Grįžti į blogą
balandžio 11

Ką apie Ferberio metodą mano pats Ferberis?

p10804241

Žinote, kai perskaičiau paties Richard'o Ferber'io interviu parenting.com, pamaniau, kad iš tiesų jis tikriausiai įdomus ne tik man. Žodžiu, aš vis juokauju apie "ferberaizinimą" - taip vadinamas procesas, kai siekiama, kad vaikas pats priprastų užmigti:) Bent jau man tai yra tapę bendriniu žodžiu, ir mano rato draugai puikiai žino, kas tas "ferberaizinimimas". Bet tai tam tikra prasme - mano interpretacija. Nors šiaip yra pareiškusių, kad "ferberaizinimas" žaloja vaiką, tačiau aš iš esmės manau, kad labiau žaloja tėvus...O ką iš tiesų mano pats Ferberis?

Ferberio metodu jau yra pasinaudoję milijonai tėvų visame pasaulyje. Jis - vaikų miego ekspertas, visą gyvenimą tyrinėjęs miegą ir dalinantis tėvams patarimus kaip išgyventi naktis, kai vaikas vis atsikelia, kai keliasi itin anksti, kai sutrinka pietų miegas ir pan. Ir žinote, ką? Jam nepatinka, kad jo varda tapatinamas su "filosofija", kad vaikus (kūdikius) reikia palikti vienus, kad šie verkdami užmigtų...Va, čia aš ir "užsikabinau":)

Pasirodo, prieš keletą metų buvo išleista jo knyga, kuria norėjo ištaisyti nesusipratimą, tačiau...etiketė gerai prilipusi.

Ką manote apie vaikų "ferberaizinimą"?

R.F.: Smagu, kad mano vardas toks populiarus, bet man neramu, kad įvyko nesusipratimas. Visada tikėjau, kad miego problemoms spręsti yra daug sprendimų, o kiekviena šeima ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Žmonės nori lengvų sprendimų, tačiau jų nėra. Niekada neskatinau tėvų palikti vaikus išsirėkti. Vienas būdų, kuriuos rekomendavau savo knygoje, yra, kai palaipsniui vėlinama reakcija į atsibudusį vaiką. Antrame knygos leidime stengiausi paaiškinti, kad šis metodas jokiu būdu netinka visais atvejais, o tų atvejų yra daug. Taigi jei kas nors sako, kad išbandė mano metodą, žinau, kad perskaitė tik dalį knygos.

Bet jūs tikite, kad tai, jog vaikas išmoksta nusiraminti pats, yra svarbu kūdikio miego sveikatai, tiesa?

R.F.: Taip. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų yra naktiniai atsibudimai. Yra milžiniškas nesusipratimas manyti, kad vaikai turėtų miegoti visą naktį neatsibusdami. VISI žmonės atsibunda: pasitikrinti, ar viskas gerai, geriau įsitaisyti ir...vėl užmiega. Kai kūdikiai taip pusiau prabunda (ir tai yra normalu), jie gali zirsti arba neramiai judėti, tačiau tėvai mano, kad privalo jiems padėti vėl užmigti. Glostydami vaiko nugarytę arba supdami jį tampame užmigimo proceso dalimi, ir vaikas nebemoka užmigti pats.

Na, bet tai skamba, tarsi Jūs siūlytumėte jiems...išsiverkti.

R.F.: Palaipsniškas reakcijos į vaiko verkimą vėlinimas yra vienas būdų susidoroti su naktiniu kėlinėjimuosi, jei vaikas tikisi, kad jį paglostysite arba pasupsite, tačiau ir tai nėra taip paprasta. Yra ir kitos priežastys, kodėl vaikai naktį atsikelia: per ilgas dienos miegas, sutrikęs virškinimas, stresas. Tačiau kai jūsų vaikas moka užmigti pats, tomis naktimis, kai jis prabunda ir verkia, jūs žinote, kad jo problema yra ne nesugebėjimas užmigti, todėl šaknų reikia ieškoti kitur. Norint sudaryti planą, kuris padėtų išspręsti problemas, reikia apžvelgti visą miegojimo dienomis ir naktimis grafiką.

