Grįžti į blogą
birželio 18

Intelektualinis vaiko vystymąsis

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Kalbant apie intelektualinį vaiko vystymąsi verta pasakyti, kad kalbos raida ir intelektualinė raida yra neatsiejamai susijusios – ypač ikimokykliniame amžiuje. Jei vaikas nesivysto intelektualiai, jam nereikia kalbos; jei nėra kalbos, neįmanoma organizuoti intelektualinio vystymosi. Jei kažką suprantame, atrandame, išmokstame -  atsiranda bendravimo poreikis. Visų pirma taip yra todėl, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi ne tik suprasti žodžius, bet ir juos supantį pasaulį bei atrasti savo vietą tame pasaulyje.

Naujausi smegenų tyrimai tik patvirtino tai, ką ikimokyklinio amžiaus pedagogai žinojo jau ne vieną dešimtmetį – ikimokykliniame amžiuje dedami tolesnio gyvenimo pagrindai. Jei vaikas buvo pakankamai stimuliuojamas, jei jį supo tinkama aplinka, tai jo smegenyse susidarys daugiau neuronų jungčių, kurios vėliau sąlygos sėkmingesnius rezultatus (ne tik akademinius). Jei kūdikis nebendrauja nei su suaugusiaisiais, nei su aplinka – tos neuronų jungtys neatsiranda. Kuo jų mažiau, tuo didesnė neigiama įtaka intelektualiniam vystymuisi. Smegenų tyrimai parodė, kad tam tikru metu kūdikiams atsiveria „langai“ – ypač palankus metas neuronų jungčių susidarymui. Jei tėvai bei pedagogai išnaudoja šiuos „langų“ periodus, vaikams sudaromos itin geros sąlygos tobulėti.

KŪDIKIŲ INTELEKTO VYSTYMĄSIS

Kūdikiams gimus, jų intelektualinė raida yra itin susijusi su fizine raida – pasaulį kūdikiai pažįsta per pojūčius. Šis mokymasis per pojūčius, manoma, trunka maždaug dvejus pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Pirmąjį gyvenimo mėnesį vyrauja įgimti refleksai: kūdikiai čiulpia, čiumpa, verkia. Dauguma to, ką daro kūdikis, yra atliekama nesąmoningai, veiksmai nėra susiejami. Pavyzdžiui, kūdikis sugriebs barškutį, įdėtą į delną, tačiau nepažvelgs į jį. Nuo antrojo mėnesio pamažu atsiranda veiksmų sąmoningumas. Pavyzdžiui, kūdikis prikiša kumštį prie burnos, kad galėtų jį čiulpti; „atranda“ savo rankas ir t.t. Nuo maždaug ketvirto mėnesio kūdikiai pradeda domėtis juos supančiu pasauliu. Kadangi jie pamažu jau valdo savo kūną, tai supranta, kad gali šį tą įdomaus nuveikti – atsiranda priežasties/pasekmės ryšio supratimas ir – nors iš pradžių veiksmai kartojami atsitiktinai – pamažu įgauna prasmingą pobūdį. Aštuonių mėnesių kūdikiai jau gali demonstruoti sąmoningą elgseną. Šio amžiaus kūdikiai jau kuo puikiausiai koordinuoja savo veiksmus problemoms spręsti. Atsiranda primityvus planavimas: Kas atsitiks, jei... Šiuo metu labai svarbus yra mėgdžiojimas ir maždaug 8-10 mėnesį atsirandantis supratimas, kad daiktai ir žmonės neišnyksta net ir tada, jei jie fiziškai nėra šalia. Tai įrodo, kad šio amžiaus kūdikiai jau gali atsiminti tai, ką yra patyrę. Tam, kad būtų žengtas šis didelis intelektualinio vystymosi žingsnis, prireikia labai daug fizinės patirties.

KAIP PADĖTI KŪDIKIUI?

