuko, tai didelė tikimybė, kad ir suaugęs valgys mažai ir apskritai išlaikys savo blogus įpročius.

Kokie yra tie blogi įpročiai?

a) Besaikis užkandžiavimas. Kodėl jis yra blogai? Todėl, kad užkandęs vaikas niekada nebus alkanas. Negerai net jei užkandžiaujama sveiku maistu. Tiesiog tada vaikas neišmoksta atpažinti savo alkio ir sotumo jausmo. Ką daryti? Įveskite rutiną. Iš pradžių padarykite taip, kad užkąsti galima tris kartus. Ir tam tikru metu. Ir tam reikia atsisėsti prie stalo. Jei paprašytų valgyti ne laiku, pasakykite, kad valgysite vėliau. Iš pradžių gali būti sunku, bet iš tiesų padarysite vaikui paslaugą, išmokę jį valgyti tada, kai jaučia alkį, o ne nuolat.

Be to, atkreipkite dėmesį, ar vaikui užtenka riebalų ir baltymų. Keletas galimų variantų: sūrio gabaliukai ant duoniukų; obuolio gabaliukai mirkyti jogurte ir pan.

Ir dar. Išneškite iš namų visus saldumynus ir nesveiką maistą. Juk iš tiesų sunku vaiką "apsaugoti", kai pilni namai šlamšto. Mes turėjome spintelę, kur buvo visokių saldumynų: sausainių, keksiukų, saldainių ir pan. Ir Morta - tai supratusi - ten "įsisuko". Kur buvus, kur nebuvus, vis sėlindavo į virtuvę. Ką gi...teko nieko nebepirkti. Tiesiog namuose tų dalykų NĖRA. Jei perkame, tai tik tam kartui. Ir tik truputį. Problemos kaip nebūta. Dabar - kai praalksta - prašo vaisių arba jogurtėlio.

b) Dar kartą sultys. Šiek tiek natūralių sulčių kasdien tikrai nėra blogas įprotis. Bet iš tiesų 1-3 metų vaikui nereikia daugiau NATŪRALIŲ sulčių, nei pusė puodelio. Daugiau...a) vaikui gali paleisti vidurius; b) gauti per daug kalorijų; c) "užmušti" alkio jausmą. Ką daryti, jei vaikas pripratęs gerti sultis, o ne vandenį? Visų pirma, sultis palikite tik pusryčiams, pietums ir vakarienei. Nori gerti? Eik vandens! Be to, net ir tada, kai geriate sultis, jas reikia skiesti. Bent jau 50/50. Ir net skiestų nepatartina daugiau, nei 2 puodeliai per dieną.

c) Smaližiavimas.Jau turbūt žinote, kad vaikai gimsta labiau mėgdami saldų, nei bet kokį kitokį maistą. Tačiau tikrai žinote ir tai, kad saldumynuose daug kalorijų ir mažai kitų naudingų medžiagų. Ką daryti su mažaisiais smaližiais? Taisyklės ir susitarimai :D Prisimenu, kaip draugų šeima Švedijoje duodavo saldumynus tik kartą savaitėje ir tik šeštadieniais. Kiti draugai leisdavo vaikams suvalgyti kokį skanumyną (ledus, pyragaitį, sausainiukų ar keletą saldainių) kasdien tuo pačiu metu: prie popietinės arbatėlės. Mes darome labai panašiai: vaikai gali prašyti deserto po pietų arba išsirenka po vieną skanumyną jei važiuojame kartu į parduotuvę (tačiau tai nebūna čipsai ar coca-cola...šie "rezervuoti" gimtadieniams ir kitoms ypatingoms progoms kaip, pavyzdžiui, atsineša atėję svečiai ir pan.)

