Grįžti į blogą
lapkričio 17

Kerpam vaikams plaukus.

nenukirpti

Lietuvoje mūsų padėtis buvo tikrai "dėkinga". Visų pirma, pirmieji du vaikai buvo berniukai:) Na, sakysite, iš vienos pusės sunkiau, nes jiems REIKIA kirpti plaukus, kai tuo tarpu mergaičių plaukučių - jei jos nenori kirptis - galima ir nekirpti. Na, turiu pripažinti, kad tiesos yra. Mortą pirmą kartą kirpome prieš mėnesį (nuotraukoje jos nenukirpti plaukučiai, kurie siekė...nugaros vidurį). Tačiau mes...turime tetą (mano krikšto mamą), kuri yra kirpėja, todėl mažų berniukų plaukus nukirpdavo namuose. Augustas - būdamas gal trejų metų - pareiškė, kad jis nori kirptis su tėte, kirpykloje. Nuo tada - ramu. Vilhelmas - kita istorija. Prisimenu, kaip kartą jį įkalbinėjau...atrodė, iš kailio išsinersiu, bet jis NE ir NE. Dar tėtei pavykdavo įkalbėti eiti drauge į kirpyklą, bet man...nė pro kur. Bet mes labai ir nesukom galvos - kai sutikdavo eiti kirptis, vesdavome į kirpyklą, kai ne - važiuodavome pas tetą.

Berniukams ūgtelėjus, jau abu drąsiai eidavo su tėte į kirpyklą. Vilhelmui širdelė virpėdavo, bet eidavo. Turėjo vyrai "savo" kirpėją ir "savo" kirpyklą, kur pasikalbėdavo apie gyvenimą, nusikirpdavo ir išeidami palikdavo po 10Lt. Ir, beje, nukirpdavo juos iš tiesų gražiai.

Atvažiavus į Belgiją, žinoma, vieną dieną prisireikė į kirpyklą. Užsirašėme nei į geriausią, nei į prasčiausią. Tiesiog kirpyklą. Berniukus nukirpo...siaubingai. Na, negalėjau patikėti, kad kažkas - dirbdamas kirpėju - galėtų taip nukirpti. Be to, sumokėjome už vieną 12eu, o už kitą - 14eu. Nieko sau! Kai grįžom namo, visaip "dailinau" jų plaukelius, kad neatrodytų "apipešioti" :)

Dar pagalvojau, kad šią kirpyklą tai rekomendavo kaip tikrai neblogą, o ir atrodo ji neblogai. Na, normali gero rajono kirpykla. Hmmm...įdomu, kaip kerpa kitur? (Teisybę pasakius, pati - prisiklausius įvairiausių linksmų ir ne tokių linksmų "kirpyklinių" istorijų - apsikirpau Skandinaviškoje kirpykloje, kurios savininkė (ir kirpėja) - švedė. Beje, už savo kirpimą, kuriuo likau tikrai labai patenkinta, sumokėjau 40eu).