  1. Svarbiausia – artimas ryšys. Tam, kad kūdikiai drąsiai tirtų juos supančią aplinką, būtina, kad jie jaustųsi saugiai. Kūdikiai, turintys glaudų ryšį su suaugusiuoju, nebijos savarankiškai tirti pasaulio. Suaugusysis turi būti tarsi „saugus uostas“ – jei esate kambaryje, kūdikis kuo ramiausiai žaidžia, ropinėja, vaikštinėja ir tiria jį supantį pasaulį. Būtent artimas ryšys, o ne super programos vaidina lemiamą vaidmenį, kai pradedama kalbėti apie vaiko susidomėjimą pasauliu: nuo raidžių iki organinės chemijos!
  2. Intelektualinio vystymosi esmė yra sąlytis su daiktais ir žmonėmis. Reikia suprasti, kad kūdikiams labai svarbūs jų pačių atradimai per pojūčius. Tačiau reikia, kad suaugusieji – matydami, kad vaikas pajėgus žengti žingsnį į priekį, pasiūlytų jam atitinkamą veiklą. Pavyzdžiui, kūdikiams itin patinka žaisti slėpynių. Patys 7-8 mėnesių kūdikiai dar nėra pajėgūs žaisti šio žaidimo, tačiau jie puikiausiai žaidžia ir krykščia iš pasitenkinimo žaisdami su suaugusiuoju.
  3. Žaidimas ir laisvas tyrinėjimas be jokių abejonių yra itin svarbūs intelektualiniam vystymuisi. Svarbu, kad suaugusieji nepertrauktų kūdikio žaidimo norėdami kažko juos „išmokyti“. Stebėkite, kam kūdikis yra pasiruošęs. Jei matote, kad veikla nedomina, nutraukite ir bandykite vėl po kelių savaičių.
  4. Kūdikiai patiria malonumą judėdami patys ir judindami juos supančius daiktus, ir jie tai daro pasitelkdami visus pojūčius. Stebėkite savo vaiką ir įsijunkite į žaidimą tada, kai kūdikis to nori. Tik jūs galite pasiūlyti vaikui tokius neįkainojamą vertę turinčius žaidimus kaip „josiu, josiu į turgelį“, „katu, katu katutes“, „a-a, a-a, pupa“ ir kt. Šie žaidimai lavina koordinaciją, kalbą, gilina bendravimo įgūdžius ir – svarbiausia – juos žaisti yra smagu! Kas gali būti geriau už tai, kas yra išmokstama su šypsena?
  5. Kūdikiams sudaromos sąlygos išbandyti ir kartoti tam tikrą fizinę veiklą, lavinant motorinius gebėjimus. Tegul aplinka, supanti kūdikį, būna palanki jam. Pavyzdžiui, keturių mėnesių kūdikiams labai tinka lavinamieji kilimėliai arba žaislų stovai – kūdikiai mokosi koordinuoti akių-rankų judesius. Jei kūdikiui nusibosta, keiskite veiklą. Jei aštuonių mėnesių kūdikis trina akeles arba vis nusisuka, vadinasi, jam veikla neįdomi. Priverstinis kartojimas (kaip, pavyzdžiui, kai kurie tėvai primygtinai moko vaiką sukišti figūrėles į formą atitinkančias skylutes) erzina, o ne moko kūdikius. Svarbiausia kūdikių intelektualiniam tobulėjimui yra prisitaikymas prie vaiko, o ne atvirkščiai.
  6. Įsigilinkite į amžiaus tarpsnių ypatumus. Juk visi suprantame, kad nesėdintis vaikas nepradės vaikščioti. Kūdikiai išmoksta vieno ar kito veiksmo tada, kai būna pasiruošę. Jei matote, kad kūdikis jau lengvai verčiasi nuo pilvo ant nugaros, padėkite jam žengti naują žingsnelį ir guldykite jį ant nugaros.
  7. Išmanydami amžiaus tarpsnių ypatumus labiau gilinkitės į seką, o ne į „normą“. Kiekvienas kūdikis yra individualus. Tai, kad jūsų vaikui pirmasis dantukas išdygsta 10-ies mėnesių, dar nereiškia, kad „kažkas blogai“. Įsigilinkite į vaiko temperamentą, jo „gyvenimo ritmą“, interesus. Pavyzdžiui, jei dar neropojantis kūdikis vis susierzina, kad neropoja, stenkitės jam padėti pernešdami jį iš vienos vietos į kitą; jei kūdikis patenkintas guli ir žaidžia su barškučiu, neverskite jo mokytis ropoti; jei penkių mėnesių kūdikis protestuoja kaskart, kai bandote jį guldyti, leiskite jam sėstis – tačiau tik tiek, kiek jis pats geba ir pan. Kiekvienam vaikui reikia individualaus santykio su suaugusiuoju.
  8. Supraskite, kad kūdikių motyvacija ir veiklos pasirinkimas priklauso tik nuo jų. Nė vieno kūdikio – jei jo raida yra normali - nereikia mokyti norėti tyrinėti supantį pasaulį. Tačiau taip pat noriu pabrėžti, jog tai nereiškia, kad suaugusiojo vaidmuo nėra svarbus. Jūs turite stebėti kūdikį ir įsikišti tada, kai to reikia; turite sudaryti vaikui sąlygas; sutvarkyti aplinką. Veiklą susigalvoja kūdikiai, tačiau jūs sudarote sąlygas ir drąsinate kūdikius imtis vienos ar kitos veiklos. Pavyzdžiui, kai vaikas mokosi ropoti, galima jam prieš akis padėti mėgiamą žaisliuką, kuris skatintų vaiką ropoti link jo.
  9. Aplinka turi būti tokia, kurioje būtų saugu ir prasminga tirti supantį pasaulį. Kūdikiai tiria pasaulį akimis, pirštais, burna, ir jūs tam turite sudaryti sąlygas.
  10. Svarbu, kad būtumėte šalia, kai kūdikis atranda jį supantį pasaulį. Iš pradžių bendravimas vyksta be žodžių: šypsenos, džiaugsmingas spyruokliavimas, rodymas pirštuku, rankų tiesimas, žaisliukų davimas, antakių suraukimas, inkštimas, urzgimas ar net kritimas ant grindų ir pratisas spiegimas. Kalbėkite su vaiku ir įvardinkite tai, kas vyksta. Pavyzdžiui, „Jori, tu labai stengiesi eiti pats, ar ne? Galiu lažintis, kad tuoj bėgiosi kaip sesutė!” Arba: “Šaunuolė, Ieva!  Ištraukei pasislėpusį kamuolį“.

