Grįžti į blogą
birželio 02

Kaip auga vaikai...su Vaikų diena!

 

Žiūriu į savo ketveriukę ir galvoju: kokie nepaprasti žmonės! Vakar vaikai norėjo pirmą kartą išbandyti savarankišką grįžimą iš mokyklos - mat gyvename netoli, įmanoma grįžti ir visuomeniniu transportu. Kadangi siaubingai lijo, nusprendžiau pati juos paimti. Prisiskambinti negalėjau, tad tiesiog važiavau ir tikėjausi, kad neprasilenksime. Nuvažiavau, lakstau po mokyklą, o jie, pasirodo, jau išėję. Šokau į mašiną ir važiuoju tuo keliu, kuriuo jie turėtų eiti. Ir štai matau: trijulė bėga į mikriuką (kuriuo važiuotų namo): Augustas su lengvais marškinėliais, visas kiaurai peršlapęs jau laukia prie mikriuko, o Vilhelmas bėga šalia Mortos (kad ji neliktų viena ir neišsigąstų) atsilikęs, o Morta virš galvos nešasi Augusto striukę. Vat dabar rašau ir vėl klaviatūrą vos matau pro miglą akyse. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas yra gerai. Ir kad ne tik turi nuostabius vaikus, bet ir esi pusė velnio tėvas (mama).

Ketvirtadienį G užtruko, vaikams gaminau varškėtukus. Labiausiai mane pjauna, kai jau reikia susukti tuos varškėtukus - iš kg varškės (ketveriukei) jų būna geras kalnas. Taigi paprašiau vaikų padėti ir - patikėkite - kai kibome visi, tai viens-du, ir visas kalnas buvo susuktas. Kas sakė, kad yra sunku turėti vaikų? Tai yra taip lengva, kad nerealu!  Dabar galėsiu ir dažniau gaminti maistą :)

 

Morta, kuri, atrodo, dar visai neseniai buvo mažulė, dabar jau yra be-jokios-abejonės-didelė. Štai prieš keletą dienų nusprendė, kad nori iškepti tortą. Braškių tortą. Pati susirado receptą, išrašė viską, ką reikia nupirkti, važiavo drauge į parduotuvę (kai važiavome mes), pati viską susirinko, grįžusi pagamino (mums reikėjo tik skardinę atidaryti ir šiaip minimaliai pagelbėti). Vėl - naminis desertas, o mes, kaip sakant, kaip ir nieko dėl to nedarėme :)

 

 

Torto paragavome namuose, o likutį (tokį, sakyčiau, nemažą likutį) Morta pasiūlė nunešti mokytojoms į Sodelį. Nunešiau. Sulaukė didžiulio pasisekimo! Smagumėlis. Morta taip didžiuojasi savimi, kad net akis primerkus ir šypsosi it Mona Liza:

 

Morta rašyti pradėjo dar prieš šeštąjį gimtadienį: tiesiog vieną dieną ėmė ir parašė Mortos piešinys prie savo piešinio :) O jau tada, kaip sakant, down the hill - ir pradėjo rašyti.

 

Kai buvome žiemą Suomijoje pas Kalėdų Senelį, nupirkome mergaitėms lietaus rūbus. Tiksliau, pirkome Gertrūdai, nes Sodelyje vaikai eina į lauką ir per lietų. Teisybę pasakius, į Sodelį rūbų taip ir nenusinešėme, nes galiu ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek tėvų yra atnešę tuos lietaus rūbus (kad vaikas drąsiai galėtų eiti į lauką per lietų), tad nėra prasmės ap(si)rengti Gertrūdai (nes tai užtrunka - kombinezonas, kaip ne kaip), kai vis vien tenka po keliolikos minučių (išsivėdinus klasėms) gužėti atgalios, kad vaikai neperšlaptų kiaurai, nes nėra tinkamai aprengti. Morta tuomet išsiprašė, kad rūbus nupirktumėme ir jai - sakė, kad žais namuose per lietų. Ir štai šiandien pirmą kartą merginos apsirengė ir žaidė per lietų mūsų kieme: abi buvo patenkintos kaip slyvos! (O aš suku galvą, kaip įkalbinti visus tėvelius, kad atneštų lietaus rūbus - juk jie kainuoja mažiau, nei koks mandras žaislas, o vaikui koks nepaprastas malonumas žaisti smėlynėje per lietų arba šokinėti balose! Ir ne vieną ir ne dvi dienas metuose juk čia LIETU-va!)

 

Vaikų klausėme, kur jie norėtų eiti (ką veikti) per Vaikų dieną. Taigi jau gal prieš mėnesį buvome sutarę, kad keliausime į yo-yo ledainę Gedimino prospekte, ir vaikai galės prisikrauti tiek ledų ir jų priedų, kiek tik norėtų. 52Lt  well spent, nes vaikai tiesiog švytėjo, o Vilhelmą ištiko net brain freeze'as. :) Kadangi buvome pažadėję, tai pažado laikėmės net ir vakarykštei liūčiai pliaupiant: maknojome per balas ir vos ne kiaurai šlapi, bet nuoširdžiai patenkinti.

Šiandien Vilniaus Sodelyje (Kaune darysime liepos mėnesį) turėjo būti Blusų turgus, tačiau atšaukėme dėl lietaus (nes turėjo būti lauke). Kaip sako Augustas: ship happens... Na, bet ne už kalnų jau Sodelio antrasis gimtadienis kaimo turizmo sodyboje, kurį atšvęsime už abi šventes :) Štai taip netikėtai bus ramus šeimos šeštadienis. Tik važiuosime pirkti bandelių, kurios buvo suplanuotos pirkti Blusų turgui (nebuvo galima atšaukti), tai kitą savaitę galėsim gausiai jų valgyti :D

Dar keletas žavingų akimirkų...su Vaikų diena!