Ir dar. Netraukite sausainių ir ledų desertui net nepaklausę vaiko, ko jis norėtų desertui. Yra vaikų, kurie desertui pasirenka valgyti banano riekeles, apibarstytas cinamonu (deja, tie vaikai ne mūsų :D) arba braškes su šiek tiek plaktos grietinėlės!

d) Vaikas valgo per daug angliavandenių? Dažnai vaikai, kurie mėgsta "angliavandenius", nemėgsta "baltymų", ir jiems gali pritrūkti cinko ir geležies. Be to, angliavandeniai - lengvai pasisavinamas maistas, todėl duona ir makaronais mintantys vaikai gali jaustis vis alkani. Ką daryti? Pastebėta, jog vaikai dažniausiai nemėgsta mėsos, nes ji yra kieta ir ją reikia ilgai kramtyti. (dėl to taip mėgsta McDonaldo vištiesnos gabalėlius: minkšti ir juos lengva valgyti). Todėl mėsą virkite/troškinkite ilgiau, kad ji taptų kuo minkštesnė. Be to, patiekite labai susmulkintą: jautieną galima patiekti taip susmulkintą padaže, kad atrodytų tarsi tai tiesiog padažas, o vištieną taip susmulkinti sultinyje, kad vos jaustųsi.

Pasistenkite, kad vaikui užtektų baltymų: tegul valgo pupeles, kiaušinius ir pieno produktus. Tiesa, dar verta paminėti, kad vaikams labai retai pritrūksta baltymų, nes 1-3 metų vaikui užtenka tik 16g per dieną (maždaug 24g ikimokyklinukui). Kad įsivaizduotumėte, kiek tai yra: puodelyje pieno - 8g, sūrio lazdelėje (žinoma, priklauso ir nuo rūšies) - apie 6-8g.

e) Nevalgo daržovių? Bėda bėda... Mūsų Augustas mėgsta TIK kukurūzą. TAip, jūs gerai išgirdote - TIK. Tai reiškia, kad visos kitos daržovės - BLOGIS. Iš bėdos gali suvalgyti keletą agurko griežinėlių. Dabar jau susitariam, kad suvalgytų ir keletą salotų lapų (beje, juos pradėjo valgyti pas senelį Anykščiuose prieš gal savaitę).  Žodžiu, SIAUBAS. O juk daržovėse tiek vitaminų! Ir ląstelienos!  Žinoma, jų yra ir vaisiuose, bet, pavyzdžiui, Augustas valgo TIK nuluptą ir supjaustytą obuolį ir bananą (iš bėdos). Dėl visų kitų vaisių - karas. Ką daryti? Juk vaikas, kuris valgo daržoves, valgys jų ir suaugęs, o vaisių bei daržovių valgymas yra vos ne sveikatingumo pagrindas!  Ką daryti? Visų pirma, nebijokite pagardų (mane irgi tai nustebino!) Šaukštelis sviestuko ant brokolių ir...vaikas galbūt juos ims valgyti. Žodžiu, jei kokie nors pagardai padeda - nebijokite, nes paprastai jų reikia nedaug, o skonis pakinta (į gerąją pusę). Pratinkite vaikus. Vietoj čipsų į prieskoniuotą grietinės padažą mirkykite morkų, agurkų griežinėlius, žiedinio kopūsto gabalėlius. Žinoma, užtruks ilgiau, kol pasiruošite (nei tiesiog išpilti čipsus į dubenį), bet sveikatai - daug geriau! (Šitą nusprendžiau iš tiesų išbandyti - gal Augustas ims ir sugrauš kokią morką????)

O šiaip...IŠLAIKYKITE RAMYBĘ. Niekada neverskite vaikų ir tuo labiau jų nebauskite. Patikėkite, įsisiūbavusios kovos dėl maisto vėliau atims daug daugiau jėgų ir sveikatos, nei buvo verta... Prisiminkite, kad veiksmai daro didesnį įspūdį, nei žodžiai: patys valgykite įvairų maistą, kasdien patiekite daržoves, pasigardžiuokite, pakomentuokite tai, kas jums patinka, kas gardu. Galbūt po savaitės, mėnesio ar net po metų, bet tikėtina, kad vaikas prisijungs ir drąsiai valgys visa tai, ką valgote ir jūs. Bet net ir tada jis turi teisę kai ko nemėgti bei valgyti tiek, kiek nori...

Anksčiau esu rašiusi: Jei vaikas nevalgus.

Nuotrauka: Ihuiz "Eating Children"