Grįžti į blogą
rugpjūčio 04

Nepykime – gyvenkime draugiškai! II dalis

http://www.alfa.lt/straipsnis/177044

Kai supykstame, atrodo, kad visas pasaulis prieš mus susimokė, bet verta akimirką stabtelėti, kad suvoktume: pyktis problemos neišspręs ir... tikrai nepasijusime geriau (o gal net blogiau).

Emocijos dažnai ima viršų prieš loginį mąstymą, todėl pyktis gali paskatinti mąstyti ir elgtis neracionaliai. Būtų gerai neįsitverti minties, kad visas pasaulis susimokė prieš jus. Juk visus viena banga iškelia, kita – nuleidžia. Visi trokštame, kad kiti būtų mums teisingi, supratingi, kad būtume vertinami ir gerbiami. Tačiau ne visada taip yra. Ir kai jaučiamės nepelnytai įskaudinti – nusiviliame ir liūdime. Išeitis būtų pamėginti keistis pačiam – kategoriškas frazes švelninkime tokiomis: „norėčiau“, „prašyčiau“, „gal malonėtum“, „apsidžiaugčiau, jei...“

Liaudies išmintis teigia: nėra padėties be išeities. Be jokios abejonės, kartais atrodo, kad tai tik tušti žodžiai. Tokiomis akimirkomis geriau sutelkti dėmesį į tai, kaip reaguojate į problemą, o ne koks sprendimas būtų tinkamiausias.

Mokomės bendrauti

Gali atrodyti, kad psichologai mums siūlo grįžti į darželį ir viską pradėti nuo pradžių. Galbūt. Jeigu nesiseka bendrauti, vieną dieną teks to mokytis. Jei nuolat darome apibendrinamąsias išvadas, teks mokytis paspausti stabdžius ir išmokti galvoti apie tai, ką išrėžiame pykčio akimirką. Neverta visa burna išrėkti pirmos į galvą atėjusios minties – pagalvokite, ar tikrai norite tai pasakyti. Ir – prieš užsipuldamas – išklausykite, ką nori pasakyti kitas. Klausykitės ne tik žodžių skambesio, bet ir prasmės. Pavyzdžiui, jei esate toks žmogus, kuriam norisi turėti laiko sau, o jūsų sutuoktinis visą laisvą laiką nori leisti kartu, būtų tikrai neprotinga, pastarajam išreiškus nepasitenkinimą, apkaltinti jį jūsų įkalinimu, varžymu ir pan. Įsiklausykite, ką iš tiesų nori pasakyti kitas asmuo.

Žinoma, natūralu pasišiaušti, kai jus kritikuoja. Tačiau nepulkite atsakyti tuo pačiu. Galbūt artimajam stinga jūsų dėmesio, galbūt jį kankina kokios senos (naujos) bėdos. Be jokios abejonės, santykiai reikalauja kantrybės ir supratingumo, bet gebėjimas bendrauti gali sustabdyti emocijas, kai jos įsibėgėja ir gali tapti nekontroliuojamos.

Nepamirškime humoro

Daugybė žmonių teigia, kad „nuleisti garą“ labiausiai padeda humoras. Visų pirma neįžeidžiamas humoras atpalaiduoja, leidžia įžvelgti kitą kampą. Prieš išvadindami kitą „asilo galva“, pamėginkite įsivaizduoti, kaip atrodytų jūsų brangusis ,,asilozauras“. Humoras dažnai atpalaiduoja įtampą ir žaibiškai išelektrina audringą situaciją.

Kontempliatyvus požiūris į tikrovę dažnai padeda suprasti, kad elgiamės neprotingai, kad mūsų rūstis yra ant plyno lauko. Tačiau nenuleiskite visko juokais – tegul netikėtas pajuokavimas padeda konstruktyviai išspręsti problemą, o ne ją paslėpti. Tačiau juokavimai šiukštu neturėtų būti nei ironiški, nei sarkastiški. Sarkazmas gali dar labiau sudirginti nei atviras pyktis. Kandi, pajuokiama pastaba tikrai nepadės spręsti problemų.. Pyktis – nejuokinga emocija, bet, pažvelgus į situaciją su humoru, įtūžis gali atslūgti.

Pakeiskite aplinką

Kartais užsisėdėjimas toje pačioje vietoje, rutina priverčia mus jaustis užspeistais į kampą. Kasdienės problemos ir prisiimta atsakomybė gali iš tiesų prispausti. Tokiu atveju pasistenkite pakeisti aplinką. Tai ypač veiksminga dirbantiems namuose ir mamoms, kurios jaučiasi įkalintos namie. Ilgainiui susiformuoja nuostata, kad privalu visą parą būti „parengtyje“, nes bet kurią minutę kam nors ko nors gali prireikti. Toks gyvenimo būdas visą laiką verčia būti įsitempus, o tai sekina ir gali įtraukti į nevilties bedugnę. Šeimos nariams derėtų pasirūpinti, kad mama turėtų galimybę kartkartėmis ištrūkti pusdieniui ar savaitgaliui. Retkarčiais porą dienų negaminkite (tam yra pusfabrikačiai) ir verčiau nueikite į kiną. Po tokių pertraukėlių bus daug lengviau grįžti į ritmą ir bendrauti su artimaisiais be susierzinimo.

Jei matote, kad dažniausiai susierzinate, jei imate problemas spręsti vakarais, pažvelkite į save: galbūt esate pavargęs, nesusikaupęs. Vadinasi, apie problemas reikėtų kalbėti kitu laiku. Jei nesutvarkytas jūsų paauglio kambarys išveda jus iš pusiausvyros kaskart, kai pro jį einate... uždarykite duris. Vaikas neprivalo tvarkytis kambario vien dėl to, kad nesukeltų jums pykčio. Juk svarbiausia – jums išmokti nusiraminti. Jei stovėdamas kamštyje tiesiog pasiuntate, galbūt vertėtų išvažiuoti anksčiau arba paieškoti alternatyvaus kelio. Jei jaučiate, kad pyktis griauna jūsų gyvenimą, galbūt verta kreiptis į specialistą? Manoma, kad, pasitelkus pagalbą, jau per 2–3 mėnesius galima pasiekti visai neblogų rezultatų.

Nepamirškite, kad pykčio neišmesite iš savo gyvenimo, kad ir ką darytumėte. Ir tai nėra patartina. Kad ir ką darysite, vis vien ateis diena, kai supyksite. Ir ne visada jūsų pyktis bus be pagrindo. Gyvenime pilna erzelynės, skausmo, netekties ir nenuspėjamo kitų elgesio. To nepakeisite, bet galite pakeisti savo reakcijas į tai. Jei išmoksite kontroliuoti savo pyktį, pasijausite daug laimingesni. O tai, be jokios abejonės, atneš jums fizinės ir dvasinės sveikatos. Ką jau kalbėti apie džiugias pavasarėjančių jausmų akimirkas.

Nuoroda į kitą šio straipsnio dalį:

Nepykime – gyvenkime draugiškai! I dalis