Grįžti į blogą
vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Klasės lygis
Klasės taisyklių sukūrimas
Rekomenduojama sukurti klasės taisykles, apibrėžiančias pageidautiną, draugišką ir nepageidautiną
elgesį. Kiekvienoje mokykloje yra mokinių elgesio taisyklės. Tačiau siūloma
susikurti kiekvienos konkrečios klasės taisykles. Svarbu, kad taisyklės būtų neprimestos suaugusiųjų, bet kad vaikai turėtų galimybę patys jas kurti, koreguoti, siūlyti naujas.
Klasės valandėlės
Įgyvendinant patyčių prevencijos programą labai svarbu klasėje skirti laiko, kurio metu mokiniai diskutuotų apie tarpusavio santykius. Klasės valandėles galima skirti patyčių reiškiniui aptarti: kas tai yra, kodėl patyčios vyksta, kaip jaučiasi vaikai, iš kurių yra tyčiojamasi.
Pageidaujamo, draugiško mokinių elgesio atpažinimas ir skatinimas
Jeigu norime, kad vaikai dažniau bendrautų draugiškai, svarbu yra pastebėti ir paskatinti tinkamą elgesį. Būtų gerai pagirti mokinį, kuris užstojo skriaudžiamą vaiką, išdrįso ir sustabdė skriaudėjus. Jeigu tokio teigiamo vaikų elgesio nepastebėsime, tai vaikai mažiau ir stengsis padėti skriaudžiamam vaikui. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir pagirti vaiką už tai, kad
jis kreipiasi pagalbos sau ar praneša apie atvejus, kai tyčiojamasi iš kitų vaikų.
Mokytojo elgesio pavyzdys
Vienas iš svarbių elgesio mokymosi būdų yra kitų žmonių elgesio stebėjimas; tai vadinama „mokymusi stebint“. Vaikai labai daug mokosi stebėdami suaugusiuosius – pirmiausia tėvus, o vėliau ir kitus suaugusiuosius: darželio auklėtojus, mokytojus. Todėl mokytojo bendravimas yra vienas iš svarbių elgesio modelių vaikams. Labai puiku, jei mokytojo bendravimas
su kitais yra paremtas pagarba. Sunkumų gali kilti tuo atveju, kai mokytojas pats žemina ar nepagarbiai elgiasi su vaikais ar kitais suaugusiaisiais. Pavyzdžiui, jei mokytojas atvirai žemina vaikus, vadindamas juos „nemokšomis“, „žiopliais“, sunku tikėtis, kad tai girdėdami vaikai išmoks pagarbaus elgesio su kitais.
Mokinių skatinimas bendradarbiauti
Yra gerai mokymosi metu skatinti vaikus bendradarbiauti. Tai gali būti įvairi veikla, kurios metu vaikai atlieka užduotis ne individualiai, o poromis ar nedidelėmis grupelėmis. Tai padeda mokyti vaikus priimti kitus, įtraukti į veiklą ne tokius populiarius ir ne tokius įsitraukiančius vaikus. Mokinių skatinimas bendradarbiauti mažina atskirų mokinių izoliacijos,
atstūmimo galimybę.
Patyčių situacijų aptarimas, laikantis nekaltinančio požiūrio
Tai yra toks patyčių situacijos aptarimo būdas, kuriuo siekiama sumažinti patyčių padarytą žalą nukentėjusiam vaikui ir kitiems į jį įsitraukusiems vaikams. Be to, aptariant patyčių situacijas siekiama padėti vaikams pasimokyti iš to, kas įvyko. Nekaltinančio požiūrio esmė – aptarti vykstančias patyčias su visais į jas vienokiu ar kitokiu būdu įsitraukusiais vaikais, nesiekiant surasti ir nubausti kaltininkus. Aptariant daugiau dėmesio
skiriama supratimui, koks buvo kiekvieno vaiko vaidmuo įvykusiose patyčiose ir ką galima daryti kitaip, jei patyčios kartosis. Aptarimą organizuoti turėtų klasės auklėtojas, mokytojas ar kitas mokyklos darbuotojas. Aptarime būtinai turi dalyvauti skriaudėjas, stebėtojai, nuskriaustą vaiką palaikantys vaikai. Skriaudžiamas vaikas gali pasirinkti, ar dalyvaus aptarime, ar ne.
Yra 6 patyčių situacijos aptarimo, laikantis nekaltinančio požiūrio, organizavimo etapai:
Pokalbis su skriaudžiamu vaiku. Pokalbio metu nuo patyčių nukentėjusį vaiką reikėtų skatinti papasakoti, kas vyksta, įvardinti jam kylančius jausmus. Labai svarbu, kad vaikas, bendraudamas su mokytoju ar auklėtoju, jaustųsi saugus. Pokalbio metu reikėtų išsiaiškinti, ar vaikas norėtų dalyvauti patyčių situacijos aptarime.
Susitikimo su visais dalyvavusiais patyčiose mokiniais organizavimas. Mokytojas ar kitas suaugęs asmuo surengia mokinių grupės ar klasės susitikimą, kuriame dalyvauja skriaudėjas bei visi patyčias stebėję vaikai.
