Grįžti į blogą
birželio 07

Kasdienybės spindesys...

 

Žinoma, visada norisi aprašyti dienoraštyje ypatingas dienas, ypatingus įvykius, tačiau dažnai pagalvoju, kad būtent kasdienybė yra nepaprastai graži, reikia tik stabtelėti ir pažvelgti į ją ne pro nusibodusios rutinos, o pro prabėgančios ir niekada nebesugrįžtančios akimirkos prizmę... Štai mūsų mergaitės dabar mėgsta piešti...

Morta dabar yra darbininkių darbininkė. Vos įėjusi pro duris iš mokyklėlės jau klausia: ar aš šiandien turiu padaryti lietuvių? (Mat berniukai turi, tai ji nori būti į kompaniją...) Esu nupirkusi keletą knygelių, tačiau ne visada sakau, kad atliktų tas užduotis, be to, ne visada ir ji pati nori. Pastaruoju metu dažnai nori piešti: su kreidelėmis, flomasteriais, guašu, akvarele... Viską pati susiruošia, pati apsisprendžia, nusprendžia, kam pieš (ji beveik niekada tiesiog nepiešia - visada būtinai kam nors piešinį dovanų!)

 

Mūsų absoliučiai totaliai visiška kairiarankė :)

 

Prašom nežiūrėti, piešinys dar nebaigtas!

 

Susikaupimo akimirka...

 

O mažoji, atrodo, jau tikrai be abejonių bus dešiniarankė! 2:2 :D

 

Kaip jums toks rimtas požiūris į meną?

 

Ir, žinoma, ne ką ne mažiau rimtas menas!

 

Grožis reikalauja aukų...

 

Gertrūda išsitepusi nerodo jokio nepasitenkinimo, tik pasako: Oi :) Ir šypsosi :) Tačiau paraginta noriai eina praustis...

 

O štai maudytis Gertrūda nelabai mėgsta. Vienintelis išsigelbėjimas - sesė. Mat Morta be galo be krašto kantriai jai aiškina, kaip reikia atlenkti galvytę ir žiūrėti, ar neskraido musė :), kad nepribėgtų vandens į akutes. Ir, žinoma, prigalvoja daugybę žaidimų, kurie mažajai amazonei patinka!

Morta jau prausiasi iš esmės savarankiškai. Ačiūdiev, kad yra mažesnė Gertrūda, nes kitaip tikriausiai mane išgrūstų iš vonios ir maudytųsi visiškai savarankiškai! Dabar bent jau galiu padėti išsiplauti galvą ir parodyti, kur dar liko muiliuko (o jo vis dar lieka :))

Jau minėjau, kad mūsų vakaro ritualai - labai ilgi: matematinė knygelė, raidelės (ir pasikartojimas, ir bent jau vienas žaidimas), pasaka ir...Peppa Pig ir Beždžionėlės! Peppa (na, dar gali būti ir Dora, bet rečiau) - Mortos užsakymas, o Ū-Ū :D - Gertrūdos.

Beje, prieš gal savaitę net gyriausi draugėms, nes kažkaip ėmiau ir įjungiau itališką Peppos seriją. Morta sako: įjunk angliškai, aš čia nesuprantu! Aš taip ir išsižiojau, nes, na, Morta vis pasako žodį kitą angliškai, bet niekada nesu girdėjus daugiau, nei tie žodžiai.  Ir štai įjungiu aš jai angliškai, klausiu, ką ten sako, o ji...man pasakoja!!! Na, esmę, šiek tiek prikurdama, bet ne šiaip kalba, o VERČIA! Aš taip ir išsižiojau... Štai jums ir nerodymas vaikui filmukų jokia kita kalba! Ir, žinoma, Augusto draugai, mūsų kaimynai, dainelės mašinoje ir t.t. ir pan. irgi darė savo, tačiau aš tikrai nesitikėjau, kad Morta taip ims ir pradės versti :D Tik dar kartą - eilinį kartą - apsidžiaugiau, kad vis dėlto Mortą leidome į prancūzišką, o ne į anglišką daržiuką...

Peppa Pig vakarinis seansas :) Gertrūda sako: mano kva kva, sesė - kiškis :) (O aš sakau: VALIO IKEA!, kurie geba už tokią nedidelę kainą parduoti tokius smagius rankšluosčius vaikams!)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Čia - dar viena istorija. Grįžta Morta vieną dieną iš mokyklos ir sako: noriu nusinaguoti nagus! Pasirodo, draugė juos nusinagavusi! Ne juokai! Sutarėme, kad lakuosime tik kojyčių nagučius. Gertrūda žiūrėjo žiūrėjo ir sako: Mano ajajai (Noriu, kad ir mano nagučiai būtų gražūs :D) Ką gi, teko traukti mano vienintelį apkermijusį nagų laką iš spintelės ir...lakuoti merginoms nagus! Morta sėdėjo jau tokia patenkinta, tokia patenkinta, o Gertrūda vis čiupdavo už pirštukų (žinoma, viską išmozodama) ir kartojo: ajajai, ajajai :) Nejau teks nusipirkti ir kokį antrą laką per kokius gerus devynerius metus? :D