KOKIE ŽAISLAI/PRIEMONĖS STIMULIUOJA KŪDIKIO INTELEKTUALINĮ VYSTYMĄSI?

  1. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais pats geriausias žaislas jam – jūs. Be jūsų įdomios dar ir virš lovytės kabinamos karuselės, tačiau žiūrėkite, kad jos būtų įdomios kūdikiui, o ne jums.
  2. Kai kūdikiai „atranda“ rankas, įdomiausi yra žaislų stovai, lavinamieji kilimėliai su lankais ir be jų.
  3. Kai kūdikis išmoksta griebti, labiausiai jo raidą stimuliuoja žaislai, kuriuos galima sučiupti: minkšti žaislai, minkštos kaladėlės, žiedai, kramtukai bei visa kita, kas yra maždaug 10cm diametro. Šiame amžiuje labai įdomūs ir tie žaislai, kurie leidžia garsus.
  4. Nuo maždaug aštunto mėnesio, kai kūdikiai išmoksta imti pirštukais ir susiimti rankomis, jie jau gali pradėti mauti žiedus, dėti formeles, žaisti su lavinamaisiais stalais, vartyti kietas knygeles ir pan. Kai kurie tokio amžiaus kūdikiai susidomi mašinomis bei lėlėmis. Svarbiausia, kad šie žaislai būtų saugūs – neduokite kūdikiui nieko mažesnio, nei 5cm diametras. Jei neišgalite nusipirkti brangių žaislų, apieškokite namus – tikrai rasite kažką ne mažiau vertingo. Kūdikiai mielai žaidžia su puodais (ypač, jei galima uždėti-nuimti dangtį arba gerai per jį padaužyti su šaukštu!), samčiais, matavimo indeliais, plastmasiniais indeliais biriems produktams laikyti, skalbinių sagučiais, margarino dėžutėmis, tuščiais šampūno buteliukais (ypač, jei parodote, kaip galima suspaudžiant „išpūsti“ orą!), drėgnų servetėlių dėžutėmis, senomis rankinėmis ir t.t.
  5. Svarbu, kad būtų palanki aplinka intelekto vystymuisi – nepatikėkite to atsitiktinumui arba instinktams. Pavyzdžiui, keturių mėnesių vaiką galima: paguldyti po žaislų stovu/lavinamuoju kilimėliu, kas kelios dienos pakeisti kabančius žaisliukus, dainuoti jam paprastas, pasikartojančias daineles, perrengiant jį žaidinti ir kutenti; šešių mėnesių vaikui jau galima: skatinti vartymąsi padedant jo mėgiamiausią žaisliuką šiek tiek toliau, duoti barškančius, traškančius žaisliukus, vartyti kietas knygeles, žaisti „katu-katu-katutes“ ir t.t. Su devynių mėnesių vaiku jau galima žaisti gaudynes ropomis, statyti bokštą iš dviejų didelių kaladėlių, slėpti žaisliukus ir jų ieškoti, mokyti apsikabinti, pasibučiuoti ir t.t. Stebėkite vaiką ir atkreipkite dėmesį į tai, kokiai veiklai jis jau pasiruošęs!

