Grįžti į blogą
liepos 31

Dr. Austėjos priimamasis. Kai vaikas sunkiai išgyvena išsiskyrimą.

Artėja ruduo - metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris, kai pirmą kartą išeis iš tėvų namų (arba pakeis įprastą ugdymo įstaigą). Aktuali tema - išsiskyrimas ir adaptacija. Ne veltui padaugėjo ir klausimų šia - jautria šiam metų laikui - tema.

Prisimenu, kaip skaudėjo širdį, kai pirmą kartą pirmagimis išėjo į ugdymo įstaigą. Ir visai nesvarbu, kad aš jau seniai buvau išėjusi į darbą - tiesiog tas jausmas yra labai stiprus. Jeigu ieškočiau to jausmo šaknų, šiandien manau, kad didele dalimi mes jį išgyvename dėl aplinkos spaudimo: reakcija į tai, kad vaikas išeina į darželį, yra ne "o, kaip smagu!", o "o, dievulėliau...ką gi, stiprybės" :D Žodžiu, ne pozityvas, o nerimas ir net dažnai negatyvas. Tą stebėdami pasąmoningai pradedame galvoti, kad ir reikia tos stiprybės, kad tai - ne natūralus ir normalus procesas, o kažkas jeigu ne tragiško, tai bent jau tikrai nemalonaus.

Šios dienos mamos klausimas - apie dar visai mažą, tačiau nenorintį būti be mamos nė truputėlio, kūdikį. Puikiai suprantu, kad tos mamos, kurios turėjo ir galimybę, ir norą ilgai auginti savo mažylį, sakys, kad kodėl ji gimdė, jei nenori būti su juo.  Manau, kad XXI amžiuje toks klausimas ne(be)turėtų kilti. Visų pirma, žmonių yra visokių. Mamų yra visokių. Moteris turi teisę (dažna ir privalo) derinti šeimą ir profesiją. Be to, mes jau žinome ir tai, kad vaikui geriau yra rami, pasitikinti savimi ir tikinti tuo, ką daro, mama, o ne susierzinusi, praradusi (pasi)tikėjimą ir nerealizuojanti savęs mama (ir dar, būna, kaltinanti - sąmoningai ar nesąmoningai - vaiką dėl prarastų galimybių). Galų gale, buvimas tinkama/netinkama mama nematuojamas praleisto laiko kiekiu: nėra taip, kad visos, kurios su vaikais būna 24/7, yra geros mamos. Arba atvirkščiai. Svarbiausia - ieškoti to, kas tinka tam tikrai šeimai. Tai, kad gimė vaikas, nereiškia, kad mes turime visiškai atsisakyti savęs. Ar turime pa(si)keisti ir pri(si)derinti? Tikrai taip. Gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvęs. Bet vaiko gimimas nėra savojo gyvenimo išsižadėjimas.

Ką daryti, kad išsiskyrimas būtų lengvesnis? Į šį klausimą ir bandau atsakyti šios dienos video įraše. O tėvams, išgyvenantiems tokį periodą, linkiu kantrybės ir pasitikėjimo savimi bei tikėjimo tuo, ką darote. Pamąstykite, pasverkite visus "už" ir "prieš", priimkite tinkamiausią SAVO šeimai sprendimą ir...griebkite jautį už ragų! Visos situacijos yra įveikiamos, visos problemos - išsprendžiamos, ir viskas praeina.