Grįžti į blogą
lapkričio 23

Malonybiniai vaikų vardai.

 

Kaip jūs maloniai vadinate savo vaikus? Aš - visaip. Gertrūda ilgą laiką buvo "kruopa", bet dabar jau kruopa dičkė, tai kaip ir nebetinka. Aš visą savo vaikystę buvau "špulka". Kodėl - nežinau. Tiesiog taip praminė mane mano krikšto mama. Ir man bais patikdavo, kai mane taip vadindavo.

Savo vaikams tokių ypatingų, skirtų tik jiems epitetų neturime. O ir juokingai mėgstame juos pavadinti. Na, tarkim, Augustėlį kopūstėliu arba arba Viliuką ožkiuku :D Juk viskas priklauso nuo intonacijos, ar ne?

Šiaip pastebėjau, kad mano žodyne dažniausiai pasitaiko "kiškis", "kukulis", "pupulis", "mylimukas" ir "saulė". Vilhelmui labiausiai patinka būti vadinamam "mylimuku": nuo pat ankstyvos vaikystės čiupo šį epitetą ir net sakydavo: "mama, aš tavo mylimukas, ar ne?"

Gertrūdai šiuo metu dažnai pasitaikantis epitetas - Žvėris. Tiesiog ji įžengė į tą amžių, kur vaikas skleidžiasi visu savo grožiu :D

Prisimenu, turim tokio amžiaus Mortos nuotrauką: stovi visa pavargusi, išsitaršiusi viename Belgijos mieste, o rankose laiko šokoladinių ledų porciją (patiiiiiiiiiiii!!!!!!!!!). Viskas būtų gerai, jei tie ledai nebūtų seniai pradėję tirpti: nuvarvėję per rankas, murzinas visas veidas ir suknelė nuo...iki, o suknelė - su didele balta apykakle, tokia labai graži tamsiai mėlyna, "jūreiviška". Manot, kad leido nuvalyti? Neeeeeeee :D Tokia grįždama kėdutėje užmigo.

Taigi - Žvėris. :D Žinoma, taip ją vadiname tik kalbėdamiesi tarpusavyje su Gabrieliumi. Pavyzdžiui: "Kaip Žvėris miegojo?" "Kaip Angelėlis :D " ARBA "Na, Žvėris kaip Žvėris" :D

Gertrūda išverčia visas spinteles, pavyzdžiui, išsiverčia ant žemės pasiektų dribsnių dėžutę ir valgo juos (nebandyk surinkti!). Arba sumeta visą savo maistą į savo vandens stiklinę per tą akimirką, kai nusisuki. Arba padedi jogurtą ir šaukštelį, atsisuki, o ji saujomis ima jogurtą ir tepa jį sau ant galvos (šį straipsnį iliustravau nuotrauka su būtent tokia plaukų "kauke" :D ). Nežinau, kaip jūs, bet aš tai juokiuosi net rašydama ("gyvai" tai išvis...krentu juokais!)...nemirtingas amžius!

Ir štai Morta sako Gertrūdai (kai ši išpaišė grindis flomasteriu): Dedūda, Dedūdėle, tu - žvėris. Šerchanas tu :D Ir šypsosi pačia mieliausia šypsena :D Maniau, kad nugriūsiu vietoje...

Taigi dar vienas malonybinis žodelis - Šerchanas. Ypač tinka antruosius gyvenimo metus gyvenantiems mylimukams :D

O čia - Šerchanas "veiksme":