O dėl berniukų pradėjome galvoti, ką čia padarius. Žinoma, pasikalbėjome su tautiečiais, kurie rekomendavo kirpėją-lenkę. Puiku. Ją išbandė tėtulis ir likome visi labai patenkinti:) Tačiau su vaikais...norėjosi kažko paprastesnio. Sukom sukom galvas, kol...prisiminėm, kad dar Lietuvoje keli mūsų pažįstami ir giminaičiai sakė (ir patys taip darė), kad berniukams reikia nusipirkti plaukų kirpimo mašinėlę: vieną kartą investuosi daugiau, tačiau kirpsi, kada nori, kirpsi gražiai ir kirpsi pats:) Kaip tarėm, taip ir padarėm!  Ilgai nesirinkę berniukams nupirkome Philips plaukų kirpimo mašinėlę. Tiesa, mes pirkome paprastesnę, nei paveikslėlyje - su mažiau priedų, bet mums užteko, nes galima pasirinkti 7 plaukų ilgius. Aišku, reikėjo išbandyti. Mano bandomuoju triušiuku pasisiūlė būti Vilhelmas. Aš, aišku, pasitikėjau savimi ir per daug nesigilinau. O reikėjo... Žodžiu, ne taip pakreipiau mašinėlę, per daug spaudžiau ir vietoj to, kad Vilhelmas būtų nukirptas...liko nuskustas...Ir ne bet kaip nuskustas: kadangi kai kur paspausdavau stipriau, o kai kur - silpniau, jis buvo kaip ta ožkelė: pusiau luptas, pusiau skustas...O, siaube!!! Jis pamatė ir...puolė į ašaras. Aš irgi nežinojau, ką sakyti...man pačiai kojas pakirto. Žinote, kas išgelbėjo? Ogi tai, kad aš jam pasakiau: tai gi tu atrodai dabar kaip senelis!!! Efektas buvo stulbinantis: ne tik nudžiuvo ašaros, bet ir Augustas tuoj pat užsimanė kirpimo "kaip senelis" :) Tačiau aš nebepasiryžau:) Grįžo Gabrielius ir abu džigitus apkirpo: Vilhelmą sutvarkė, kad atrodytų gražiai, o Augustą nukirpo. Taigi berniukai vasarą buvo tikrai trumpais plaukais - kaip senelis!

viliuxapkirpts1

Po to, pirmojo, karto, kirpome dar keletą kartų (tiksliau, kirpo Gabrielius, kuris įsigudrino jau visaip "mandrai" berniukus apkirpti, žodžiu, dar geriau, nei kirpykloje!) Aną kartą prisiminiau visai neseniai, kai maudžiau Mortą. Taigi maudau Mortą, o ji man vis zirzena, kad nepatinka, jog mama plauna plaukus. Sakau: tai gal nukerpam? Morta net nušvito: nukerpam! Na, aš net nepatikėjau, kad ji taip greitai sutiko (Ai, beje, kai kirpome berniukus, tai ji dar tą pirmą kartą irgi norėjo "kaip senelis..."). Gabrielius irgi sako: jau aš tai nekirpsiu. Ką gi, sakau, teks man:)))) Dar porą kartų perklausėme Mortos, ar iš tiesų nori kirpti savo kasas (jos plaukai jau iš tiesų buvo ilgi, iki pusės nugaros) ir...čiupom jautį už ragų. Dar drėgnais plaukučiais Mortą pasisodinome ant kėdės ir, prisiminus visus apsilankymus kirpykloje, pradėjau kirpti...

Mortą kirpti nebuvo labai sudėtinga. Gal dėl to, kad ji iš tiesų norėjo kirptis ir sėdėjo labai gražiai? O gal dėl to, kad šimtus kartų buvau mačius, kaip kerpami ilgi plaukai (man mama neleido kirpti plaukų iki mokyklos baigimo (aišku, porą kartų "nusidėjau" - pakirpo draugės stovykloje, bet iš principo buvau ilgais arba pusilgiais plaukais iki 17 metų)) ? Bet kuriuo atveju, plaukučius nukirpome:) O kaip ji džiaugėsi! Beje, po to kelias dienas išvis nedavė šukuoti - vis sakė, kad ji nusikirpo, todėl nereikia! Tačiau iš tiesų dabar šukuoti daug lengviau, nei anksčiau, o ir mažoji fėja daug labiau patenkinta, nors ir sprindžiu "palengvėjus"!

mortanukirpta

Beje, keletas patarimų šia tema:

- Vaikui geriausia sėdėti ant taburetės ar kokios kitos kėdės, kur lengvai pasieksite visus plaukus. Be to, kirpkite ten, kur lengviausia bus sušluoti/išsiurbti plaukus:))) Benediktas kirposi šiek tiek ant mamytės kelių ir šiek tiek...stovėdamas, nes kirpėja ne visus plaukelius galėjo pasiekti. Šaunuolis-kantruolis Benediktas - neįsivaizduoju Mortos stovinčios ramiai nė 2 minučių:)))

benedkerpasi

- Jei vaikas mažas, tegul sėdi jums ant kelių (mūsų VIlhelmas taip kirposi ne metus ir ne dvejus). Tada vaikas: a) sėdi ramiau ir b) galite palaikyti/pakreipti galvą, jei kirpėja paprašo

- Jeigu vaikas labai bijo, turėkite žaisliuką, įjunkite televizorių (mėgiamą filmuką). Pirmam kartui netgi galite nupirkti naują filmuką - vaikas taip įsitrauks, kad baimė tikrai sumažės.