Jūs su savo komanda nuolat tiriate miegą. Kokie Jūsų paskutiniai atradimai?

R.F.: Visų pirma, sužinojome, kad kūdikiams tikrai nereikia tiek daug miego, kiek mums anksčiau atrodė, kad reikia. Mintis, kad keturių mėnesių kūdikiui reikia 15 ar 16 valandų miego yra iš pasakų srities, tačiau tėvai jaudinasi, jei vaikas miega mažiau. Daug tėvų skundžiasi, kad vaikas atsibunda labai anksti, tarkim, penktą ryto. Jie norėtų, kad vaikas miegotų iki septynių (pats užsimigdytų...verkdamas, ar ne). Tačiau jei vaikas miega dieną dvi valandas ir eina miegoti septintą vakaro, tai jau juk 12 valandų miego! Jam visai daugiau miego nereikia, todėl laikyti jį lovytėje dvi valandas, kad jis užmigtų yra tikrai prasta mintis.

Tai kiek miego reikia kūdikiui?

R.F.: Priklauso nuo amžiaus.  Ir iš esmės galima sakyti, kad...geriausia vaikui pačiam reguliuoti savo miego ritmą. Jeigu miega 11 valandų ir yra pailsėjęs ir laimingas, tai visai nesvarbu, kad jūs norėtumėte, kad jis išmiegotų 12 valandų.

Ferberio rekomenduojama miego trukmės lentelė.

Stenfordo (JAV) Universiteto Lucile Packard Vaikų ligoninės miego trukmės lentelė (man labai patikusi...jau vien ką reiškia STENFORDAS :D) Ją pamačius nudžiugau, nes mūsų vaikai...na, nemiega to pietų miego:) Morta jau vos dvejų sunkiai jo užmigdavo, dažnai eidavome "pagulėti": aš užmigdavau, o ji taip ir pražaisdavo šalia...fui, kaip nemėgstu po to atsibusti  po dienos miego! Žodžiu, nuo trejų jau kaip ir normalu, kad vaikas nemiega to pietų miego, BET - kaip pabrėžiama ir straipsnyje - kiekvienas vaikas individualus ir būtent JŪSŲ vaikui gali reikėti daugiau ARBA mažiau, nei "norma".

Jus  kritikuoja tėvai, kurie kartu miega su savo vaikais. Ką manote apie miegojimą kartu?

R.F.: Žiūrint iš filosofinės pusės nemanau nieko blogo. Emociškai ir pagal savo raidos ypatumus vaikai gali augti puikiai nesvarbu, kur jie miega. Žmonės sako, kad miegojimas kartu yra amžių patikrinta, kultūrinė praktika. Ir jie teisūs. Tik tiek, kad miegojimas modernioje lovoje skiriasi nuo miegojimo kartu ant trobos grindų ar pametus čiužinius visai šeimai. Vaikų orientacija naktį nėra tokia gera kaip suaugusiųjų, jie nekontroliuoja savo judesių, tikrai daug juda. Modernioje lovoje tai gali būti nesaugu. Be to, gali trukdyti visų miegui. Daugumai tėvų, kurie tai praktikuoja, tai nėra pasirinkimas: tiesiog tam tikru metu atrodė, kad tai - vienintelis būdas, kad vaikas miegotų, o po to nebežino, kaip atpratinti.

Tėvai, kurie miega kartu su vaiku, mano, kad taip vaikas jaučiasi saugiau.

