Grįžti į blogą
liepos 13

Įpratimas – stipresnis už prigimimą (erzinantys vaikų įpročiai)

http://www.alfa.lt/straipsnis/187123

Dažniausiai pasitaikantys įpročiai, kurie erzina suaugusiuosius, yra šie:

- nagų kramtymas - nykščio čiulpimas - plaukų lietimas, sukimas, pešiojimas - nosies krapštymas - kvėpavimo sulaikymas

Nors dauguma tėvų jaudinasi ar net nervinasi dėl šių įpročių, dažniausiai tai yra tik tam tikras etapas, kuris praeis, ir nereikėtų dėl jų labai jaudintis.

Ką vadiname įpročiu?

Sakoma, kad įprotis yra antroji prigimtis. Visuotinė lietuvių enciklopedija įprotį apibrėžia kaip ,,žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavusį polinkį atlikti tam tikrą veiksmą, kuris gali tapti poreikiu, skatinančiu žmogų vienaip ar kitaip elgtis...“ Nors vaikai dažniausiai nesupranta atliekantys vieną ar kitą veiksmą, deja, ilgainiui jis gali tapti charakterio bruožu. Naudingi įpročiai padeda susiformuoti brandžiai asmenybei. Na, o žalingi (nesivaldymas, nemandagumas, higienos taisyklių nepaisymas ir kt.) neigiamai veikia asmenybės elgesį ir suprantama, kad tėvai dėl to jaudinasi. Ypač dėl tų veiksmų, kurie turi neigiamą emocinį poveikį – dažnai atsitinka taip, kad mažylio viena ranka suka plaukus, o kita – nosytėje. Nieko nepadarysi... įpročiai paprastai nevaikšto po vieną.

Nagų kramtymas

Jei iki „mėsų“ nukramtyti pirštukai yra jūsų kasdienybė – jūs nesate vieniši. Nagų kramtymas – bene labiausiai paplitęs netinkamas mažų vaikų įprotis. Kai kurių tyrimų duomenimis, nagus kramto iki 60 proc. pradinukų ir iki 20 proc. paauglių. Yra ir tokių, kurie kramto kojų nagus. Taip pat pastebėta, kad tarp jaunesnių vaikų tokių ,,kramtytojų“ yra po lygiai ir berniukų, ir mergaičių, o štai tarp vyresniųjų dažniau tai daro berniukai.

Plaukų lietimas, sukimas, pešiojimas

Jeigu jūsų vaikas negali atitraukti rankų nuo plaukų – labai didelė tikimybė, kad tai daro jūsų dukrelė. Pastebėta, kad beveik absoliuti dauguma plaukų „sukiotojų“ – mergaitės. Dažniausiai šis įprotis prasideda plaukų sukiojimu, o baigiasi – pešiojimu, o tai gali stipriai pakenkti plaukams. Ačiū Dievui, dauguma mergaičių atsikrato šio įpročio tol, kol jis netampa pavojingas. Tačiau jeigu pradeda taip elgtis jau paauglys ar vyresnis vaikas – reikia susirūpinti: dažnai tai nerimo ar net depresijos pranašas.

Nosies krapštymas

Nors nosį krapšto beveik visi vaikai, tai nėra vien tik vaikų įprotis. 1995-aisiais JAV atlikto tyrimo duomenimis, 91 proc. apklaustųjų prisipažino krapštantys nosį ir net 8 proc. prisipažino... suvalgantys tai, ką iškrapšto!

Nykščio čiulpimas

Kodėl čiulpiamas nykštys, o ne, tarkim, rodomasis pirštas? Ogi todėl, kad dar kūdikystėje nesąmoningai mosikuodami rankomis mažyliai kartkartėmis būtent šį pirštą įsikiša į burną. Todėl nenuostabu, kad maždaug ketvirtis (šis skaičius gali siekti net pusę) 2–4 metų vaikų vis pačiulpia nykštį. Dauguma jų čiulpia tam, kad nusiramintų. Problemos prasideda tada, kai nykštį čiulpia vyresnis nei ketverių metų vaikas: jam gali iškilti sąkandžio problemų, gali užsikrėsti nykštys – ką jau kalbėti apie tai, kad iš jo gali šaipytis bendraamžiai.