MAŽŲ VAIKŲ INTELEKTO VYSTYMĄSIS

Vienerių-trejų metų vaikai taip susidomėję juos supančiu pasauliu, kad, atrodo, jie nė akimirkai nesustoja. Daug suaugusiųjų, pastebėję, kad šio amžiaus pypliai – tarsi kempinės – neatsispiria pagundai ir ima juos mokyti. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje – kaip ir kūdikystėje – vertėtų labiau įsiklausyti į vaiką, į jo poreikius.

Maždaug 12-18 mėnesių vaikams įdomiausia yra veikla, kurią trumpai galima apibūdinti šia fraze: „KAS atsitiks, JEI..?“ Šio amžiaus vaikai mąsto maždaug taip: Kas atsitiks, jei numesiu kamuolį?... O jei aš numesiu jį užlipęs ant kėdės?...O, pomidoras! O jeigu jį numesiu?...Neįdomu...Tik ištiško...o jei numesiu šią cukrainę? Iškankinti suaugusieji nesupranta, kad vaikas NĖRA piktadarys. Šio amžiaus vaikai neturi pakankamai patirties, todėl nežino, kas bus, jei...Visi šie veiksmai nėra tyčinis jūsų erzinimas – šitaip vaikas supranta ryšį tarp savo veiksmų ir rezultatų.

Maždaug 18 mėnesių vaikas jau pradeda sąmoningai mąstyti, ir jo elgesys vis sąmoningėja. Šio amžiaus vaikas jau prisimena situacijas, kurios buvo, jas apgalvoja ir nusprendžia, kaip elgtis naujoje situacijoje. Jeigu 12-18 mėnesių vaikas tiesiog paima figūrą ir ją kaišioja į visas skylutes, kol pataiko, tai nuo maždaug 18 mėn vaikas jau apžiūri skylutes ir mąsto, į kurią tilptų jo pasirinkta figūrėlė. Šiame amžiuje vaikas taip pat gali pradėti žaisti įsivaizduojamuosius žaidimus: dėti kaladėlę prie ausies ir „kalbėti“ telefonu ir pan.Kadangi atsiranda simbolinis mąstymas, sparčiai pradeda vystytis kalba.

KAIP PADĖTI MAŽAM VAIKUI?

Bene didžiausią mažų vaikų intelekto vystymosi projektą įgyvendino dr. Burton‘as White‘as, atlikęs Harvardo Universiteto (JAV) ikimokyklinio amžiaus vaikų intelektualinio vystymosi projektą. Jo ilgamečių tyrimų rezultatai parodė, kad:

      1. 12-18 mėnesių visi vaikai, dalyvavę projekte, buvo labai panašūs – nepaisant to, ar juos tėvai lavino, ar ne;
      2. Pradinėse klasėse daug geriau sekėsi vaikams, kurie buvo lavinti nuo dvejų metų, nei tiems vaikams, kurių tėvai jų nelavino;
      3. Palyginus specialistų ir tėvų lavintus vaikus buvo pastebėta, kad lavinti vaikus taip, kaip lavino specialistai, sugebėjo mažiau, nei 10% tėvų.