- Sakoma, kad kai kuriuos vaikus lengviausia apkirpti miegančius. Mes nebandėme, bet - kadangi nemažai kur apie tai rašo - galite pabandyti. Tik, aišku, vaikas turi būti iš tų, kurie nepabunda nuo mažiausio krustelėjimo:)

- Jeigu vaikas turi kirpčiukus, kirpti pradėkite nuo jų: jei supanikuos, bent jau būsite nukirpę tiek, kad nelįstų į akis. Beje, vieną kartą mūsų auklė nukirpo kirpčiukus Augustui. Jau kaip supykome! Nes iš tiesų nukirpo baisiai... (Beje, po to tą auklę po kelių mėnesių radome namuose girtą. Ne išgėrusią, bet GIRTUTĖLĘ.)

- Vyresniems vaikams leiskite sugalvoti, kaip nori kirptis. Dabar pas mus tai - visai smagus procesas: vienas nori ilgiau, kitas trumpiau, vienas - "ežiuku", o kitas - kaip iš privačios angliškos mokyklos:)))

- Kai kurie vaikai bijo, kad skaudės. Na, tiesiog yra tokia baimė. Nusikirpkite sruogelę savo plaukų, kad įrodytumėte, jog neskauda. Ir tėvelis gali nusikirpti. Ir vyresnis brolis. Žodžiu, iš tiesų galite įrodyti, kad neskauda:) Jeigu vaikas vis dar bijo - laukite. Gal suveiks kitą kartą.

- Jeigu kerpate vaiką iki penkerių metų, "nesicackinkite". Radau internete vieno kirpėjo patarimą, kad ikimokyklinukus reikia nukirpti per maksimum 15 minučių. Žodžiu, teks suktis! (Beje, tai iš tiesų misija įmanoma).

- Jei kirpsite tokia mašinėle kaip mūsiškė, parodykite ją visų pirma vaikams. Tegul apžiūri, išgirsta, paaiškinkite, kaip veikia. Na ir, žinoma, ne pro šalį būtų pasiaiškinti šiek tiek daugiau, nei pasiaiškinau aš:)

- Beje, kai nukerpate mašinėle, palyginkite kirpimą žirklėmis, ypač apie ausis.

- Prisimenate, kaip kerpa kirpėjos (kai kerpa ne mašinėle)? Na, taip su šukom traukia plaukus? Atradau, kad - kai šitaip kerpam - nukerpam lygiau ir plaukai atrodo gražiau, natūraliau.

- Patariama trumpus plaukus pakirpti maždaug kas mėnesį, o ilgus - kas du-tris.

- Beje, jeigu mergaitei nepatinka šukuotis ir iš tiesų plaukučiai veliasi, eidami miegoti supinkite - plaukai bus ne tik nesusivėlę, bet ir banguoti:) Ir dar. Jei plaukai veliasi, šukuokite juos retomis šukomis. Arba galite susišukuoti šitaip (čia pačios merginos darbas:))):

mortossukuosena

Jeigu norite pasiskaityti išsamiau ir plačiau apie tai, kaip kirpti vaikų plaukus, eikite čia (beje, man tikrai labai patikęs puslapis). ČIA ir ČIA rasite įvairiausių patarimų ir minčių. Dar anksčiau esu pati rašiusi apie vaikų nenorą šukuotis. Na, ir pabaigai - trumputė vaizdinė priemonė:

httpv://www.youtube.com/watch?v=PpkO0_F0XZo

SĖKMĖS!

Susiję įrašai