Grįžti į blogą
rugpjūčio 04

Kaip gyventi kukliems?

http://www.alfa.lt/straipsnis/182385 Ar pažįstate (o gal net pats toks esate) žmonių, kurie visada stovi nuošalyje, retai patys prieina pasisveikinti ir beveik niekada nepradeda pokalbio su nepažįstamaisiais? Sakome, kad tokie žmonės yra itin drovūs. Kai kurie jų mano, kad „lįsti į akis“ yra labai nemandagu. Kai kurie matė taip besielgiančius savo tėvus, todėl užaugę vadovaujasi šeimoje įgytu modeliu. Patys dažniausiai išmokstame su tuo gyventi, bet ar norėtume, kad tokie užaugtų ir mūsų vaikai? Dažniausiai vaikai ir tampa akstinu keistis, daryti ką nors, kad neužtvertume jiems kelio į sėkmingą socializaciją. Pažįstu tėvą, kuris gimus dukrai nusprendė, kad kiekviename renginyje, kuriame bus naujų žmonių, susipažins bent jau su keliais ir padarys jiems gerą įspūdį. Jam pasisekė. Ar gali pasisekti visiems? Dauguma žmonių tam tikroje situacijoje yra linkę drovėtis. Ir tai yra normalu. Ypač jei kalbame apie susitikimą ir bendravimą su naujais žmonėmis. Skruostai užkaista iš gėdos, surakina baimė būti atstumtiems, o apie galimybes, kurių gali atsirasti susiradus naujų draugų ar partnerių, visiškai pamirštame. Drovuoliams tokie susitikimai sukelia įtampą ar netgi širdies permušimus. Tačiau nustatyta, kad tokia reakcija nieko bendra neturi nei su žmogaus intelektu, nei su jo potencialu pasiekti sėkmę. Taigi pradėkite nuo to, kad iš galvos išmesite visus „kaip būna“. Kiekvienas žmogus tam tikroje situacijoje pajunta įtampą. Vienas nardys it žuvis vandenyje vakarėlyje, bet alps iš baimės prieš verslo susitikimą. Kitas yra iškalbingas oratorius didžiulėje auditorijoje, bet ima mikčioti prakalbintas koridoriuje. Nėra taisyklių, kaip žmonės elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Skirtingose situacijose žmonės elgiasi įvairiai. Savitai. Kiekvienas individas tik jam būdingai. Esmė yra ta, kad visi bent šiek tiek galime nugalėti savo drovumą. Visų pirma patartina mintis apie save nukreipti į pašnekovą. Bus labai mandagu, jei pokalbį pradėsite nuo to, ką iš tiesų norėtumėte sužinoti. Išklausykite ir jo nuomonę rūpimu klausimu. Kaip žinome, žmonės mėgsta tuos, kurie moka klausytis. Protingas žmogus yra pasakęs: ,,Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti – dar sunkiau.“ Ir bene svarbiausias privalumas yra tas, kad klausydamas, ką kalba pašnekovas, jūs tarsi liekate stebėtojo vaidmenyje, o tai nuima stresą ir įtampą. Jeigu galvosite apie tai, ar raudonuojate, prakaituojate, drebate ir pan. – visa tai ir patirsite. Jeigu mintis nukreipsite į tai, ką jums sako pašnekovas – pamiršite save ir savo jausmus (arba jie jau nebeatrodys tokie svarbūs ir reikšmingi). Kai kuriems žmonėms padeda, jei naujame pašnekove įžvelgia ką nors pažįstama: gal mylimo žmogaus veido bruožus ar kokią kitą smulkmeną (tai gali būti net balso tembras), kuri suteikia tam tikro saugumo. Mamos plaukai, geriausio draugo šypsena... bet kas, kas leis jums koncentruotis į tai, ką jau pažįstate ir kas padės jums įtikinti save, kad vis dėlto galite kalbėti su nepažįstamuoju, jog jis nėra jau toks neapsakomai bauginamas. Kai kuriems padeda įsivaizdavimas. Repetuoti naujus susitikimus ar situacijas galite mintyse arba, pavyzdžiui, su sutuoktiniu. Jau „išbandyta“ situacija suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, jūs tarsi išgyvenate situaciją ir pasisemiate drąsos. Žinoma, galbūt drovumo nepavyks atsikratyti visam laikui, bet būdamas nuoširdus, geranoriškas bei draugiškas kitiems, ir iš aplinkinių sulauksite panašios reakcijos. O tada jau viskas – daug paprasčiau. Svarbiausia nenuleisti rankų ir jeigu žinote keletą nekaltų triukų, kurie jums padeda atsipalaiduoti – nesivaržykite ir vieną dieną pajusite, kad nebekaistate iš drovos.