Taigi šis ilgametis ir išsamus tyrimas patvirtino lavinimo bei geros ugdymo įstaigos ir profesionalaus pedagogo svarbą mažo vaiko gyvenime. Tačiau verta pabrėžti, kad tėvų vaidmuo yra itin svarbus – tais atvejais, kai ugdymo įstaiga glaudžiai bendradarbiavo su tėvais, buvo pasiekiama geriausių rezultatų. Tėvai ne tik gali, bet ir turėtų:

  1. Sukurti vaiko tobulėjimui palankią aplinką. Tegul namai būna saugūs, pritaikyti vaikui. Mes gyvename suaugusiems pritaikytame pasaulyje, todėl labai gerai, jei namuose ir lopšelyje vaiką supa jam palanki aplinka. Kiek galima, toleruokite netvarką, įvairias ūkines nelaimes (išpiltos kruopos, palietas vanduo ir kt.) ir natūralų smalsumą.
  2. Leisti vaikui inicijuoti. Jeigu manote, kad vaikas mokosi tada, kai jūs jam kažką „dėstote“, labai klystate ir būtų pats laikas keisti mokymo stilių! Pamirškite pamokėles, kai yra nutraukiamas vaiko žaidimas ir pradėkite stebėti. Tiesiog darykite tai, ką darote paprastai ir nenusigręžkite nuo vaiko, kai jis į jus kreipsis: pavyzdžiui, jei dvimetis atneša iš plastilino nulipdytą kamuolį, sakykite: „Padarei apvalų kamuoliuką, ar ne? O gal dabar gali jį suploti, kad būtų plokščias?“ arba „Turi mažą kamuoliuką mažoje rankytėje. Padėk kamuoliuką į mano didelę ranką!” – jūs reaguojate į vaiką, parodote, kad domitės jo veikla ir susiejate konkrečiai tai, ką jis padarė, su nauja informacija! Jei matote, kad vaikui nuobodu, ir jis nesusiranda naujos veiklos, pasiūlykite,ką veikti, tačiau leiskite žaisti pačiam.
  3. Dalyvauti vaiko lavinime. Kai pasakau, kad tėvai turi leisti vaikui inicijuoti, dažnas tėvas tai supranta taip, kad reikia „palikti vaiką ramybėje“ arba „leisti ugdytis pačiam“. Ikimokyklinio amžiaus vaikas, deja, pats ugdosi minimaliai. Tam yra suaugę, kad dalyvautų ir padėtų vaikui tobulėti. Jūs turite dalyvauti, kad žinotumėte, ką geba jūsų 1-3 metų vaikas ir galėtumėte jam pasiūlyti tinkamiausius žaislus, priemones (prisiminkite – nėra dviejų vienodų vaikų!), reaguoti į iniciatyvą, sutvirtinti tai, ką jis išmoksta ir padėti jam tobulėti.
  4. Padėkite vaikui tobulėti. Jei žinosite, ką vaikas jau gali, galėsite pasiūlyti tokią veiklą, kuri leis jam ir tobulėti.Pavyzdžiui, jei vaikas sumeta monetas į butelį, jūs galite parodyti, kaip pakratyti, kad pasigirstų monetų skambėjimas arba pamokyti pripilti vandens, arba ridenti ir kt. Tokios veiklos rezultatas yra tai, jog vaikas pamato, kad yra ir alternatyvos, kurias jis pats savarankiškai gali įgyvendinti.

KOKIE ŽAISLAI/PRIEMONĖS STIMULIUOJA MAŽŲ VAIKŲ INTELEKTUALINĮ VYSTYMĄSI?

  1. Dėlionės su rankenėlėmis, o vėliau ir kitos nesudėtingos (geriausia medinės)
  2. Kaladėlės (medinės, LEGO DUPLO). Kaladėles galima daryti ir iš košių bei dribsnių dėžių. Kad būtų gražiau, apklijuokite spalvotu popieriumi.
  3. Storos kreidelės (kai piešia 1-3 metų vaikas, prilipinkite popierių prie stalo su lipnia juostele)
  4. Pirštukiniai dažai (tokio amžiaus vaikams tinka ir patinka piešti ant padėklų, stalviršių, langų, veidrodžių ir kt.)
  5. Kreidelės (ypač piešti lauke)
  6. Plastilinas (maži vaikai jį ragauja, tai nepalikite vaiko vieno!)
  7. Popierinės servetėlės ir laikraščiai plėšymui
  8. Dideli karoliukai vėrimui
  9. Žaislai, kur sumaunami žiedai, dėliojami pagal dydį, dedami vienas į kitą ir pan. (tokius žaislus galima pasidaryti patiems iš įvairių maisto produktų dėžučių)
  10. Skalbinių segtukai
  11. Dėžutės nuo kiaušinių
  12. Smėlis ir vanduo bei visi žaislai, kuriuos galima naudoti smėlyje arba vandenyje
  13. Ryžiai, sausos pupelės, makaronai, akmenukai, kava – supilkite į, pavyzdžiui, išaugtą vaikišką vonelę ir leiskite vaikui „tyrinėti“. Galima žaisti su visais vandens/smėlio žaislais ir netgi su kitais!
  14. Pučiamieji/mušamieji muzikos instrumentai (pirkti ir pačių pasidaryti)
  15. Knygos kietais puslapiais (jos tinka geriau, nei medžiaginės)
  16. Nuotraukų albumai ir visa kita, ką galima rasti namie ir kas gali būti įdomu jūsų vaikui.
  17. Šiame amžiuje irgi nepamirškite fizinės vaiko raidos. Ėjimas į lauką ir judėjimas yra būtinas! Nuo vienerių metų vaikas gali:
    • Čiuožti nuo čiuožyklos
    • Lipti laiptais
    • Važiuoti pasispirdamas (pirkite tvirtą mašiną, kad vaikas neapvirstų)
    • Stumti ir traukti žaislus
    • Ropoti tuneliu
    • Stumti karutį
    • Lipti/išlipti į/iš dėžės
    • Žaisti kamuoliu
    • Šokinėti ant batuto

