Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Namų darbai – tėvų ir vaikų baubas?

http://www.alfa.lt/straipsnis/149560

Namų darbai nepatinka ne tik vaikams. Daugumai mokyklinio amžiaus vaikų tėvų jie irgi yra dažno susierzinimo priežastis. Juk visi norime, kad vaikams sektųsi, todėl kartais labai sunku žvelgti į priekį, leisti vaikui pačiam susidoroti su jį ištinkančiais sunkumais ir vengti jį gelbėti. Trumpai tariant, tėvai dažnai padeda vaikui ruošti namų darbus (ar net ruošia už vaiką), nes nori, kad vaikui geriau sektųsi mokykloje. Klaida.

Už namų darbų atlikimą atsakingas vaikas, o ne tėvai. Kuo anksčiau leisime vaikui suprasti, kad tai yra JO atsakomybė – kartu padrąsindami, užjausdami, sudarydami sąlygas – tuo didesnė tikimybė, kad vaikas užaugs suprasdamas, kas yra atsakomybė. Vaikas turi išmokti mokytis savarankiškai, turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip jam sekasi mokykloje. Tai nėra labai paprasta. Ir tai gali užtrukti. Tėvams tenka atsakyti į keletą labai sudėtingų klausimų:

– Ar galite leisti savo vaikui nusivilti keletą kartų tam, kad vėliau jam tektų daug rečiau nusivilti?

– Kaip reaguojate, jei vaikas atlieka namų darbus ne taip, kaip jūs norėtumėte (ar būtumėte atlikę)?

Keletas patarimų, kaip galėtumėte sumažinti savo ir vaiko stresą dėl namų darbų:

– Domėkitės vaiko progresu mokykloje. Tai reiškia, kad privalote lankytis vaiko mokykloje. (Yra tėvų, kurie niekada neateina į tėvų susirinkimus. Stenkitės tokie nebūti.) Kartkartėmis susitikite su vaiko mokytoja ar auklėtoja individualiai (net tada, kai nėra jokių problemų). JAV tyrimai parodė, kad mokykloje geriau sekasi tiems vaikams, kurių tėvai labai gerai žino, kas vyksta mokykloje. Kuo labiau įsigilinsite į vaiko laiką mokykloje, tuo geriau suprasite, ar vaikui bėda yra ta, kad jis išvis nemėgsta namų darbų, ar tik kažko konkretaus.

– Jokiu būdu neprisiimkite atsakomybės už vaiko namų darbus. Jei už vaiką baigsite ar pataisysite jo namų darbus, mokysitės jūs, bet tikrai ne jis.

– Jei vaikas užduoda klausimus arba prašo pasiūlymų – padėkite savo darbus į šalį ir padėkite vaikui. Švelniai užveskite jį ant kelio, tačiau jokiu būdu nepateikite atsakymo.

– Būkite empatiškas ir pasitikėkite savo vaiku: Taip, tikrai reikės pasukti galvą. Bet žinau, kad tau pavyks!

– Atsižvelkite į tai, ar jūsų vaikas vyturiukas, ar pelėda, kai nusprendžiate, kada jis ruoš namų darbus. Jei vaikas keliasi labai anksti ir namų darbus nori ruošti būtent tada – leiskite. Jo smegenys bus daug aktyvesnės nei vakare, kai jau ruošėsi miegui.

– Aktyviems vaikams namų darbų ruošimas iškart po pamokų yra tolygus kankinimo stulpui. Tegul jis pirma palaksto, pavažinėja dviračiu, nueina į būrelį, kuriame galėtų išlieti susikaupusią energiją.

– Pakalbėkite su vaiku, kur jis norėtų ruošti namų darbus. Kai kurie vaikai mėgsta dirbti visiškoje tyloje ir ramybėje, o kitiems mėgstamiausia vieta – šeimos įvykių sūkuryje prie virtuvės stalo.

– Kai kuriems vaikams lengviausia ruošti namų darbus visu garsu pasileidus muziką arba įsijungus televizorių. Leiskite vaikui bandyti, tačiau stebėkite, kokie bus rezultatai. Nupirkite ausines, kad jums nereiktų kankintis.

– Jei vaikas priešinasi namų darbams, nepasiduokite. Sakykite: kai paruoši namų darbus, eisime pasivažinėti dviračiais ar žaisime stalo žaidimus, krepšinį ir pan.(ką vaikas mėgsta). Vaikas turi žinoti, kad jums smagu leisti laiką su juo, tačiau namų darbų ruoša – ne diskusijų objektas.

– Vaiko JOKIU BŪDU negalima apdovanoti už gerus pažymius. Geri pažymiai turėtų būti vidinės vaiko motyvacijos vaisius. Skatinkite jį pajusti mokymosi ir išmokimo džiaugsmą. Džiaukitės procesu ir švęskite jo baigtį, o ne gerus pažymius.

– Neatmeskite galimybės, kad jūsų vaikui gali reikėti korepetitoriaus pagalbos. Pasikalbėkite su mokytojais.

– Nebūkite savo vaiko mokytoju.

– Jei vaikas „užstringa“, padėkite jam: pamokykite kokių nors ypatingų linksniavimo triukų, padėkite rasti asociacijas ar papasakokite, kaip pavyko išmokti daugybos lentelę. Dalykitės viskuo, kas galėtų vaikui praversti – kad ir kaip tai atrodytų juokinga ir kvaila.

– Neleiskite atidėlioti.

– Ir svarbiausia: KUR, KADA ir KAIP jūsų vaikas ruošia namų darbus yra diskutuotina. AR jis ruošia – nediskutuotina.