Kvėpavimo sulaikymas

Jeigu jūsų dvimetinukas, negavęs to, ko užsimanė, sulaiko kvėpavimą ir ima mėlynuoti, nenuostabu, kad jums širdis krinta į kulnus. Tačiau neverta labai nerimauti. Toks elgesys paprastai prasideda 6–18 vaiko gyvenimo mėnesį ir išnyksta iki 6–7 gimtadienio. Be to, jis daug baisesnis tėvams nei vaikui. Paprastai vaikas sulaiko kvėpavimą, kai supyksta, išsigąsta ar susierzina. Kai kurie vaikai net nualpsta. Tačiau gydytojai – kiek teko skaityti apie tokį vaiko elgesį – teigia, kad žalos vaikui nėra. Taigi tėvams vertėtų ramiau reaguoti, nes dažnai mažasis vaikelis, pamatęs, kad po tokio nualpimo tėvai bijo sakyti „ne“, pradeda puikiausiai naudotis šiuo ginklu.

Kodėl atsiranda įprotis?

Deja, vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dauguma ekspertų sutaria, kad įgūdžiui susiformuoti reikia tikslo, motyvo, veiksmų kartojimo, kol įgūdis tampa poreikiu ir kad tai yra išmoktas elgesys, kuris vaikui yra malonus: gal tai išsivadavimas iš nuobodulio, galbūt nusiraminimo priemonė. Suaugusieji atsipalaiduoti lekia į sporto klubą arba tiesiog išeina pasivaikščioti Vaikai dažniausiai griebiasi įpročio. Tačiau, kaip jau minėta, nebūtinai. Kitiems tai padeda atsipalaiduoti, jaustis saugiems, o dalis tiesiog mėgdžioja tėvus ir kitus artimuosius!

Yra ir dar viena priežastis – troškimas atkreipti tėvų dėmesį. Dažnai vaikas nesąmoningai jaučia, kad tai sukeltų tėvų reakciją ir jei jam trūksta dėmesio, imasi šios priemonės. Pavyzdžiui, kad nereikėtų eiti miegoti, vaikas gali sulaikyti kvėpavimą: tėvai taip išsigąs, kad pamirš savo ketinimus. Taigi itin vaikus globojantys ir nuolaidžiaujantys tėvai gali susilaukti mažųjų manipuliatorių atakų!

Ką daryti, jei atsirado įprotis?

Svarbu žinoti, kad dauguma įpročių vaikai išauga. Todėl dažniausia – jei tėvai įprotį ignoruoja – jis išnyksta. Pastebėta, kad dauguma jų išnyksta iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Tačiau jeigu jus labai erzina vaiko įprotis, išbandykite šiuos patarimus:

- Ramiai pasakykite vaikui, kas jums nepatinka ir kodėl. Taip pasikalbėti galite net su trejų metų pypliu. Pasakykite, kad jums nepatinka šis jo įprotis, ir paprašykite, kad liautųsi. Svarbiausia – nepamokslaukite ir nebarkite: bausmės, pašaipa ir kritika tik paskatins vaiką griebtis įpročio.

- Suteikite vaikui alternatyvą. Pavyzdžiui, užuot sakiusi: „Nekramtyk nagų!“ geriau sakykite: „Pamankštinam pirštukus.“ Taip – nebardami vaiko – priminsite jam apie įprotį ir padėsite jo atsikratyti. Be to, paklauskite ir paties vaiko – gal jis turės minčių, kas jam padėtų atsikratyti įpročio.

- Džiaukitės mažomis pergalėmis: nusipirkite lipdukų ar sugalvokite kokį kitą nedidelį prizą, kurį vaikas galėtų gauti, jei, pavyzdžiui, kurį laiką nekramtys nagų, nečiulps nykščio ir pan.

- Nepamirškite, kad įprotis – išmoktas elgesys. Užtruko, kol vaikas jį įgijo, vadinasi, užtruks ir kol atsikratys. Svarbu, kad nesprogtų kantrybė. Jei jos turi – išsipildo visos svajonės.

Kada susirūpinti?

Įprotis gali būti ir fizinės arba psichologinės problemos rezultatas (arba priežastis). Įprotis nebėra tiesiog įprotis, jei dėl jo kenčia vaiko socialinis gyvenimas arba tai trukdo jam normaliai gyventi. Pavyzdžiui, reikia susirūpinti, jei:

- nosį krapštančiam vaikui ima nuolat kraujuoti nosis; - kramtančiam nagus vaikui įauga (arba nuolat užsikrečia) nagai; - čiulpiančiajam nykštį deformuojasi sąkandis; - iš vaiko tyčiojasi (dėl jo įpročio) ir pan.

Regis, Markas Twainas yra sakęs, kad ,, įprotis yra įprotis, pro langą neišmesi, jį reikia žingsnis po žingsnio išvilioti iš namų“.

O jeigu jums nepavyko, neverta pasiduoti – kreipkitės į vaiko gydytoją, kuris jus nukreips pas psichologą.