DARŽELINUKŲ INTELEKTO VYSTYMASIS (3-5m)

Šio amžiaus vaikai koncentruojasi į smulkmenas bei yra itin egocentriški. Jų pasakojamose istorijose gali nebūti esminių elementų, ir jie supyks, kad jūs nesuprantate, ką jie pasakoja, nes įsivaizduoja, kad jūs viską matote/jaučiate/suprantate taip, kaip ir jie. Šio amžiaus vaikai supranta tik tai, ką patys patiria – taigi nesitikėkite, kad jie supras, ką reiškia „5“ tol, kol nebus pakankamai kartų skaičiavę konkrečius daiktus, kurių buvo „5“.Jų mąstymas apsiriboja tokiomis išvadomis: „Jei kaimynų šuo loja ir šoka ant manęs, tai visi šunys los ir šoks ant manęs“ ir pan.

Tačiau šio amžiaus vaikų veikla tampa tiksline: jie organizuoja savo veiklą, žino, ko nori, sieja jau turimą informaciją su nauja. Geriausiai sąsajos atsiskleidžia vaikams žaidžiant, todėl labai svarbu, kad šiame amžiuje vaikai galėtų prasmingai žaisti. Prasmingai žaisdami vaikai:

    • pajaučia mokymosi malonumą
    • turi begalę galimybių sužinoti kažką naujo
    • nesijaučia negabūs/nemokantys ir pan.
    • jaučia vidinę motyvaciją

KAIP PADĖTI DARŽELINUKUI?

Ne veltui anksčiau teigiau, kad žaisti vaikas turi prasmingai. Nors žaidimas yra spontaniška veikla, tačiau suaugęs turi savo vaidmenį, kuris yra labai svarbus darželinuko intelekto vystymuisi.

    • Stebėkite vaiką. Nors ir skaitėte knygoje arba žurnale apie amžiaus tarpsnių ypatumus, kiekvienas vaikas yra individualus. Individualūs jo poreikiai, interesai, mokymosi stilius, norai, galimybės ir kt.
    • Padėkite vaikui. Žinodami vaiko poreikius, jo išsivystymo lygį, galite pasiūlyti tinkamus vaikui žaidimus, žaislus ir kitas priemones. Jeigu matote, kad vaikui nuobodu, kad jis neberanda veiklos, sudominkite jį nauja veikla. Veikla neturi būti primetama. Jūs esate ne dėstytojas, o partneris! Žaisdami kartu jūs galite pakelti žaidimą į aukštesnį intelektualinį lygmenį (pvz., jei vaikas susidomi mažomis mašinėlėmis, galite nupirkti kilimėlį, kuriame yra gatvės, namai ir pan. Iš pradžių žaiskite kartu: pamokykite eismo taisyklių, išsiaiškinkite, kokia vieno ar kito namo paskirtis. Vėliau atiduokite žaidimo vadeles į vaiko rankas, tačiau kalbėkite savo lygmeniu ir paaiškinkite vaikui tai, ko jis nesupranta. Net nepajusite, kaip jūsų keturmetis puikiausiai žinos, ką žmonės veikia pašte, kam reikalingi gaisrininkai ir kam skirtos perėjos).
    • Užduokite gerus klausimus. Geras klausimas yra toks, į kurį atsakymą jūs numanote, tačiau jis nėra automatiškas. Klausimas: „kokia šios kaladėlės spalva“ patikrina tik tai, ar vaikas skiria vieną ar kitą spalvą. Žinoma, tokių klausimų neišvengsite, ir jie yra būtini, tačiau užduokite ir tokius klausimus, kurie:
    1. Padeda vaikui suprasti priežasties-pasekmės ryšį: „Ką padarei, kad pianinas suskambėjo taip garsiai?“
    2. Padeda vaikui įvardinti jausmus/pojūčius: „Koks šio pyragaičio skonis?“
    3. Padeda vaikui apsvarstyti alternatyvas: „Kaip dar galėtum parodyti, kad pyksti?“
    4. Padeda prisiminti praėjusius įvykius: „Ką mes pasodinome darže?“
    5. Skatina tyrinėti: „Kaip manai, kas atsitiks, jei į miltus įpilsime pieno?“
    6. Padeda sieti naują informaciją su jau turima: „Kas dar moka skristi?“ „Ar šios gėlės panašios/skirtingos?“ir pan.
    7. Padeda suprasti pasaulį: „Kaip manai, kodėl mažas akmenukas nuskendo, o didelis kamštis – ne?“

