Grįžti į blogą
rugsėjo 11

Mano nepakartojamoji Morta...

 

Šįryt Morta atsikėlė, renkasi rūbelius (žinoma, tik pati!) ir sako:

Mama, jei tau reikės mano spintos (ji turi komodą, kurioje jos rūbeliai) į Vaikystės Sodą, tai aš tau padovanosiu! Aš tau padovanosiu viską, ką reikės, kad darželis būtų pats geriausias!

Apsikabinau savo uogą ir tramdžiau ašaras.

Vakar važiuojame pasiimti Augusto iš mokyklos. Sustojome prie šviesoforo. O ten šalia tramvajaus stotelė. Stovi veidais vienas į kitą apsikabinusi porelė. Vilhelmas sako Mortai:

- Ei, žiūrėk, įsimylėjėliai! (jeigu manote, kad dabar tai Vilhelmui yra geras epitetas, tai labai klystate. Nieko nėra blogiau, nei įsimylėjėliai. O jei jau kas sumąsto bučiuotis, tai reikia net ir nusisukti!)

M: Gal jie mama ir tėtė, nes mama su tėtė taip dažnai apsikabina?