Situacijos išsiaiškinimas. Mokytojas suteikia galimybę vaikams papasakoti, kaip jie supranta, kas atsitiko – be kaltinimų, paminint tik faktus, – bei padeda jiems suprasti, koks patyčiose buvo jų vaidmuo. Aiškinantis situaciją tiktų tokie klausimai:
• Kas atsitiko? (Paprašyti, kad įvairius vaidmenis turėję vaikai papasakotų, kaip jie supranta įvykusį incidentą.)
• Dėl ko kilo tyčiojimasis? Kaip jis prasidėjo?
• Koks buvo kitų, aktyviai patyčiose nedalyvavusių, vaikų vaidmuo?
• Kokią įtaką patyčių stebėjimas galėjo turėti skriaudėjo veiksmams? Kas galėjo nutraukti vykstančias patyčias?
Pasidalinimas jausmais. Aptariama, kaip jautėsi patyčiose skirtingos šalys: skriaudėjas, nukentėjęs vaikas, stebėtojai. Klausimai galėtų būti tokie:
• Kaip jautėsi vaikai, stebėdami tyčiojimąsi?
• Kaip jautėsi skriaudėjas? Skriaudžiamas vaikas?
• Kaip vaikai jaučiasi dabar?
• Kaip, jų manymu, jaučiasi tas vaikas, iš kurio buvo tyčiojamasi?
Galimi situacijos sprendimo būdai. Su vaikais inicijuojama diskusija – ką dabar galime daryti su šia situacija, kaip gerinti padėtį klasėje, kaip padėti nukentėjusiam vaikui. Galima surinkti aptarimo dalyvių idėjas apie problemos sprendimo būdus, apie tai, kaip padėti nuskriaustam vaikui jaustis geriau. Pavyzdžiui: „Aš sėdėsiu su X vaiku per pietų pertrauką“.
Išvados: ko galima pasimokyti iš šios situacijos? Baigiant aptarimą svarbu padėti vaikams suprasti, kad nuo kiekvieno jų priklauso tai, kaip vyksta patyčios ir kada jos liausis. Taigi su vaikais galima padiskutuoti, keliant klausimą, kaip būtų galima elgtis kitaip, pasitaikius panašiai situacijai, į ką kreiptis pagalbos, kaip iš karto padėti skriaudžiamam vaikui. Aptarimo metu labai svarbu pagirti, palaikyti ir paskatinti tuos stebėtojus, kurie stengėsi sustabdyti priekabiavimą ir padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi. Vaikai, kurie tyčiojosi, iš tokio aptarimo mokosi geriau suprasti nukentėjusio vaiko jausmus.
Individualus lygis
Pagalba skriaudžiamam vaikui
Kalbantis su patyčias patiriančiu vaiku yra svarbu:
Aptarti įvykusį tyčiojimosi atvejį. Leisti vaikui išsakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Išreikšti supratimą ir palaikymą. Kartu surinkti informaciją apie tai, kas įvyko.
Drauge su vaiku sudaryti jo saugumo planą:
− Aptarti, kaip vaikas gali išvengti panašių situacijų. Numatyti, kaip vaikas galėtų elgtis, jei priekabiavimas vyktų toliau.
− Susitarti, kam vaikas gali papasakoti, jei tyčiojimasis nesiliauja.
− Įtraukti nukentėjusį vaiką į tokias veiklas, kad jis turėtų progų daugiau bendrauti su kitais bendraamžiais. To tikslas – padėti tyčiojimąsi patiriančiam
vaikui gauti bendraamžių paramą.
• Įtraukti į pagalbos teikimą vaikui svarbius, patikimus asmenis: bendraamžius, su kuriais jis draugauja, mokytojus, kuriais jis pasitiki, ar kitus asmenis.
• Stebėti, kaip vaikui sekasi toliau.
• Jei reikia, susisiekti su tėvais, trumpai jiems papasakoti apie įvykusį incidentą ir priemones, kurių ėmėsi mokykla.
Pagalba skriaudėjui
Pagrindinis tikslas, bendraujant su vaiku, kuris skriaudžia kitus – padėti pakeisti savo elgesį ir mokyti jį kitokių, neagresyvių bendravimo būdų. Būtų naudinga, jei šis vaikas galėtų dalyvauti bendravimo įgūdžių, pykčio valdymo programoje. Aptariant patyčių situaciją su skriaudėju yra svarbu:
• išsiaiškinti, kas nutiko (kaip būtent šis vaikas supranta, kas atsitiko);
• ramiai nupasakoti vaiko elgesį aiškiais žodžiais, įvardinant, kada vaikas tyčiojosi iš kito;
* ramiai paaiškinti skriaudėjui, kokį poveikį kitiems vaikams daro toks jo elgesys;
• būtinai pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas, ir priminti, kokio elgesio iš jo tikimasi;
• jei patyčios kartojasi, svarbu vaikui paminėti tokio elgesio pasekmes, t. y. kad bus susisiekiama su jo tėvais ar pan.
Individualūs pokalbiai su vaikų tėvais
Svarbu, kad, teikiant pagalbą nukentėjusiems ir skriaudžiantiems kitus vaikams, būtų įtraukiami ir jų tėvai – siekiant su tėvais bendradarbiauti ir efektyviai suteikti pagalbą jų vaikams.