KOKIE ŽAISLAI/PRIEMONĖS STIMULIUOJA DARŽELINUKŲ INTELEKTUALINĮ VYSTYMĄSI?

Darželinukai jau gali parodyti, kas jiems įdomu, ko jie norėtų. Taigi jų žaislų ir priemonių sąrašas tam tikra prasme yra pats trumpiausias, nes reikalingiausias priemones padiktuos vaikas. Tačiau čia išvardintos priemonės tinka visiems vaikams be išimties:

    • pieštukai, kreidelės, akvareliniai dažai, guašas, kreidelės – leiskite išbandyti vaikui kuo daugiau meninės saviraiškos priemonių
    • medinės ir plastmasinės kaladėlės (nuo DUPLO pereinama prie LEGO)
    • smulkūs žaisliukai, kuriuos galima rūšiuoti, skaičiuoti, dėlioti ir pan.
    • 12 ir daugiau detalių dėlionės
    • Smėlio/vandens žaislai
    • Didinamosios lupos, mikroskopas
    • Knygos
    • Muzikos instrumentai (pirkti ir pačių pasidaryti)
    • Stalo žaidimai
    • Judrieji žaidimai lauke (BŪTINAI!) ir t.t.

Catherine Landreth sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikų Nuo...Iki lentelę, kurią tiesiog galima pasikabinti ant šaldytuvo ir žinoti, kad vaiko intelektualinė raida nuo gimimo iki mokyklos yra tokia. Kada įvyks virsmas, nežinia, nes kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Tačiau verta tėvams žinoti, kad tas virsmas vieną dieną įvyks:

    • NUO IKI
      Mokymosi pojūčiais Rūšiavimo ir duomenų rinkimo
      Rūšiavimo ir duomenų rinkimo Mąstymo simboliais
      Spontaniško judesio Kontroliuojamo judesio
      Burbuliavimo Aiškios ir raiškios kalbos
      Raidžių Skaitymo
      „Makaliūzių“ Rašymo
      Manymo, kad bene visa yra stebuklai Suprantamų ir paaiškinamų reiškinių
      Individo matymo (katė) Grupės matymo(kačių šeima)
      Linijų ir apskritimų Suprantamų piešinių
      Girdėjimo Klausymo
      Supratimo, kad kiti egzistuoja Kitų supratimo
      To, kuriuo rūpinasi To, kuris pasirūpina savimi
      Namų Visuomenės
      Kas aš?

Nuo gimimo iki mokyklos pokyčiai yra tokie dideli, kad protu jų neįmanoma suvokti. Mažas žmogus turi milžinišką potencialą, kurį mes, suaugusieji, galime padėti realizuoti. Tačiau svarbiausia, kad šie nepaprastai protingi maži žmogučiai jaustųsi mylimi, reikalingi ir suprasti. Svarbiausia, kad jie – žiūrėdami į mus – teisingai susidėliotų vertybes. Tada jų intelektas išsiskleis visu savo nepakartojamu grožiu!