Grįžti į blogą
kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

- Klausomės ir įvardiname tai, ką girdime. Dauguma tėvų juk klausia mažylio: ką sako katytė? šuniukas? Puiku! Lygiai taip pat galima klausti "kaip beldžiam į duris?", "kaip ūžia skalbimo mašina?", "kaip švilpia vėjas?" ir pan. Plečiasi vaiko žodynas, "aštrėja" pastabumas.

- Duokite vaikui pasirinkti vieną iš dviejų. Na, apie tai jau tikrai esu daug rašiusi. Tik tiek, kad ne visada tai padeda! Pavyzdžiui, Gertrūdai viskas dabar yra "NE". Supykusią pasodinu į automobilinę kėdutę. Važiuojam. KLausiu: "Duosi pabučiuoti rankytę?" G: "Ne!" Aš: "Kojytę?" G: "Ne!" Ir taip be galo, kol mergina ima šypsotis! Be to, pastebėjau, kad Mortai labai patikdavo šitas metodas. Na, ji ir šiaip tokia mergina, kuri mėgsta kontroliuoti padėtį, tai šis galėjimas pasirinkti jai iš tiesų būdavo labai svarbus. Tuo tarpu Gertrūda tiesiog daro taip, kaip norim mes (nes jai iš tiesų nerūpi), arba jau gali verstis penkis šimtus kartų per galvą...darys tik taip, kaip nori pati! Jai tas galėjimas pasirinkti nėra toks svarbus...

- Skaičiuokite, parodykite raideles, formas, spalvas, tačiau jokiu būdu nesimokykite! Tegul tai būna natūrali jus supančio pasaulio aplinka, kuri yra įvardinama. Sakykite ne "paduok man servetėlę", o "paduok man žalią servetėlę" ir pan. Lipam laiptais su Gertrūda ir skaičiuojam, valgom razinas - vėl skaičiuojam ir t.t. ir pan: vienas, du, trys... Su Morta pamažiukais mokomės skaityti, tai ir Gertrūdai abi rodom, kur kokia raidelė. Ką nors moka? Na, tik ėns, diu, tys! :) Bet esmė ta, kad tos neuronų jungtys tai tik kibirkščiuoja, kibirkščiuoja:)))) Nors, turiu pasakyti, esu apsileidusi dėl geometrinių figūrų...na, nekalbam mes apie jas. Bet turiu stebuklingas daineles, kurių dėka vaikai išmoksta visas per savaitę, tai nelabai suku galvą:))))

- Dainuokite ir šokite. Kadangi Gertrūdai nepatinka, kai aš dainuoju, tai mes klausome CD. Dažniausiai mašinoje. O šokame namuose. Visi:))) Abu su Gabrieliumi pastebėjome, kad Gertrūda jau kartoja ne tik judesius, bet ir melodijas bei, žinoma, judesius!

- Turėkite pakankamai žaislų. Kas yra "pankankamai"? Puodai, šaukštai, lėkštės, kojinės, makaronai ir visa kita! Drąsiai duokite vaikui tai, su kuo "žaidžiate" patys. Šiandien Gertrūda kaip tik parodė, kaip smagu žaisti: aš jai daviau ryžių košės su vaniliniu pudingu. Ji nuėjo į savo kambariuką. Paprastai labai gražiai suvalgo, tačiau šįkart atbėgo Morta su Vilhelmu ir sako: eik, pažiūrėk, ką Gertrūda padarė! Na, ir ką ji padarė? Ogi pasisodino savo šunį ir keletą lėlių prie stalelio, išdėliojo lėkštutes, o į tas lėkštutes šaukštu kabino ir dėliojo po "porciją" ryžių pudingo. Štai taip! Be to, tokiame amžiuje labai tinka stumiami ir traukiami žaislai, tokie žaislai, ant kurių galima sėdėti, pasispirti ir t.t. ir pan. Gertrūdai labai patinka važinėti mašina ir stumdyti vežimėlį: atrodo, kad niekada nenusibos! Traukiami žaisliukai kol kas įspūdžio nedaro, nors turi labai mielą vėžliuką, kurį itin mėgo Vilhelmas!

- Žaiskite su smėliu ir vandeniu. Tokio amžiaus vaikams namuose labai rekomenduojama turėti smėlio/vandens stalą. Prisimenu, mačiau labai panašų "Senukuose" jau prieš gerus trejus metus, tačiau nepirkome, nes grėsė išsikraustymas...  Tačiau tai netrukdė pasidaryti savo "stalą"! Namuose turėjome ir didelį dubenį smėlio, ir didelį dubenį vandens (kartais ir tą, ir tą; kartais tik vieną; kartais nė vieno :D) Be to, visiems vaikams leidžiu žaisti su bėgančio vandens srove vonioje: paleidžiu vandenį, o vaikas tiesiog stovi vonioje (tik nepridėkite daug žaislų, nes jie gali užkimšti vonią, kuri netruks prisipildyti vandens!). Visi mūsų vaikai - ypač Vilhelmas ir Morta - galėdavo taip su bėgančio vandens srove ir keliais indeliais žaisti keliolika ir net keliasdešimt minučių!

Čia šiek tiek "į temą" apie tai, kad tokio amžiaus vaikui lavinimas reiškia tiesiog jūsų sąmoningą buvimą su juo, bendravimą su juo ir sudarymą sąlygų pažinti jam jį supantį pasaulį! Žinoma, jei galite sau leisti įvairius būrelius, ir vaikas tam neprieštarauja (beje, ir jūs!) - kodėl gi ne?! Tačiau jeigu negalite - neišgyvenkite. Svarbiausia - ką darote JŪS!!!