Grįžti į blogą
liepos 13

Kaip išmokyti mažylį dalytis?

http://www.alfa.lt/straipsnis/187120

Maždaug apie antrąjį gimtadienį – kai vaikutis jau pradeda susikalbėti su aplinkiniais – pradeda formuotis ir jo empatijos pojūtis bei pirmosios draugystės. Trečiaisiais gyvenimo metais kalba tampa vis svarbesnė vaiko socialiniame gyvenime. Žaidimai su kitais vaikais suteikia vaikui galimybę bendrauti su to paties amžiaus vaikais ir suprasti, iš kokio jie molio, nes bendravimas su suaugusiaisiais – visai kitokio pobūdžio.

Visų pirma – kad ir kaip juokingai tai skambėtų – vaikas nusibrėžia savo teritoriją. Dvejų trejų metų pyplys pamažu pradeda suvokti savąjį „aš“ ir, norėdamas jį įprasminti, jis apsibrėžia tai, kas (bent jau jo nuomone) yra jo ir tik jo: žaislai, lova, namai, mama, tėtė ir pan.

Kai kitas (panašaus amžiaus) pyplys veržiasi į vaiko teritoriją, visai nenuostabu, kad jūsiškis nori jį iš jos išstumti. Be abejo, įsiveržėlis irgi paprastai lengvai nepasiduoda. Dėl to suaugusieji labai dažnai yra priversti įsikišti į šiuos mūšius dėl teritorijos: Mano! Mano! Mano! Mano! Atrodo, kad galva plyš... Tai gali užtrukti net iki pusės metų. Be to, pasibaigus akivaizdžiam etapui, nesitikėkite, kad kovos visiškai išnyks: jos dar daugelį metų kartkartėmis vis iškils į paviršių. Nors iš pradžių jums gali atrodyti visiškai priešingai – iš tiesų jūsų vaikas mokosi dalytis ir būti sąžiningas. Ir nors jums atrodys, kad po kelių mėnesių jau galima vaikus palikti žaisti vienus, tik nesugalvokite to padaryti. Tokio amžiaus be priežiūros palikti vaikai garantuotai susipeš, nes vienam iš jų staiga šaus į galvą, kad žaidimų draugas elgiasi „neteisingai“ arba staiga jam pabos dalytis.

Be to, jeigu pastebėjote, kad vaikui labai sunku dalytis, atidėkite keletą žaisliukų, kurie jam itin brangūs, kad nereiktų jais dalytis. Žinodamas, kad patys brangiausi jo žaislai saugiai guli maišelyje ant spintos, vaikas (galbūt) bus linkęs dalytis kitais žaislais.

Iki trejų (ir net ketverių) metų vaikai nesidalys, jei jų nemokysite. Mokykite ir nuolat skatinkite. Būkite ypač kantrūs, nes vaikas tikrai dažniau pamirš nei prisimins dalytis. Nepamirškite, kad dvimečiai iš prigimties yra savanaudžiai ir patys sau atrodo pasaulio centras. Tačiau jeigu matys jus tai darant ir jaus skatinimą, netruks ir patys taip elgtis.

Jeigu laukiate svečių, pasikalbėkite apie tai su vaiku. Pasakykite, kad labai džiaugsitės, jei jis dalysis savo žaisliukais. Svarbu pabrėžti, kad žaisliuko nereikės atiduoti – svečias tik pažais. Priminkite tai kas kartą, kai vaiką ištiks nesidalijimo priepuolis. Vyresniam (trejų ketverių metų) vaikui galite pažadėti, kad jei svečias ką nors sugriaus ar sulaužys, padėsite jam vėl sustatyti ir (arba) nupirksite naują. Paprastai tai apmalšina jaudulį, ir vaikui lengviau dalytis. Nepamirškite, kad pažadus reikia tesėti. VISADA.

Taigi visų pirma labai svarbu vaiką mokyti, kad žaisti ir turėti – ne tas pats. Kai vaikai susitinka, svarbiausia yra žaidimas – tuo metu nėra svarbu, kas žaisliuko „savininkas“. Kad ir kaip būtų skausminga svečiui išsiskirti su pamėgtu žaisliuku, nederėtų leisti neštis jo namo (nebent leidžia pats savininkas). Tačiau jokiu būdu nereikėtų būti pakančiam, jei jūsiškis (ar svečias) griebia žaislą iš kito vaiko rankų. Jeigu pamatote, kad vaikas ką nors išplėšė (žaislą, maistą ar pan.) iš kito vaiko rankų, nedelsdami įsikiškite. Griežtai, bet nepiktai atimkite daiktą iš savo vaiko ir atiduokite tam, iš kurio jis buvo atimtas. Savo vaikui tokiu atveju nepailskite kartoti: „Iš rankų negriebiame“. Priminkite savo mažyliui, kad jeigu jis nori to, ką turi kitas vaikas, jis privalo:

- palaukti, kol pažais kitas vaikas;

- paprašyti jūsų pagalbos;

- paprašyti kito vaiko;

- pasiūlyti kitam vaikui kitą žaislą, kurį jis (galbūt) norėtų mainyti į tą, su kuriuo žaidžia.

Svarbu susikurti taisykles, jų nuosekliai laikytis ir nenuolaidžiauti, kol vaikas pamažu supras, ko iš jo tikitės. O kad vaikui būtų lengviau, prisiminkite, kad mažyliai greitai pavargsta. Su vaiku iki trejų metų svečiuotis nereikėtų ilgiau kaip porą valandų.

Jeigu susidursite su tokia situacija, jog vienas vaikas, kad ir kaip prašomas, nesutinka dalytis, o jūsiškiam jau rieda ašaros (graudulio ar pykčio), teks pasistengti nukreipti jo dėmesį kitur. Žinoma, kad kuo kitu sudomintumėte dvimetinuką, reikės įdėti daugiau pastangų, nei užkalbėti metinuką, bet nieko nėra neįmanoma. Pabandykite vaiką sudominti kita veikla, nusiveskite į kitą vietą, paduokite kitą žaislą ir pan. Jeigu dėl kurio nors žaislo kyla mažylių karas, teks rinktis tarp šių alternatyvų: a) atimti žaislą, b) įsigyti du vienodus žaislus arba c) važiuoti namo.

Tačiau – be jokios abejonės – ateis diena, kai jūsų mažylis išmoks dalytis. Na, bent jau tiek, kad nebereikėtų nuolat laukti konflikto. Kaip jau minėta, dalytis mokomės visą gyvenimą, bet pagrindai dedami iki trejų metų, ir už tai esame atsakingi mes – mažųjų tėvai. Nesakau, kad šis etapas bus lengvas, bet verta triūsti. Juk kažin ar norėtume, kad mūsų toks žavus mažylis ilgainiui įsilietų į klasikinio pasaulio šykštuolio Harpagono broliją.