Grįžti į blogą
sausio 03

Kai pagalvoji...

 

Nustebino? O, ne. Taip šiandien galvoju kaskart, kai mintys atsitraukia nuo darbo  - po to, kai DELFI išspausdino šią naujieną, o 11.45 jau buvo 485 komentarai ir, kaip sakant, tokie visažiniški komentarai. Teisybę pasakius, nėra čia naivuolių, ir niekas nesitikėjo daugumos palaikančių komentarų, bet tai, ką perskaičiau, pranoko visus įsivaizdavimus...Ir bjauriausia yra tai, kad daug komentarų skirti net ne Gabrieliui, o...man arba jo seneliui (arba apskritai tiesiog kliedesiai - kitaip net nežinau, kaip pavadinti, nes komentarais vadinti tiesiog liežuvis neapsiverčia) - stick to the topic,dear sakydavo mano vienas dėstytojas - akivaizdu, kad daug kam tai yra dar svetima sąvoka.

Teisuoliams, kurie dabar norėtų sakyti, kad reikia suprasti, kad patys taip norėjome, noriu pasakyti kartą ir visiems laikams, kad tai, jog tu norėjai, nepadaro lengviau. Pavyzdžiui, visi nori kūdikėlio, tačiau, kai jis nemiega naktimis, niekas nešokinėja aplink tą kūdikėlį su šventine suknele ir šviežutėliu makiažu bei šypsena nuo ausies iki ausies ir negalvoja, kad tai - laimingiausios akimirkos. Ar tai reiškia, kad nebenori kūdikėlio? Aišku, kad ne. Bet ar lengviau? Irgi ne.

Smagu, jog AG pasakė, jog didžiuojasi tėčiu. Smagu, kai G daro tai, kuo tiki. Smagu, kad tiesiog apskritai daro, o ne tik žino, kaip padarytų jis. Eina ir bando galėti, o ne burba, kad kiti vat nesugeba.

O komentaras-laimėtojas (kalbant apie mane) turbūt yra šis (beje, atsiųstas mano kolegės, nes aš tik akimis juos permečiau):

skaitytoja

2014-01-03 10:18 IP: 84.240.21.11
 
ir seimos kuriamu darzeliu tinklas ..is kokiu lesu tas buvo daroma..is ES fondu
juk mazycio darzelio zemiskam zmogui ikurti neimanoma - ir lesos, ir kvaili reikalavimai, o cia jus sukurtas istisas seimos darzeliu tinklas iki istisu Sodu..
suprantama kad.gera parama padejo - o kas pagelbejo - visiems aisku
 
Grįžtant prie tinklaraščio - ačiū, kad pirmas įrašas sulaukė daug reakcijos - gavau net laiškų! Vakar, pradėjusi jį rašyti, pagalvojau, kad turėsiu daugiau laiko rašyti ir dėl to, kad vaikai užmigs, o aš namuose būsiu viena (G bus susitikimai, susitikimai, susitikimai) - vaikų juk nepaliksi, į darbą negrįši, diskusijų nebus, tad arba dirbsiu namuose, arba skaitysiu, arba rašysiu.
 
Šiandien - be viso kito - vienas išskrido ir AG. Vienut vienutėlis. Jeigu ką, tai vaikai, kurie jau yra atšventę savo 12 gimtadienį, gali skristi be palydos (iki 12 metų palyda yra privaloma: arba lydi pats, arba moki palydos mokestį, ir vaiką į/iš lėktuvo palydi stiuardas/stiuardesė). Pirmasis AG skrydis su palyda buvo, kai jam buvo 6 metukai. Dabar - pirmas skrydis be palydos. Trečias milestone'as bus, kai skris su savo antra puse. Tada vėl truputį (pasi)jaudinsiu. O dabar...dabar jis atrodo laimingas su savo teta: FB  pamatėme nuotrauką jau iš vietos - žinau, kad nuskrido saugiai ir jau džiūgauja :D. Kaip kas nors gali sakyti, kad technologijos yra nesąmonė?! Tegul pabando pusvalandį laukti, kol sujungs tarptautinį skambutį. Arba ne. Tegul siunčia laišką, kuris keliauja savaitę. Ir dar laišką tegul  parašo žąsies plunksna. Aš tuo tarpu pasidžiaugsiu, kad gyvenu XXI  amžiuje ir FB matau linksmą sūnų, o telefone girdžiu jo balsą.