Grįžti į blogą
vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Ant vaikiškų kėdučių:

Ant virtuvės kėdžių:

Ant...Mortos kėdės (didžiam jos pykčiui ir akių vartymui pastebėjus):

Ant mūsų virtuvės suolo:

Ant pasilypėjimo laiptelio:

Iš keturių daiktų, stovėjusių šalia, nebuvo pažymėtas tik vienas :D

IR čia - dar ne viskas. Geriausia buvo išraitytas parašas ant mūsų banko sutarties (mat - kaip turbūt matote visų nuotraukų fone - esame be apibrėžtos gyvenamosios vietos, tad namuose vis atsiranda vis naujos sutartys, kurias mielai pasirašo ir Gertrūdėlė!).

Ar jaudinamės? Gal - jeigu būtų pirmas vaikas - jaudintumėmės. Tiksliau, jaudinomės, kai buvo pirmas. Kai Vilhelmas aprašė visus mūsų belgiškus namus ir dar ant sienos tušinuku nupiešė šikšnosparnį, kuris ir liko mums išvykstant, o Morta aprašė tiesiog KIEK-VIE-NĄ savo daiktą...atsipalaidavome. Esmė - visa tai praeina. Ir taip greitai praeina, kad - šiandien pamačius visą šitą grožį - iš tiesų apsidžiaugiau :) Vaikai yra stebuklingi. Per amžių amžius.

P.S. Gertrūda yra dešiniarankė.  2:2 :D