R.F.: Iš tiesų kai kuriems vaikams reikia to saugumo pojūčio.Vaikui, kuris yra bailesnis ar sunkiai atsiskiria nuo artimųjų (ypač dažnai 9-10 mėnesių kūdikiai), likti vienam tamsiame kambaryje tikrai nėra puiki mintis. Tai tikrai netinkamas metas leisti vaikui pratintis užmigti savarankiškai, jei dar to nesate padarę. Aš skatinu tėvus pasirinkti tai, kas jiems yra tinkamiausia. Tėvams, kurie apsisprendžia miegoti kartu su vaiku, siūlau turėti aiškų planą: ar eisite miegoti kartu? kada ir kaip liausitės kartu miegoję? Nesitikėkite, kad tai baigsis natūraliai...perėjimas į savo lovą vaikui yra procesas ir pareikalauja jėgų bei laiko. Aš taip pat noriu, kad tėvai suprastų, jog su miegojimu drauge siejama ir didesnė staigios kūdikių mirties rizika. Žodžiu, kad miegant kartu reikia pasirūpinti ir saugumu.

Jeigu reikėtų pasakyti vieną dalyką apie vaikų miego įpročius, ką pasakytumėte?

R.F.: Tai, kad visi vaikai turi potencialą gerai miegoti. Kai tik suprantate, KODĖL vaikas turi miego problemą, galite atlikti pakeitimus, kurie leis atsirasti...geresniam miegui:)

Šis interviu "reabilitavo" Ferberį mano akyse :D Ar esu iš tų, kurie mano, kad nereagavimas į vaiko verkimą jį traumuoja? Kaip ir ne... Mes leidžiam vaikui paverkšlenti, bet jei jau pradeda iš tiesų verkti...einame pas jį. Nes jo verkimas MANE traumuoja. :D Jei Gertrūda zurzena, verkšlena...neskubu jos imti ant rankų, leidžiu užmigti pačiai. Jei įsirėkia - užmigdau ant rankų. Arba maitindama. Ir nematau čia jokios tragedijos.

Be to, kažkaip keista pasirodė, kad miegojimas kartu siejamas su didesne staigios kūdikių mirties rizika. Tiesiog buvau skaičiusi ne vieną straipsnį, kad miegojimas kartu pats savaime NESUKELIA staigios kūdikių mirties. Vienintelis BET - taip gali atsitikti, jei mama yra rūkanti. Bet čia jau kalba apie visai ką kita. Nesuprantu, kodėl šiame straipsnyje tai įvardinta kaip reali rizika.

Ir dar. Suprantu, kad dabar miegam ne čiužinius pametę ant grindų ir aukštos lovos kūdikiams yra pavojinga, bet jei jiems nėra, kur nusiristi, tai problema kaip ir atkrenta, ar ne?.

O dėl atpratimo...man kažkaip atrodo, kad svarbiausia - pasiryžti padaryti vienaip ar kitaip ir...daryti tai su sveiku protu. Na, Augustas neišsikraustė į kitą kambarį iki trejų "su kapeikom". Tiesiog brolis miegojo mūsų lovoje (nes maitinau), tai ir jis miegojo lovytėje šalia mūsų lovos. Kai baigiau brolį maitinti (18mėn), abu išsikraustė į kitą kambarį, į dviaukštę lovą. Na, atsibusdavo, na, ateidavo pas mus į lovą...bet visa tai baigėsi :))) Vadinasi, VISIEMS baigiasi :))) Morta pusantrų irgi išsikraustė pas brolius. Gimus sesei, parsikraustė vėl pas mus, bet jau su savo lova, kurią pastatėme šalia mūsiškės. Baigsiu maitinti - vėl abi išsikraustys. Ir iš tiesų Ferberis teisus, kai sako, kad juk visiems būna blogų naktų, tik mes esame labai linkę tas vaikų blogas naktis sureikšminti. Arba Dievas nesiunčia to, su kuo žmogus nepajėgus susidoroti :D Nes aš tiesiog naktį nesikeliu. Tiesiog. Ne dėl to, kad noriu virkdyti savo vaikus, bet aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti ir jų negirdžiu. Na, ir miega tie vaikai:))) Sutapimas? Nežinau. Gal tiesiog yra taip, kaip yra.

P.S. Čia šiandien taip mūsų Gertrūdėlė miegojo, nes termometras rodė 24 laipsnius ir buvo šiltaaaaaa :))))